Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kodėl mileniumo karta renkasi keistus kūdikių vardus

 
2017 01 02 6:24
goodhousekeeping.com nuotrauka

Neįprasti ir tikrai unikalūs vardai dabar kur kas dažnesni, ir ši tendencija atspindi keletą esminių mūsų kultūros pokyčių, rašo „BBC Future“.

Tėvai gali ir pasikankinti rinkdami naujagimio vardą, tačiau kažin ar tikisi, kad dėl savo sprendimo atsidurs teisme. Per pastaruosius kelerius metus teisėjai visame pasaulyje ne kartą turėjo įsikišti dėl tėvų pasirinkimo: Nutella buvo uždrausta Prancūzijoje, Cyanide – Jungtinėje Karalystėje, ir bene keisčiausią vardą Talula Does the Hula From Hawaii gavusi mergaitė Naujojoje Zelandijoje, globojama teismo, galėjo pasikeisti į labiau tradicinį.

Niekas tokio daugiau neturi

„Vardas yra mūsų tapatybės pagrindas. Jis taip pat susijęs su svarbiu teisiniu tapatumu, kaip esame identifikuojami valstybių ir vyriausybių, – sakė sociologė Jane Pilcher iš Lesterio universiteto. – Vardas yra ir mūsų socialinės kultūrinės tapatybės dalis. Jis pažymi, kas esame lyčių, etniniu ar kitu požiūriu.“

Ir vis dėlto tėvai vis dažniau suteikia vaikams neįprastus, unikalius vardus. Kaip atskleidė San Diego valstybinio universiteto psichologijos profesorės Jean Twenge 2010 metais atliktas 325 mln. kūdikių, gimusių JAV nuo 1880 iki 2007 metų, vardų tyrimas, tradicinių vardų populiarumas ėmė mažėti nuo praėjusio amžiaus šešto dešimtmečio. Pavyzdžiui, 1950 metais daugiau kaip 30 proc. berniukų buvo suteikti vardai iš populiariausiųjų dešimtuko, o 2007 metais – mažiau nei 10 proc. berniukų duoti tokie vardai.

Prof. J. Twenge pažymėjo, kad žmonės sugalvoja naujų būdų, kaip suteikti unikalius vardus, įskaitant unikalią populiarių vardų rašybą. Pavyzdžiui, Amerikoje vis labiau plinta neįprastos rašybos vardas Jaxson (tradicinės rašybos vardas yra tarp 50 populiariausiųjų), o Juntinėje Karalystėje pasidarė madinga suteikti vaikams dvigubą vardą, rašomą su brūkšneliu, pavyzdžiui, Amelia-Rose.

Ši tendencija pastebima ne tik JAV ar Jungtinėje Karalystėje. Neseniai Japonijoje atliktas 2004–2013 metų vardų praktikos tyrimas atskleidė, kad japonai kuria unikalius kūdikių vardus, siedami tradicinius kinų rašmenis su neįprastu tarimu. Mokslininkai, tyrinėję viename Vokietijos mieste vaikams suteikiamus vardus, nustatė, kad 1894 metais 32 proc. vardų buvo unikalūs, t.y. tokių neturėjo daugiau niekas, o 1994 metais net 77 proc. vardų buvo vieninteliai tarp tais metais gimusių vaikų.

Individualistų visuomenėje

Kas – be atsitiktinių mados užgaidų – sukelia šiuos pokyčius? Ir kokie gali būti jų padariniai ateities kartoms? Psichologai ir sociologai, tyrinėjantys šį reiškinį, pateikė kelias netikėtas išvadas.

Pirmiausia, stiprėja kultūrinis poslinkis individualizmo link. Kaip sakė prof. J. Twenge, Amerikos kultūra tapo labiau individualistinė, ir tėvai linkę suteikti vaikams vardus, kurie padėtų jiems išsiskirti, todėl daugėja unikalių vardų ir mažėja tradicinių. Japonų ir vokiečių autorių išvada panaši: mes visi norime išsiskirti iš minios.

Papildomų įžvalgų suteikė Arizonos universiteto psichologijos docentas Michaelas Varnumas, tyrinėjęs, kas lėmė didėjantį individualizmą konkrečiuose regionuose. Per vieną tyrimą, skirtą tradicinių vardų paplitimui skirtingose geografinėse vietose JAV, buvo nustatyta, kad žmonės mažiau linkę suteikti savo vaikams įprastus vardus tuose regionuose, kurie visai neseniai buvo apgyvendinti europiečių, pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų pakrantėje, Kolorado, Nevados, Oregono ar Vajomingo valstijose.

Panaši vardų praktika pastebėta ir Kanadoje: mažiau tradicinių vardų šalies vakaruose nei anksčiau apgyvendintuose rytiniuose regionuose. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje taip pat panaši padėtis.

„Žmonės, kurie ryžtasi žengti į naujas ir šiek tiek pavojingas nežinomas vietas, tikriausiai yra savarankiškesni ir ne tokie prisitaikėliai. Jų palikimas siekia ir mūsų dienas per vardų praktiką“, – sakė dr. M. Varnumas.

Gerovė taip pat gali būti svarbi. Pavyzdžiui, per kitą tyrimą dr. M. Varnumas susiejo unikalių vardų praktiką su geresnėmis ekonominėmis sąlygomis. Stiprėjančios socialinės ir ekonominės struktūros skatina individualizmo apraiškas, taip pat ir unikalių vardų praktiką.

Tyrimo duomenimis, turtingesni žmonės linkę labiau pasitikėti savimi ir teikti pirmenybę unikalumui. Dr. M. Varnumo manymu, tai gali būti prasminga ir mūsų evoliucijos požiūriu.

„Kai turite daug išteklių ir nereikia nerimauti dėl nepritekliaus, galite sau leisti truputį išsišokti. Išsiskirti iš minios iš tikrųjų gali būti naudinga, – sakė jis. – Pavyzdžiui, gali būti daugiau galimybių diegti naujoves. Tačiau kai laikai neramūs, verčiau nerizikuoti. Jei neturite didelio turto, geresnė strategija gali būti prisitaikyti ir daryti tai, ką daro dauguma žmonių.“

Kitas neseniai atliktas tyrimas, skirtas vardų praktikai JAV 1948–2014 metais, pateikė daugiau įrodymų, atitinkančių šias teorijas. Emily Bianchi iš Emorio universiteto nustatė tradicinių vardų pagausėjimo sąsajas su mažėjančiu nedarbo lygiu.

Gali pakeisti gyvenimą

Šiuo metu jau yra įrodymų, kad vardo parinkimas – turint galvoje vardo svarbą formuojant mūsų tapatybę – gali pakeisti ir gyvenimą. Vienas tyrimas parodė, kad lengviau ištariami vardai palankiau vertinami ir yra susiję su aukštesne pozicija advokatų kontorose. Vardas gali turėti įtakos net romantiškoms perspektyvoms. Pavyzdžiui, per vieną tyrimą nustatyta, kad žmonės, turintys ne tokius įprastus vardus labiau ignoruojami internetinių pažinčių svetainėse.

Taip pat stiprėja tendencija rinktis vardus, trinančius ribas tarp lyčių. Šiaurės vakarų universiteto Politikos tyrimų instituto direktorius Davidas Figlio 2005 metais tyrė seserų poras, kad išsiaiškintų, kaip šis vardų aspektas gali paveikti studijų krypties pasirinkimą. Pirmiausia mokslininkas išanalizavo tūkstančius vardų, kad nustatytų, kokia yra tikimybė, jog tam tikrų fonemų ir sandaros vardas bus skiriamas berniukams ir mergaitėms. Pavyzdžiui, nors vardas Ann beveik visada skiriamas mergaitei, Anne rašybos vardas lingvistiškai moteriškesnis. Moterų vardai taip pat linkę būti ilgesni, o Anastasia yra vienas lingvistiškai moteriškiausių vardų.

„Kuo labiau lingvistiškai dvilytis mergaitės vardas, tuo didesnė tikimybė, kad ji pasirinks matematikos ar kitų tiksliųjų mokslų studijas, palyginti su savo seserimi,“ – sakė dr. D. Figlio.

Poveikis gali pasireikšti jau suaugus. Kitas tyrimas parodė, kad moterys, kurių vardai lingvistiškai labiau vyriški, buvo labiau linkusios siekti teisininkės karjeros.

Berniukų istorijos gali būti visai kitokios. Pavyzdžiui, dr. D. Figlio nustatė, kad vidutinio mokyklinio amžiaus berniukai, turintys vardus, kurie tradiciškai duodami mergaitėms, klasėje patiria daugiau problemų, ypač jei kartu mokosi ir mergaitės tokiu pat vardu.

„Daugelyje angliškai kalbančių kultūrų vardai lyčių požiūriu labai skiriasi. Apie 97 proc. vardų aiškiai parodo, kad vaikas yra vyriškos ar moteriškos lyties, – sakė dr. J. Pilcher. – Berniukai, turintys mergaitiškus vardus, gali būti labiau pažeidžiami, nes manoma, moteriškas berniukas yra blogai. Tačiau mergaitei gali būti naudinga turėti labiau vyrišką vardą, nes per visą istoriją vyriškumas buvo labiau vertinamas.“

Kai kurios šalys yra taip susirūpinusios dėl vaikų, turinčių neįprastus vardus, kad šį procesą reguliuoja. Islandijoje, pavyzdžiui, tėvai turi pasirinkti vardą iš Vyriausybės patvirtinto sąrašo. Vokietijoje vardai turi būti patvirtinti ir nurodyti lytį. Argumentuojama, kad dėl vardo vaikas gali patirti gėdą ir patyčias, todėl sistema turi apsaugoti nuo galimo smurto prieš vaikus.

Žinoma, vardas gali turėti įtakos mūsų gyvenimui tik iki tam tikro lygio, o daugybei žmonių neturi visai jokios reikšmės, kaip nurodė dr. D. Figlio. Jo nuomone, turėtume suteikti vaikams vardus, kurie mums patinka, tačiau reikėtų nepamiršti, kad kiti žmonės juos gali vertinti skirtingai.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"