Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Gydymo įstaigų vadovai: įsilaužti į paciento duomenis yra realu

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ar įsivaizduojate, kad greitu laiku gali nebelikti popierinių asmens ligos istorijų, visi duomenys būtų surašomi ir saugomi elektroniniu būdu? Anot gydymo įstaigų vadovų, yra didžiulis iššūkis visą žmogaus istoriją perkelti į skaitmeninę erdvę, o dar didesnis – apsaugoti pacientų duomenis. Baimės pridėjo ir tai, kad neseniai buvo įsilaužta į vienos grožio klinikos sistemą, pavogti pikantiški asmeniniai duomenys, o pacientai begėdiškai šantažuojami.

Duomenų sauga per menka

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino naują tvarką, kuria gydymo įstaigos bus įpareigotos atsisakyti kai kurių dokumentų ir pacientų ambulatorinių kortelių popierinių versijų, o duomenis kaupti ir saugoti tik elektroniniu būdu.

„Mes nesame pasiruošę atsisakyti visų popierinių dokumentų. Elektroninius receptus išrašome, kitas elektronines formas, kaip mirties liudijimus ar vairuotojo sveikatos pažymas, išduodame. Bet asmens sveikatos istorijos dar nepildome elektroniniu būdu. Asmens duomenų apsauga turi būti labai stipri. Jau yra praktikoje atvejų, kad duomenis pavagia. Nemanau, kad gydymo įstaigos turi labai gerus informatikus. Šie specialistai yra itin paklausūs ir tokiais atlyginimais gydymo įstaigose nelabai susižavi“, – sako Kauno centro poliklinikos direktorė Danutė Pavilionienė.

Kils pacientų nepasitenkinimas

Įstaigų vadovai baiminasi ir dėlto, kad ypač vyresnio amžiaus darbuotojams bus sudėtinga akluoju būdu spausdinti ir dirbti kompiuteriu, tad gali dar labiau nusidriekti eilės.

„Gali kilti pacientų nepasitenkinimas, nes gydytojai nespės į dabartinį konsultacijos laiką, kai yra skiriama dešimt penkiolika minučių vienam pacientui, viską surašyti kompiuteriu“, – įspėja Širvintų ligoninės laikinasis direktorius Vidmantas Eigėlis.

„Prie kiekvieno gydytojo turės būti techninis darbuotojas, kuris tą darbą atliks. Nežinau, kaip tai vyks ambulatorinėje grandyje, kai tu esi pririštas prie pacientų eilės. Gal stacionare bus greičiau ir lengviau, nes ten vis tiek pildomi dokumentai laisvu laiku nuo ligonio apžiūros. O kai tu čia sėdi ir gyva eilė už durų, tai neįsivaizduoju kokiu greičiu ir kaip reikės suvesti duomenis. Kalbant apie elektroninius siuntimus, nors dalyvavome projekte, tarpįstaiginis ryšys neveikia: mes nematome kitų įstaigų atsakymų ir negalime elektroniniu būdu nusisiųsti savo siuntimų“, – sako Elektrėnų PSPC direktorė Edita Paberalienė.

Milijoninės sąnaudos

Kolegoms antrina Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, sakydamas, jog skaitmenizacija yra sudėtinga dėl senos kompiuterinės įrangos.

„Visų pirma investuoti į tokį kiekį kompiuterinės įrangos ne kiekviena ligoninė gali. Antras iššūkis – ypač vyresnio amžiaus gydytojų kompiuterinis raštingumas. Taip pat e.sveikatos sistemos trikdžiai. Aišku, gal būtų patogu turėti mažiau popierizmo, bet labai abejoju, ar sistema veiks. Manau, kad jau e. receptas yra iššūkis kai kuriems gydytojams ir kai kurioms įstaigoms. Ateityje tai bus įdiegta, bet artimiausiu metu tai padaryti būtų techniškai sudėtinga“, – sako Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.

Sunku įsivaizduoti vien tai, kaip į elektroninę erdvę perkelti kelis dešimtmečius pildomą paciento ligos istoriją.

„Tai yra milijoninės sąnaudos skaitmenizuoti turimą seną paciento dokumentaciją nuo gimimo iki mirties. O ką mes darysime su ta informacija, kuri kortelėje yra sukaupta per dvidešimt metų? Vis tiek turės „vaikščioti“ ir popierinė kortelė. Yra daug dalykų, apie kuriuos nepagalvota“, – sako Širvintų ligoninės vadovas V.Eigėlis.

Tarp kitko

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nurodoma, kad visi elektroniniu būdu užpildyti dokumentai neturi būti spausdinami ir klijuojami į ambulatorines asmens sveikatos istorijas. Tuo tarpu vykdant kontrolės procedūras, gydymo įstaigos apskaitos dokumentus turės pateikti elektroniniu būdu.

Kaip informuoja SAM, nuo šiol elektroniniu būdu galima pildyti visas privalomas sveikatos statistikos apskaitos ir kitas tipines formas. Elektroniniu būdu užpildyti apskaitos dokumentai gali būti išspausdinami tik tais atvejais, kai dėl technologinių dalykų jų gauti neįmanoma iš įstaigų informacinių sistemų ar per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą.

Pacientų balsas

„O kaip bus baudžiami tie, kurie nutekina informaciją ne tam kam reikia? Juk žmogaus privatumas turi būti garantuotas visur. Šantažo tikimybė dar labiau padidėja“, – nuogąstauja pacientas.

„Sukompiuterizuos ne tik ligonį, bet ir jo artimuosius. Viskas bus kaip ant delno. Gaus gydytojai rekomendacijas, kuriuos gydyti vienais vaistais, kuriuos – kitais“, – baiminasi kitas.

„Kas prašo mūsų gyvenimus kompiuterizuoti? Tai ne mūsų ar gydytojų patogumui daroma. Jau nebus jokio privatumo. Kas kompiuteryje, tas bus visų“, – piktinasi dar vienas pacientas.

Pozicija

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas:

– Kaip žinia, Sveikatos apsaugos ministerija rugpjūčio mėnesį paskelbė, kad patvirtino naują tvarką, kuria gydymo įstaigos bus įpareigotos atsisakyti kai kurių dokumentų – sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų – popierinių versijų, o duomenis kaupti ir saugoti tik elektroniniu būdu.

Kadangi dalis gydymo įstaigų jau ir taip statistines formas rašo elektroniniu būdu, joms nebereikės dubliuoti informaciją popieriuje. Ligonių kasos pritaria šiam pakeitimui ir idėjai, kad jau laikas keltis į informacinę sistemą. Natūralu, kad yra šioks toks pasipriešinimas naujovėms, tačiau visi puikiai suprantame ir matome, kad technologijos palengvina gydytojų kasdienybę, tokiu būdu daugiau laiko lieka tiesioginiam darbui su pacientais.

Nuo šiol gydymo įstaigoms leidžiama nespausdinti elektroninių dokumentų, kuriuos jos pildo savo informacinėse sistemose ar ESPB IS, o tikrintojams pateikti pakaks elektronines versijas, t. y. sudaromos sąlygos mažinti popierinės dokumentacijos kiekį, o duomenis kaupti ir saugoti tik elektroniniu būdu. Žinoma, viskam reikia laiko, tad šis ministro įsakymas yra „pereinamojo“ laikotarpio pradžia.

Teisininko komentaras Sveikatos teisės advokatas Arūnas Žlioba:

– Didžiausia problema yra žmogiškasis faktorius iš sistemos prižiūrėtojų pusės. Kad ši sistema veiktų gerai, mano galva, yra reikalinga prisijungimų prie konkrečių asmens duomenų kontrolė. Įsivaizduokite, prie asmens kortelių prisijungia kas nors iš šalies. Tai praktikoje greičiausiai šie duomenys nėra susekami, įskaitant ir tai, kad nėra kontroliuojami tie asmenys, kurie iš esmės prižiūri kaip informatikai pačią sistemą. Viešajam interesui turėtų rūpėti, kad būtų įdiegtos atitinkamos apsaugos priemonės dėl vykdomų prisijungimų. Tai yra, grupė žmonių turėtų kontroliuoti prisijungimas. Svarbiausia, kad ši priežiūra būtų nesuinteresuota.

lsveikata.lt

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"