Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Ar verkti naudinga mūsų sveikatai

 
2017 03 18 11:30
Verksmas -  sudėtingas fiziologinis atsakas į tam tikros rūšies emocinius stimulus. huffingtonpost.com nuotrauka

Dažnai tvirtinama, kad ašaros – geras būdas sumažinti stresą. „BBC Future“ domėjosi, kiek moksliškai pagrįsta tokia nuomonė.

Iki šiol mokslininkai ir rašytojai ne itin sutarė dėl verkimo. Williamas Shakespeare'as draminėje kronikoje „Henrikas VI“ rašė, kad verksmas apmaldo sielvartą, o amerikiečių rašytojas Lemony Snicketas yra pasakęs: „Turėtumėte žinoti, nebent jums labai labai pasisekė, kad išsiverkus galima pasijusti geriau, net jei aplinkybės nė kiek nepasikeitė.“

Kita vertus, Charlesas Darwinas tvirtino, kad ašarų gamyba (su verkimu neturinti nieko bendra) buvo tik nenaudingas šalutinis raumenų aplink akis funkcionavimo poveikis, tiesiog nenumatytas fiziologinio proceso padarinys. Vis dėlto Ch. Darwinas pripažino, kad verksmas mažiems vaikams padeda atkreipti tėvų dėmesį.

Skirtingos ašaros

Dabar žinome, kad verksmas – bent toks kaip suaugusiųjų – sudėtingas fiziologinis atsakas į tam tikros rūšies emocinius stimulus. Ryškiausias požymis, žinoma, yra riedančios ašaros, tačiau keičiasi ir veido išraiška, kvėpavimas. Pavyzdžiui, „žliumbimas“ susijęs su sparčiu įkvėpimu ir iškvėpimu, tokiais dažnais verkiant.

Moksliniu požiūriu, tai reiškia, kad verksmas skiriasi nuo ašarų išsiskyrimo reaguojant į cheminius dirgiklius, tarkim, kai netyčia patriname akis valgydami aštrų maistą. Net pačios ašaros skiriasi. 1981 metais Minesotoje psichiatras Williamas Frey II nustatė, kad ašaros, riedančios žiūrint liūdnus filmus, turi daugiau baltymų nei tos, kurios išsiskiria kaip atsakas į šviežiai supjaustytus svogūnus.

Iš džiaugsmo ar liūdesio

Visi, žiūrėję smagią komediją ar klausęsi jaunikio sakomų santuokos įžadų nuotakai, žino, kad emocinės ašaros neapsiriboja liūdesio jausmu. Tačiau kodėl apskritai mes, suaugusieji, verkiame, nesvarbu – iš džiaugsmo ar liūdesio, yra daug aiškinimų.

Mintis „gerai išsiverkti“ gal ir nebloga, bet atrodo, jog būtina tinkama socialinė parama, kad ji būtų veiksminga. O tai galiausiai reiškia, kad suaugusieji gali verkti dėl tos pačios priežasties kaip kūdikiai: prašydami savo draugų ir šeimos pagalbos.

Vienas – suaugusiųjų verkimas iš tikrųjų nesiskiria nuo kūdikių, bent jau kai kalbama apie jo socialinę prigimtį. Kitaip tariant, verksmas gali būti pagalbos šauksmas, prašymas draugų palaikyti ir padėti, kai to mums labiausiai reikia. Būdas perteikti mūsų vidinę emocinę būseną tuo metu, kai kitaip nepajėgiame jos išreikšti.

Nors tai gali paaiškinti ne vieną verkimo situaciją, daugeliu tyrimų nustatyta, kad suaugusieji dažnai verkia, kai yra visiškai vieni. Taip pat galimas dalykas, kad verkimas, kaip „antrinio vertinimo“ būdas, padeda žmonėms suvokti, kokie nusiminę jie yra, leidžia geriau suprasti savo jausmus, – provokuojanti idėja, bet yra tam tikrų įrodymų, ją kai kuriais atvejais palaikančių.

O dar yra katarsio sąvoka: verkiant ateina palengvėjimas esant emociškai stresinei situacijai. Ši mintis neprieštarauja ne tik W. Shakespeare'o žodžiams, bet ir romėnų poetui Ovidijui, rašiusiam: „Verkti – palengvėjimas; sielvartas yra patenkinamas ir išplukdomas ašarų.“ Graikų filosofas Aristotelis taip pat rašė, kad verksmas „apvalo protą“. 1986 metais vienas psichologas, atlikęs populiarių JAV žurnalų ir laikraščių tyrimą, nustatė, kad 94 proc. straipsnių apie verkimą parodė, kad jis padėjo sumažinti psichologinę įtampą.

„Gerai išsiverkus“

Iš tiesų 2008 metais atliktas 4300 jaunų žmonių iš 30 šalių tyrimas atskleidė, kad daugelio psichinė ir fizinė būklė išsiverkus pagerėjo. Tačiau ne visų. Kai kurie sakė, kad nepajuto jokių pokyčių. Buvo ir tokių, kurie tvirtino, kad jautėsi dar blogiau.

Skirtumą galėjo lemti socialinis kontekstas. Pavyzdžiui, žmogus sutrikęs, kad verkė viešumoje, todėl jautėsi blogiau nei tie, kurie verkė vienumoje ar matant tik artimam draugui. Tyrimas taip pat nustatė, kad palengvėjimo nepatyrė ir žmonės, kurie stengėsi nuslopinti ar nuslėpti savo verksmą.

Taigi mintis „gerai išsiverkti“ gal ir nebloga, bet atrodo, jog būtina tinkama socialinė parama, kad ji būtų veiksminga. O tai galiausiai reiškia, kad suaugusieji gali verkti dėl tos pačios priežasties kaip kūdikiai: prašydami savo draugų ir šeimos pagalbos.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"