Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kiekvienas vaikas – potenciali auka. Kaip jį apsaugoti?

 
2017 10 27 12:55
Pixabay.com nuotrauka

Dingę vaikai, prievarta ištekintos moterys ar į užsienį vergauti vežami jaunuoliai – naujos kriminalinės tendencijos, kurios plinta kartu su emigracija ir besikeičiančiu gyvenimo būdu.  Pasak buvusios Floridos valstijos (JAV) specialiosios agentės, dirbusios prie sudėtingiausių vaikų grobimo ir prekybos žmonėmis bylų – Floy S. Turner, nusikaltėliai, nelyg geri verslininkai, puikiai jaučia visuomenės nuotaikas, socialines ir politines tendencijas ir reaguodami į jas planuoja savo juodus darbus. 

Floy Turner nusikaltėlių psichologiją jų veiklos metodus ir tai, ką reikia daryti norint surasti pagrobtą vaiką išmano puikiai. Ji daugiau nei dvidešimt metų Floridoje, o vėliau ir visoje šalyje, tyrė sunkiausias vaikų išnaudojimo ir grobimo bylas, o išėjusi į pensiją – rašė apie tai knygas ir patarinėjo, kaip kovoti su nusikaltėliais ir suformuoti efektyvią profesionalų, kurie būtų pasiruošę bet kokiai situacijai, komandą.

Mokytoja, kuri dirbo vaikų namuose Haityje, iš ten į JAV atsivežė vaiką, kurį vertė jai tarnauti. Vaikas dirbo jai, bet nebuvo leidžiamas į mokyklą.

„Jei nusikaltėlis pagrobė vaiką ir ketina jį nužudyti, tai jis padarys per pirmas tris valandas. Tas laikas yra pats svarbiausias, todėl tie, kurie ieško vaiko – privalo dirbti greitai, būti susiderinę“, – išskirtiniame interviu LŽ sakė iš JAV atvykusi ekspertė, kuri Lietuvoje konsultuoja mūsų šalies specialistus.

– Prekyba žmonėmis ir vaikų išnaudojimas daugeliui skamba, kaip problema, su kuria susiduria „kitos“ šalys, dažnai – neturtingos. Kaip yra išties?

– Prekyba žmonėmis yra globali problema ir nėra nė vienos valstybės, kuri neturėtų šios problemos. Vaikai yra viliojami ir gundomi internete, taip pat – gatvėje, prekybos centruose ir kitose vietose. Vaikai visose valstybėse taip pat vilioja kitus vaikus, mėgina juos įtraukti į kriminalines veiklas ir tampa aukomis ir nusikaltėliais vienu metu. Daug vaikų kenčia nuo prievartinio darbo, yra pasaulio šalių, kuriose į vaikų darbą žiūrima pro pirštus. Bet tai – visų valstybių problema. Nemanau, kad mes žinome, kiek vaikų išties yra dingę, taip, mes turime kažkokius skaičius, bet nemanau, kad tai – tikri skaičiai.

Labai dažnai susiduriame su situacija, kai sakoma, kad mes neturime tam tikrų problemų. Tai būna atvejai, kai problemų yra, bet apie jas tiesiog nekalbama, jos ignoruojamos. Tiesa, girdėdami apie išnaudojamus vaikus ar prievartinį vaikų darbą mes galvojame apie neturtingas šalis, kurios yra kažkur toliau. Dažnai girdžiu sakant, kad tokie dalykai JAV nenutinka, bet tai – melas.

Labai gerai prisimenu vieną bylą Majamyje. Mokytoja, kuri dirbo vaikų namuose Haityje, iš ten į JAV atsivežė vaiką, kurį vertė jai tarnauti. Vaikas dirbo jai, bet nebuvo leidžiamas į mokyklą. Jam net nebuvo leidžiama praustis namuose – jis tai darė sode, naudojosi sodo žarna. Visa tai vyko gerame Majamio rajone, mokytojos šeimoje. Jei kaimynai nebūtų pasiskundę, kad kažkas keisto vyksta jų namuose – niekada nebūtume sužinoję apie šį vergystės atvejį.

– Kokie vaikai yra nusikaltėlių aukos? Tie, kurie gyvena nedarniose šeimose? Vaikai iš globos namų, o gal – vaikai iš neturtingų valstybių? Kaip juos gundo ir įtraukia į savo tinklus? Kokius spąstus spendžia? Kur tai vyksta?

– Kiekvienas vaikas yra potenciali auka, nėra taip, kad kažkas yra saugus, o kažkas – ne. Visai neseniai JAV Federalinio tyrimų biuro agentai suėmė grupę vaikus išnaudojusių nusikaltėlių, bet įdomu tai, kad jie buvo susekti su kitų vaikų pagalba. Vaikai, kurie buvo aukos, bet jau gyveno namuose, palaikė ryšius su savo pagrobėjais ir išnaudotojais.

Kontaktuojama buvo pasitelkiant socialinę mediją, nes tai vieta, kur šiandien „medžiojami“ vaikai. Mes vis dar įsivaizduojame, kad vaiko pagrobimas vyksta gatvėje jį įsitempiant į automobilį, žinoma, būna ir taip, bet tai – retas atvejis, kur kas dažniau nusikaltėliai veikia lėtai, vilioja vaikus internetiniuose pokalbių kambariuose, „Facebook“ puslapiuose ar kitose socialinės medijos platformose.

Visada sakau tėvams, kad svarbu žinoti, ką jūsų vaikai veikia internete, kiek laiko praleidžia prie kompiuterio. Mes mokome vaikus, kaip elgtis gatvėje, bet nemokome, kaip elgtis interneto platybėse, kur tyko visokie pavojai.

Vaikai pakliūva į nusikaltėlių rankas tuomet, kai namuose kyla problemų, nebesusikalbama. Pavojai internete yra tokie pat realūs, kaip ir gatvėje, todėl svarbu apie tai kalbėti.

Pavojus internete reikia vertinti rimtai, nes vaikai ir paaugliai neskirsto gyvenimo į on-line ir off-line – jiems tai yra tokia pati realybė, nes kitokios jie nežino.

– Kaip vyksta vaikų viliojimas? Kaip su jais susidraugaujama? Kaip vaikus randa ir ką jiems žada?

– Yra daugybė būdų suvilioti vaiką. Tarkime, galima apsimesti bendraamžiu arba vos vyresniu vaiku iš gretimos mokyklos. Taip pat viliojama laužant barjerus ir stereotipus, prisipažįstant, kad nesi vaikas, bet aiškinant, kad supranti tą vaiką. Tai labai paveiku, jei šeimoje vaikui stinga dėmesio ar šilumos.

Mes žinome, kaip tai veikia, kodėl tai daroma, bet vaikai to nesuvokia. Taip pat reikia suprasti, kad nusikaltėlis, kuris turi grobuonišku tikslų, visą dieną galvoja, ką pasakyti ir kaip apgauti vaiką. Kuomet užmezgamas artimesnis kontaktas, apsikeičiama nuotraukomis atsiranda ryšis, o žinant, kad vienoje kompiuterio pusėje sėdi suaugęs žmogus, galima suvokti, kaip tai pavojinga. Dažnas atvejis, kuomet vaikai vilioja kitus vaikus, taip atlikdami suaugusiųjų darbą. Jie gundo savo bičiulius pinigais, laisve, nuotykiais, o už to stovi tikrieji nusikaltėliai.

Floy S.Turner / Vytauto Neveros nuotrauka
Floy S.Turner / Vytauto Neveros nuotrauka

Vaikų pasitikėjimas užtarnaujamas daiktais arba emocijomis, sakoma tai, ką vaikas nori girdėti, duodama tai, ko jis neturi – palaikymas, meilė, o gal – naujas telefonas.

Žmonės dažnai renkasi apgaulę, arba tai, kuo nori tikėti. Tarkime, viena pirmųjų bylų, kurias tyriau buvo susijusi su meksikiečių šeima, kuri išnaudojo jaunus vaikus prostitucijai.

Šeimos moteris prabangiai pasipuošusi ir vairuodama brangų automobilį vykdavo į skurdų Meksikos regioną ir ten įtikinėdavo šeimas atiduoti jai paauglius vaikus, kurie esą JAV dirbs auklėmis arba padėjėjais namuose. Šeimos norėjo tuo tikėti, todėl atiduodavo jai savo vaikus. Tiesa buvo kur kas baisesnė.

Kai kalbame apie vaikų išnaudojimą, visada matome apgavystę, tai tinka ir kalbant apie nelegalius migrantus, kurie patenka į šalį ir tampa nusikaltėlių įkaitais.

– Kas yra tie, kurie tyko vaikų ir juos išnaudoja? Ar galima nutapyti tipinio nusikaltėlio portretą?

– Nėra vieno šablono ar apibrėžimo, kas yra nusikaltėlis, koks jis. Tiesa, JAV stebėjome narkotikų prekeivių susidomėjimą žmonių gabenimų, nes tai, pasirodo, naudingesnis verslas nei narkotikai. O šiaip – nusikaltėlių geografija yra plati, nes esame matę politikų ar mokytojų, kurie išnaudojo vaikus, dalyvavo prekyboje žmonėmis.

Vaikai, kurie yra užverbuojami nusikaltėlių taip pat neretai paverčiami nusikaltėliais. Tai tinka ir tiems atvejams, kuomet paaugliai yra verčiami vogti iš namų ar parduotuvių. Niujorke esame turėję tokį atvejį, kuomet kurti jaunuoliai buvo verčiami elgetauti, vagiliauti. Prievartinės santuokos taip pat yra problema, dažnai tai naudojama tam, kad būtų galima atsivežti žmonės iš kitų šalių. Manau jūs taip pat turite panašių problemų.

Svarbu paminėti, kad žvelgdami į nusikaltimus mes pastebime tam tikras tendencijas. Vienose vietose klesti vieni nusikaltimai, kitose – kiti, bet aplinkybėms pasikeitus viskas apsiverčia. Tendencijos kinta priklausomai nuo politinės, socialinės, ekonominės regiono situacijos. Kuomet bus pradėta itin efektyviai kovoti su tam tikrais vyraujančiais nusikaltimais, nusikaltėliai sugalvos ką nors naujo. Tai – kaip verslo tendencijos, kurios kinta keičiantis situacijai.

– Kas svarbiausia ir sunkiausia, kai dingsta vaikas? Kaip reikia reaguoti? Ar visuomenės parama, žiniasklaidos įsikišimas padeda? O gal – trukdo?

– Labai svarbu suprasti, kad dingus vaikui – greitis ir bendradarbiavimas yra patys svarbiausi dalykai. Jei nusikaltėlis turi ketinimų nužudyti vaiką – jis tai padarys per pirmas tris ar keturias valandos. Šis laikas yra pats svarbiausiais ir kiekviena minutė turi būti išnaudota tam, kad profesionalai dirbtų savo darbą. Būtent tai, kaip reikia koordinuoti savo darbą, kas yra svarbu, o kas – gali palaukti, mes ir kalbėsime Lietuvoje.

Svarbu komanda ir specialistų bendradarbiavimas. Svarbu turėti visą komandą, kuri būtų pasiruošusi padėti, o ne tik policininkus ar ugniagesius. Reikalingi ir advokatai, psichologai, analitikai. Privalu turėti ir mobilias komandas, kurios žinotų, kaip elgtis, bendrauti, vadovauti, jei reikia. Svarbu daryti mokymus, stebėti, kaip mobilizuojasi įvairių struktūrų žmonės, taip pat, kaip reaguoja visuomenė, žiniasklaida.

Kai kalbame apie vaikų dingimą svarbu suvokti, kad jų paieška – komandinis darbas, kuomet policija, socialinės tarnybos, visuomenė turi veikti kartu, taip pat svarbu bendradarbiauti su kaimynais, nes, tarkime, jūsų šalis maža, pagrobus vaiką jau už pusvalandžio jis gali būti užsienyje.

Jei nusikaltėlis turi ketinimų nužudyti vaiką – jis tai padarys per pirmas tris ar keturias valandos. Šis laikas yra pats svarbiausiais ir kiekviena minutė turi būti išnaudota tam, kad profesionalai dirbtų savo darbą.

Žiniasklaidos vaidmuo visada labai svarbus, nors tyrėjai, policija ir negali papasakoti visko, kas vyksta, bet žiniasklaidos įsitraukimas visada reikalingas, taip pat, kaip ir visuomenės. Atsitikus nelaimei žmonės nori padėti, todėl visada sulaukiame savanorių. Svarbu gebėti valdyti šiuos žmones, neleisti nusikaltėliams prisiplakti prie savanorių. Negalima atsisakyti savanorių pagalbos, bet svarbu žmones valdyti.

– Kas buvo sunkiausia jūsų darbe? Ką vis dar prisimenate?

– Sunkiausia mano darbe yra neišspręstos bylos. Išėjus į pensiją su savimi „išsinešiau“ dvi bylas, kurių taip ir nesugebėjau išnarplioti. Viena byla buvo vaiko pagrobimas, kuris liko mįslė, o kita – mergaitės nužudymas. Ši byla itin įsirėžė į atmintį, nes aš visą laiką įtariau ir širdyje žinojau, kas tai padarė, bet negalėjau rasti įrodymų. Visgi tas žmogus, kurį įtariau, šiuo metu sėdi kalėjime už panašius nusikaltimus.

Tiesa, kartais po ilgo laiko pradingę vaikai grįžta. Visi esame girdėję istorijų apie tai. Asmeniškai žinau kelis, kurie buvo dingę ir atsirado po dešimties ar daugiau metų, taip pat tuos, kurių dingimo ir atsiradimo istorijas plačiai aprašė žiniasklaida. Turiu draugę, kurios berniukas dingo, o visai neseniai buvo rastas jo kūnas. Jį rado ten, kur ji ir įtarė – kaimyno kieme.

Dirbdama susidūriau su labai žiauriais nusikaltimais, vienus pavyko išspręsti ir išgelbėti vaikus, kitų ne. Žinau tik tiek, kad kartais vaikai atsiranda ir po daug metų. Tai nenutinka dažnai, bet visgi – pasitaiko.

Tėvų linija" - tai nemokamos psichologo konsultacijos telefonu pozityvios tėvystės klausimais. Nemokamas numeris 8 800 900 12, "Tėvų linija" veikia darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.
Tėvų linija" - tai nemokamos psichologo konsultacijos telefonu pozityvios tėvystės klausimais. Nemokamas numeris 8 800 900 12, "Tėvų linija" veikia darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"