Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Kūdikis skrenda lėktuvu

 
2017 03 20 16:20
travelandleisure.com nuotrauka

Medikai sako, kad skristi lėktuvu su kūdikiu galima tik tada, jei tikrai būtina, nesvarbu, kad dabar lėktuvuose pasirūpinta ir pačių mažiausių keleivių sauga ir komfortu. Kiekvienas skrydis yra didelis stresas mažo žmogaus organizmui, ypač per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Vis dėlto kūdikiai skraidė, skraido ir skraidys.

Kodėl vaikai verkia lėktuve

Priežasčių daug. Pagrindinės jų yra kelios – mažyliai jaučia aplinkos pasikeitimą, ir tai juos dirgina. Jie jaučiasi nepatogiai, kai specialiu diržu prisegami prie mamos ar tėvo saugos diržo, o gal ir mamos buvo nepakankamai pasiruošusios skrydžiui su mažyliais. Mažyliai jaučia mamos ir kitų artimųjų nuotaikas. Jei mama, laikantį ant rankų kūdikį, bus pilna baimės ir nerimo, tą patį jaus ir mažiukas. Vaiką gali įdirginti net suaugusiųjų ašaros atsisveikinant.

Pagrindinis „vaistas“ skrendant – mamos dėmesys. Reikia kūdikį laikyti prie savęs, kalbinti, atkreipti dėmesį į žaisliuką, rodyti reklaminius lankstinukus (jų lėktuvuose visuomet yra), nuotraukas, duoti čiulptuką (jų derėtų turėti kelis, nes vienas gali nukristi ant grindų). Kitaip tariant, svarbu kūdikį užimti, kol jis neužsinori miego. Nuovoki mama pagal mažylio verksmo toną sprendžia, gal jis nori valgyti – jei taip, jis turi būti pavalgydinamas. Išalkusio mažylio nenuramina jokios priemonės, išskyrus valgį.

Trejų metų ir vyresniems vaikams jau galima paaiškinti su skrydžiu susijusias procedūras: registracija, bagažo priėmimas, dokumentų patikrinimas, muitinė, įsodinimas į lėktuvą, kilimas ir leidimasis. Kai vaikai žino, kas bus, jie yra ramesni. Kilimo ir leidimosi metu duokite kūdikiui krūtį, čiulptuką ar buteliuką su gėrimu, o vyresniam vaikui – čiulpinį saldainį, ką nors gerti mažais gurkšneliais ar pakramtyti kramtomosios gumos. Dažniau ryjant seiles, greičiau susilygina slėgis vidurinėje ausyje.

Aprenkite vaiką patogiais laisvais drabužiais, apaukite patogiais lengvais batais. Atvykite į oro uostą anksčiau. Vaikams būdinga tyrinėti aplinką, o vaikų ir bagažo priežiūra atima laiko. Oro uoste reikėtų būti apie 2 valandas prieš skrydį. Su vaiku sutarkite dėl elgesio taisyklių, pavyzdžiui, jei pasimestumėte, vaikas turėtų ne klaidžioti, o likti vietoje, kad lengviau jį galėtumėte rasti.

Dažniausiai tėvų daroma klaida ta, kad jie prieš skrydį vaikus primaitina pyragaičiais, saldainiais, prigirdo įvairiais vaisvandeniais.

Kaip pasiruošti skrydžiui

Į lėktuvo kabiną būtina pasiimti pora atsarginių sauskelnių, marlinių vystyklų, papildomą drabužėlių komplektą, čiulptuką ar buteliuką, jei kūdikis nebemaitinamas krūtimi. Sauskelnes pakeiskite prieš lipdami į lėktuvą. Kilimo ir leidimosi metu duokite kūdikiui krūtį, o jei nemaitinamas krūtimi – čiulptuką ar buteliuką su gėrimu ar pieno mišiniu (jam pagaminti pasiimkite mišinio miltelių, o vandens turėtumėte gauti lėktuve). Pasinaudokite pirmumo teise į lėktuvą patekti be eilės.

Kiti kūdikio priežiūrai skirti daiktai (kėdutė, vežimėlis) turėtų būti atiduodami į bagažą. Skrydį reikia derinti ir prie kūdikio sveikatos būklės – su sergančiais kūdikiais skristi negalima. Taip pat negalima skristi 3–4 paras po kūdikio paskiepijimo.

Turi būti skiriama dėmesio ir teisiniam aspektui. Keliaujant su kūdikiais, vaikais svarbu susitvarkyti visus kelionei reikalingus dokumentus. Jei vyksta abu tėvai, jokių papildomų dokumentų, išskyrus mažylio tapatybę įrodantį dokumentą, nereikia. Nepamirškite, kad vienintelis dokumentas, kuriame nurodyti abu vaiko tėvai, yra gimimo liudijimas.

Prieš perkant bilietus dera sužinoti, ką galite pasiimti į lėktuvo saloną kūdikio ir mažo saugumui ir patogumui užtikrinti. Save gerbianti skrydžių bendrovė turėtų instrukciją pateikti raštu, tam, kad informacija būtų tiksli, nekiltų nereikalingų ginčų salone. Vaikas iki 2 metų, net ir naujagimis, yra prisegamas specialiu diržu prie mamos ar tėvo saugos diržo.

Judrus vaikas lėktuve

Vaikai nenori sėdėti ramiai ir būti perjuosti diržu, verkia, muistosi, tačiau dėl to negalima nepaisyti saugumo reikalavimų. Vaikai negali bėgioti po lėktuvą, nes gali būti oro duobių, lėktuvą supurtys, vaikas pargrius. 2 metų ir vyresni vaikai mėgsta stebėti judančius objektus. Prieš pirkdami bilietą turite informuoti, kad skrisite su mažu vaiku, ir paprašyti vietos prie lango. Skrydžio palydovė gali paprašyti tėvų smulkaus sudėjimo vaikus paimti ant kelių bei prisegti papildomu diržu. Jeigu mažam vaikui atsiranda būtinas reikalas pavaikščioti, pvz., nueiti į tualetą, jį reikia vesti už rankos.

Kada duoti valgyti

Dažniausiai tėvų daroma klaida ta, kad jie prieš skrydį vaikus primaitina pyragaičiais, saldainiais, prigirdo įvairiais vaisvandeniais, o saldainių dar pasiima į lėktuvą. Vaiką geriau pamaitinti po skrydžio arba skrydžio metu duoti lengvai užkąsti, o kai nori gerti – duoti vandens, kurio bus lėktuve. Jautresni vaikai gali pradėti vemti, kai lėktuvą „mėto“ (patenka į oro duobes). Vaikai geriau ištveria skrydį nei ilgesnę kelionę automobiliu. Vėmimo atsiradimas nepriklauso nuo skrydžio trukmės, o nuo vaiko vestibuliarinės sistemos brandumo, suvalgyto maisto, patirto nerimo.

Su vaiku nepatartina skristi, kai:

* Vaikas ūmiai serga – kosėja, sloguoja, turi temperatūros ar viduriuoja.

* Po ūminės ligos nepraėjo viena savaitė.

* Po bet kokios operacijos nepraėjo 2–3 savaitės.

* Vaikas serga mažakraujyste (hemoglobino yra mažiau 100 g/l).

Ar vaikas gauna radiacijos?

Kalbama, kad skraidant vaikas gauna radiacijos, kuri yra net didesnė nei darant rentgeno nuotraukas arba kompiuterinę tomografiją, magnetinį rezonansą. Tokia baimė perdėta. Skrendant lėktuvu žmogaus organizmą veikia labai nedidelė radiacija paties skrydžio metu. Šiek tiek didesnė radiacijos dozė gaunama patikros metu, kai saugumo sumetimais keleiviai skenuojami, ar neįsineša į lėktuvą pavojingų daiktų.

Radiacija matuojama vienetais, pavadintais sivertu. Sivertas yra labai didelė dozė, apšvitos dozė kasdieniame gyvenime apskaičiuojama mikrosivertais (vienas mikrosivertas yra viena milijonoji siverto dalis) ir milisivertais (vienas milisivertas yra viena tūkstantoji siverto dalis). Skrendant lėktuvu apšvitos dozė gali būti nuo 1 iki 2 mikrosivertų per valandą. Dozė priklauso nuo skridimo aukščio, lėktuvo konstrukcijos. Radiacinis fonas padidėja pakilus į 9–12 km aukštį, palyginus su radiaciniu fonu žemėje.

Radiacijos fonas yra 2,4 milisivertų per metus. Vidutinė metinė Lietuvos gyventojo patiriama apšvitos dozė yra 2,63 milisivertų. Žmogui leistina papildoma apšvitos dozė per metus – 1 milisivertas, Tokia, t. y. 1 milisiverto apšvita būtų gauta, jei keleivis lėktuve praleistų apie 800–1000 valandų per metus.

Iš gyvenamoje aplinkoje esančių natūralių radiacijos šaltinių žmogus per metus gauna nuo 1 iki 10 milisivertų. Radioaktyvių medžiagų natūraliai yra maiste (pvz., suvalgę vieną bananą gauname 0,1 mikrosiverto radiacijos dozę) ir daugybėje kasdieninės apyvokos daiktų. Pavyzdžiui, iš dirvožemio kasmet gauname papildomą 0,28 milisivertų dozę. Iš kosmoso – dar 0,24 milisiverto. Darant kompiuterinę galvos tomografiją, organizmas gauna nuo 0,8 iki 5 milisivertų radiacijos dozę, o darant krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką gaunama 6–18 milisivertų (arba 6 000–18 000 mikrosivertų) dozė.

Lėktuvai ir vidinė ausis

Ausų užgulimas lėktuvui kylant arba leidžiantis yra bene pats nemaloniausias jausmas, kurį patiria kūdikiai, vaikai ir suaugusieji. Tai atsitinka dėl staigaus oro, esančio mūsų vidinėje ausyje ir nosies priediniuose ančiuose (veido kaulinėse ertmėse), slėgio sumažėjimo arba padidėjimo.

Taip pat gali atsirasti ir šių nemalonių požymių: nosies užgulimas; ausies, nosies priedinių ančių skausmas; pablogėjusi klausa; skambėjimas, spengimas, traškesys, zvimbimas ausyse; pykinimas; skausmas aplink akis ir nosies šonuose (retai); galvos ir dantų skausmas (retai); galvos svaigimas (retai); kraujavimas iš nosies arba ausų (retai).

Šie simptomai dažniau atsiranda, kai keleivis sloguoja, serga sinusitu, iškrypusi jo nosies pertvara. Jei keleivis nesloguoja ir neserga sinusitu, ausų užgulimas ir kiti nemalonūs reiškiniai dažniausiai greitai išnyksta.. Jei jie neišnyko per 24 val., būtina kreiptis į gydytoją – geriausia į ausų, nosies, gerklės ligų specialistą. Sloguojantiems ar sergantiems sinusitu vaikams rekomenduojama skrydį atidėti. Nederėtų skristi bent 7 dienas po sirgimo ūminiu ausų uždegimu. Jei neįmanoma skrydžio atidėti, reikėtų 20–30 min. prieš lėktuvo kilimą ar nusileidimą įsilašinti nosies lašiukų, sutraukiančių kraujagysles.

Ką pasiimti

Skrendant su mažu vaiku būtina po ranka turėti sausų servetėlių, jei skrendantis vaikas pradėtų seilėtis ar vemti. Lėktuve oras paprastai kondicionuojamas, todėl gali tapti vėsu – būtina turėti po ranka apklotėlį. Lėktuvo salone oras gali būti sausas, gali troškinti, todėl turėkite vandens buteliuką arba jo paprašykite stiuardesės.

Jeigu Jūsų nėštumas 6 mėn. ir daugiau, paklauskite nėštumą prižiūrinčio gydytojo, ar galite skristi lėktuvu. Besilaukiančioms moterims, kūdikiams ir mažiems vaikams skristi lėktuvu dera tik tuomet, kai tikrai būtina.

Yra duomenų, kad per ilgus skrydžius žmogaus organizmas praranda didelį kiekį vitamino C. Todėl prieš skrydį ir po skrydžio kelis kartus per dieną dera suvalgyti šviežių vaisių, uogų ar daržovių, kuriuose daug vitamino C – juodųjų serbentų, gervuogių, braškių, apelsinų, žalių kopūstų.

Konsultavo vaikų ligų gydytojas dr. Algimantas Vingras

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

www.mamoszurnalas.lt

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"