Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kaip galima sustiprinti savikontrolę

 
Fiziniai pratimai gali pakelti nuotaiką ir sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. 
Fiziniai pratimai gali pakelti nuotaiką ir sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis.  medium.com nuotrauka

Pagundos tyko visur – nuo deserto kavinėje iki internetinės batų parduotuvės. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad fizinė mankšta gali būti paprastas ir netikėtas būdas sustiprinti valią ir galbūt išvengti impulsyvių sprendimų, dėl kurių vėliau gailėsimės.

Kaip rašo „The New York Times“, savikontrolę visi pripažįstame, bet nebūtinai ją ugdome. Reikia atsisakyti dalykų, kurie mus vilioja, o tai, atvirai kalbant, nėra smagu. Kita vertus, savikontrolės stoka gali būti svarbu sveikatai ir gerovei, dažnai prisideda prie tokių problemų kaip antsvoris, depresija ar bėdos dėl pinigų.

Todėl mokslininkai ir psichologai ieškojo būdų, kaip sustiprinti žmonių savikontrolę. Įvairūs elgsenos terapijos ir konsultavimo būdai suteikė vilčių. Tačiau taikant tokius metodus dažniausiai reikia profesionalų pagalbos, ir tie metodai dažniausiai taikomi gydant labai impulsyvius žmones. Tačiau yra keletas moksliškai pagrįstų būdų, kaip padėti mums visiems, norintiems galbūt šiek tiek stipriau pasipriešinti velniškoms pagundoms. Naujas Kanzaso universiteto Lorense (JAV) tyrėjų grupės tyrimas, neseniai paskelbtas žurnale „Behavior Modification“, atskleidė fizinių pratimų naudą.

Atidėtas malonumas

Yra žinoma, kad fiziniai pratimai daro didelį psichologinį poveikį. Pavyzdžiui, jie gali pakelti nuotaiką ir sustiprinti pasitikėjimą savo jėgomis. Todėl mokslininkai ėmė tirti, ar fiziniai pratimai gali turėti įtakos gebėjimui kontroliuoti impulsyvų elgesį.

Pirmiausia mokslininkai nusprendė surengti mažą bandomąjį tyrimą. Jame dalyvavo tik keturi vyrai ir moterys. Šiems savanoriams, dirbantiems sėdimą darbą ir turintiems antsvorio, buvo pasakyta, kad jie dalyvaus treniruočių programoje ir kad būtų pasirengę penkių kilometrų bėgimo varžyboms, o tyrimas turėtų atskleisti treniruočių poveikį, taip pat ir psichologinį.

Savanoriai užpildė keletą klausimynų, tarp jų – ir kiekybiškai įvertinantį vadinamąjį atidėtą atlygį. Šią priemonę psichologai naudoja norėdami įvertinti asmens gebėjimą atidėti malonumus dabar, kad galėtų jais mėgautis ateityje. Tarkim, ar asmuo nuspręs dabar paimti penkis JAV dolerius, ar palauks, kad po savaitės gautų 15 dolerių. Atidėto atlygio apklausos paprastai pripažįstamos mokslinių tyrimų kaip galiojančios savikontrolės priemonės.

Po treniruotės gali būti nuostabu suvokti, kad sugebėjai save įveikti. Šis jausmas vėliau gali lemti ir priimamus sprendimus.

Tada savanoriai pradėjo dviejų mėnesių bėgimo treniruotes, tris kartus per savaitę 45 minutėms susitikdami su tyrėjais. Šie treniravo juos ir ragino išlaikyti tempą, kuris atrodė sunkus, bet įmanomas. Kiekvieną savaitę vyrai ir moterys pakartotinai užpildydavo klausimynus.

Intriguojantys rezultatai

Galiausiai, praėjus mėnesiui po formaliojo mokymo pabaigos, savanoriai grįžo į universitetą dar kartą. (Vėliau du iš jų taip pat dalyvavo penkių kilometrų bėgimo varžybose.)

Rezultatai buvo intriguojantys. Trys iš keturių dalyvių, kaip parodė atidėto atlygio klausimynas, įgijo gerokai didesnę savikontrolę ir išlaikė tokius rezultatus praėjus mėnesiui po formaliojo mokymo pabaigos. Vieno savanorio, praleidusios kelias treniruotes, impulsyvumas nepakito.

Tačiau keturių asmenų tyrimas yra per mažas, kad būtų reikšmingas. Todėl mokslininkai pakartojo eksperimentą. Į jį pakvietė 12 moterų (skirtingo amžiaus, svorio ir fizinės būklės).

Rezultatai buvo beveik tokie pat, kaip ir bandomojo tyrimo. Kaip parodė klausimynai, daugumos moterų savikontrolė, baigus bėgimo treniruočių programą, buvo gerokai sustiprėjusi. (Per šį eksperimentą joms buvo pasakyta, kad treniruojasi dėl geresnės fizinės būklės.)

Tačiau savikontrolės padidėjimas buvo proporcingas: kuo daugiau treniruočių moterys lankė ar kuo labiau paspartėjo vidutinis bėgimo tempas, tuo geresni buvo atidėto atlygio apklausos rezultatai. Jie išsilaikė ir praėjus mėnesiui nuo mokymų pabaigos, nors dauguma moterų jau sportavo mažiau.

Mankšta prieš pagundas

Tačiau šie du eksperimentai negali mums pasakyti, kaip pratimai padeda atsispirti pyragaičio vilionėms. Tyrimui vadovavusio dr. Michaelo Sofiso tikinimu, daugelis ankstesnių tyrimų leidžia daryti išvadą, kad reguliarūs fiziniai pratimai keičia smegenų sričių, susijusių su mąstymu ir sprendimų priėmimu, veiklą, o tai savo ruožtu turi reikšmingos įtakos impulsų kontrolei.

Fiziniai pratimai taip pat gali daryti daugiau abstraktų psichologinį poveikį mūsų savikontrolei. Daugeliui mūsų ji yra koncentruota atidėto malonumo forma. Išsilaikyti per treniruotę ne visada iš karto malonu. Tačiau po treniruotės gali būti nuostabu suvokti, kad sugebėjai save įveikti. Šis jausmas vėliau gali lemti ir priimamus sprendimus.

Žinoma, šie eksperimentai, kuriuose dalyvavo iš viso tik 16 žmonių, yra nedidelio masto ir riboti, pagrįsti iš esmės dirbtine, matematine savikontrolės vertinimo priemone. Dr. M. Sofisas su kolegomis tikisi atlikti tolesnius tyrimus, kuriuose nagrinės fizinio krūvio poveikį savikontrolei realiame gyvenime. Tačiau ir dabar jis įsitikinęs, kad eksperimentų rezultatai rodo, jog normalūs žmonės gali sustiprinti savikontrolę reguliariai mankštindamiesi.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"