Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Atsikalbinėdamas vaikas tikrina tėvus

 
2017 09 23 17:00
Dažniausiai atsikalbinėjama mėginant išsiaiškinti, kas leistina, o kas ne. -
Dažniausiai atsikalbinėjama mėginant išsiaiškinti, kas leistina, o kas ne. - Laimos Druknerytės nuotrauka

Skaudu, kai vaikas atsikalbinėja, kai į prašymą reaguoja atšiauriai. Šeimoje akivaizdžiai vyksta karas dėl valdžios.

Nepriklausomybė bet kokia kaina

2 – 5 metai. Jau dvejų metų pipiras išdidžiai sako: „Aš pats“, „Pasitrauk“, „Leisk man.“ Tai pirmi autonomijos ženklai. Jų vis daugės, tad nusiteikite ramiai. Atžarus elgesys dažniausiai reiškia tik tiek, kad vaikas stengiasi apginti savo nepriklausomybę. Nenustebkite, jei žodžiai „laikas eiti“ arba „metas miegoti“ jam nuskambės it kvietimas į dvikovą. Ką tokiu atveju daryti?

Pirma. Už „asilą“ neatsilyginkite „ožiu“. Svarbiausia – suvokite, ar norite laimėti mūšį, ar pakeisti vaiko elgesį. Jeigu jis sako, kad esate asilas, ir išbėga iš kambario, kai paliepiate išjungti televizorių, turėtumėte atžalą perspėti, jog tokia kalba jums nepriimtina. Tačiau neverta įsikąsti to žodžio ir nuolat jį priminti. Dar kvailiau būtų vaiką kapoti jo paties ginklais ir vadinti užsispyrusiu ožiu ar avinu. Atžalos žodžiai žeidžia jus, bet šiuo atveju geriausias ginklas – savitvarda.

Antra. Kūrybiškai spręskite ginčus. Rengiatės eiti pasivaikščioti. Staiga vaikas pareiškia, kad nekenčia tų kelnių, kurias liepiate mautis. Kodėl? Jos be kišenių. Pasiūlykite prisisegti piniginę ar pasiimti kuprinę ir apsimesti, kad turi dar daugiau kišenių nei paprastai. Jei tokios idėjos nepadeda išspręsti konkretaus ginčo, ieškokite kitų kompromisų. Vaikui svarbu suvokti, kad į kelnių ir kišenių klausimą žvelgiate rimtai. Visada išlošia tie tėvai, kurie kartais leidžia savo atžalai laimėti. Juk jūsų gyvenime iš esmės niekas nepasikeis, jei vaikas mūvės kitas kelnes.

Priešgyniaudamas išreiškia savo nuomonę

6–9 metai. Kai septynmetis pravardžiuoja mamą višta, atrodo, jis blogai išauklėtas, negeras. Manome, kad vaikas mus įžeidžia norėdamas užgauti. Tačiau tokio amžiaus vaikai nesirūpina, kokį įspūdį padarys kitiems. Jiems svarbiausia – ką patys jaučia ir kaip sulaukti DĖMESIO. Ką daryti?

Pirma. Mokykite nekelti tono. Atsikalbinėjimas ne visada yra labai blogai. Šių laikų vertybės – ne tik paklusnumas, bet ir nepriklausomybė, savo nuomonės turėjimas. Atsikalbinėdamas vaikas išreiškia savo nuomonę. Problema atsiranda tada, kai jis savo nusistatymą palydi pykčiu, nepaklusnumu, įsiūčiu. Reikia mokyti vaiką atidžiai rinktis žodžius ir nesikarščiuoti sakant tai, ką mano.

Antra. Skatinkite diskusijas. Turite mokyti atžalą gerbti pašnekovą, net jei šis karščiuojasi. Paaiškinkite vaikui, kad ne visada teisus tas, kuris garsiai rėkia ir burnoja, mokykite savitvardos. Galite žaisti diskusijų klubą, kai kiekvienas šeimos narys gina savo teiginį ne riksmu, o argumentais. Bus visai įdomu, jei tėtis, mama ir vaikas pasiginčys tema „Kas geriau: skrudintos bulvytės ar virtos bulvės?“

Atsikalbinėjimų turėtų mažėti

9–12 metų. Kai atsikalbinėjimai kartojasi nuolat, reikia ieškoti priežasčių ir būdų jiems išguiti. Taip darydamas vaikas dažniausiai mėgina išsiaiškinti, kas leistina, o kas ne. Jis tiesiog tikrina tėvus: o kur riba? Kaip tokiu atveju elgtis?

Pirma. Ieškokite priežasčių. Jei matote, kad vaikas turi įprotį neigiamai replikuoti, pamąstykite, kodėl jis taip daro. Kai sūnus ar dukra meluoja, vagiliauja, psichologai siūlo tėvams pagalvoti, gal dėl to esame kalti patys? Gal vaikas vienišas, emociškai apleistas? Gal nemoka kitaip atkreipti į save dėmesio? Tas pat ir dėl atsikalbinėjimo. Neklauskite tiesmukai, kodėl jis neigiamai viską komentuoja. Vaikas pamanys, kad kaltinate, ir ginsis... atsikalbinėdamas. Išprovokuokite jo nuoširdumą – tegul papasakoja, kas nepatinka. Jei atsivers, tikriausiai išgirsite skaudžių, bet teisingų pastabų. Sužinosite, kad patys kalbate šiurkščiai, kad nepaisote vaiko privatumo, dažnai su juo elgiatės tiesiog netaktiškai. O kaip kitaip pavadinsi situaciją, kai vaikui žiūrint pačią įdomiausią filmo vietą, iš virtuvės ataidi šūksnis: „Išnešk šiukšles, greitai!“

Antra. Sukurkite namų taisykles. Jei atžala nepaiso visų jūsų pastangų ir vis tiek atsikalbinėja, pasistenkite ramiai, bet tvirtai laikytis savo nuomonės. Pavyzdžiui, vaikas dar nori pabūti lauke, nors jau vėlus vakaras. Jūs pasakote, kad užteks, ir pokalbis baigtas. Normali vaiko reakcija: „Kodėl negaliu pabūti dar? Kiti gali, o aš ne.“ Pakartokite, kad pokalbis baigtas. Jei visada taip darysite, ilgainiui vaikui dings noras diskutuoti. Tačiau prieš griebdamiesi griežto „komentarų nebus“ stiliaus, aiškiai aptarkite taisykles.

Vaikas turi žinoti

* Kiek valandų per dieną ir kokiu metu jis ruošia pamokas.

* Kada vėliausiai privalo grįžti iš lauko.

* Kur gali vaikščioti būdamas lauke.

* Kokius namų ruošos darbus turi atlikti kasdien, kas savaitę, kas mėnesį.

* Kelintą valandą privalo eiti miegoti paprastomis savaitės dienomis ir savaitgaliais.

* Tiksliai žinodamas savo teises ir pareigas, vaikas praras daug progų atsikalbinėti.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"