Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Geras veganas, blogas veganas

 
Kuo griežčiau tyrimo dalyviai laikėsi sveikos augalinės dietos, tuo mažesnė buvo rizika, kad susirgs širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kuo griežčiau tyrimo dalyviai laikėsi sveikos augalinės dietos, tuo mažesnė buvo rizika, kad susirgs širdies ir kraujagyslių ligomis. dc-vegan.com nuotrauka

Vegano, nevartojančio jokių gyvūninės kilmės produktų, mityba dėl netinkamai pasirenkamo augalinio maisto gali būti tokia pat nesveika, kaip ir žmogaus, dažniausiai valgančio mėsainius ir keptą vištieną. Veganas maitinasi nesveikai, jei nevengia rafinuotų grūdų produktų, pavyzdžiui, baltųjų ryžių ir baltos duonos, taip pat sulčių, sausainių, traškučių ar ledų be pieno.

Kaip rašo „The New York Times“, dabartinės atsakingų ir gerai informuotų šaltinių mitybos gairės rekomenduoja, kad dėl savo sveikatos turėtume perimti augalinę dietą, kurioje yra daug maisto produktų, užaugintų dirvoje. Juos gali papildyti mažo riebumo gyvūninės kilmės baltymų šaltiniai. Tačiau tokia mityba taip pat gali būti netinkama, jei maisto produktai ir gėrimai pasirenkami nerūpestingai.

Augaliniai produktai nebūtinai sveiki

Būtent tai atskleidė tyrimas, neseniai paskelbtas Amerikos kardiologų leidinyje „Journal of the American College of Cardiology“. Tyrimą atliko Harvardo universiteto T. H. Chano visuomenės sveikatos mokyklos komanda. Mokslininkai ištyrė skirtingos kokybės augalinių dietų ir rizikos susirgti širdies ligomis sąsajas tarp daugiau nei 200 tūkst. sveikatos priežiūros specialistų. Tyrimo dalyviai, nesirgę jokiomis lėtinėmis ligoms, buvo stebimi daugiau nei du dešimtmečius ir kas dvejus metus mokslininkams pateikė savo mitybos modelius.

Remdamiesi atsakymais į klausimynus, tyrėjai suskirstė dalyvių mitybą į tris tipus: augalinio pagrindo mityba, kai augaliniams produktams teikiama pirmenybė prieš gyvūninės kilmės maisto produktus; sveika augalinio pagrindo mityba, kai pasirenkamas sveikas augalinis maistas; netinkama augalinio pagrindo mityba. Bet kuriuo atveju buvo galimi ir įvairūs gyvūninės kilmės produktai.

Teigiamai įvertinti tokie sveiko augalinio maisto produktai kaip neapdoroti grūdai, vaisiai ir daržovės, riešutai ir ankštiniai augalai, taip pat augaliniai aliejai, kava ir arbata, o neigiamai – kartu su gyvūninės kilmės maisto produktais – ne tokie sveiki augaliniai maisto produktai: sultys, saldinti gėrimai, rafinuoti grūdai, bulvės ir skrudintos bulvytės bei saldumynai.

Kuo griežčiau dalyviai laikėsi sveikos augalinės dietos, tuo mažesnė buvo rizika, kad tyrimo metais susirgs širdies ligomis. Tiems, kurių augalinė dieta buvo netinkama, grėsė didesnė, vidutiniškai 32 proc., tikimybė, kad bus diagnozuota širdies liga. Per ankstesnį tyrimą mokslininkai nustatė panašias sąsajas ir su antrojo tipo diabeto rizika.

Tyrėjų komandai vadovavusi Ambika Satija padarė išvadą, kad „ne visi augaliniai maisto produktai būtinai yra naudingi sveikatai“.

Nebūtina tapti vegetaru

Įdomu, kad Harvardo universiteto gauti duomenys beveik identiški vieno vienuolika metų trukusio Europos tyrimo rezultatams. Per jį nustatyta 32 proc. mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika tarp vegetarų nei tarp ne vegetarų, nors vegetarų mityba nebuvo vertinta sveikatingumo požiūriu.

Išsamesnis Harvardo univesiteto tyrimas parodė, kad „net šiek tiek mažesnis gyvūninės kilmės maisto vartojimas kartu su didesniu sveikų augalinių maisto produktų vartojimu“ buvo susijęs su mažesne širdies ligų rizika. Paprasčiau tariant, nereikia tapti griežtu vegetaru, kad būtų apsaugota širdis. Naudinga paprasčiausiai sumažinti priklausomybę nuo gyvūninės kilmės maisto produktų ir ypač vengti tų, kurie turi daug riebalų. Pasak mokslininkų, „tokia mityba, kai pasirenkami sveiki augaliniai produktai ir sveiki gyvūninės kilmės produktai“, buvo susijusi su vos vos didesne širdies ligų rizika nei valgant tik sveikus augalinius produktus.

Net šiek tiek mažesnis gyvūninės kilmės maisto vartojimas kartu su didesniu sveikų augalinių maisto produktų vartojimu susijęs su mažesne širdies ligų rizika.

Kita vertus, tyrimas parodė, kad pernelyg didelis ne tokio sveiko augalinio maisto ir gyvūninės kilmės produktų, pavyzdžiui, raudonos ir perdirbtos mėsos, vartojimas gerokai padidino širdies ligų riziką.

Nors dažnai tvirtinama, kad gyvūninės kilmės maisto produktai būtini dėl baltymų, jų užtektinai galima gauti ir iš vegetariškos dietos, į kurią įeina pieno produktai ir kiaušiniai. Peskovegetarai, arba pesketarai, prie tokios dietos dar prideda jūrų gėrybes ir iš žuvų bei vėžiagyvių gauna vertingų omega-3 riebiųjų rūgščių kartu su labai geros kokybės baltymais.

Tie, kurie renkasi griežtą veganų mitybą – vienintelę, kai atsisakoma visų gyvūninės kilmės maisto produktų, – susiduria su didesniu iššūkiu, nes daugumos augalų baltymus reikia subalansuoti naudojant papildomus šaltinius. Pavyzdžiui, migdolų arba žemės riešutų sviestas su rupia duona yra visiškai veganiškas ir puikus subalansuotų baltymų pavyzdys. Veganams taip pat reikia papildyti savo dietą vitaminu B12.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"