Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Siūlo leisti embrionus šaldyti, bet drausti juos naikinti

 
2017 01 10 13:20
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Seimo Sveikatos reikalų komitetas, antradienį apsvarstęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) inicijuotą Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektą, siūlo leisti embrionus šaldyti, bet drausti juos naikinti, taip pat užtikrinamas lytinių ląstelių donorų anonimiškumas.

LVŽS bei kitų parlamentarų inicijuotas konservatyvus projektas numatė riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą, tačiau komitetas pritarė siūlymui atsisakyti pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

Pasiūlymą registravo „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis, kilus ažiotažui dėl projekto, kuris būtų draudęs embrionų šaldymą. Seimo Sveikatos reikalų komitetui pritarus projektui su R.Karbauskio pasiūlymu, būtent šis projekto variantas bus teikiamas svarstyti Seimui. Svarstymo stadijoje parlamentarai vėlgi balsuos dėl pasiūlymų ir daugumos valia galės keisti projektą.

Pirminėms „valstiečių“ pasiūlytoms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, argumentuodami, kad pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie 30 pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.

Per pateikimą Seime nuspręsta užsakyti projekto nepriklausomą ekspertizę. Abi ją atlikusios įstaigos, Vilniaus bei Sveikatos mokslų universitetai, kaip šeimai palankesnę įvertino įstatymo redakciją, kuri neribotų sukuriamų embrionų skaičiaus ir leistų juos šaldyti, bet draustų naikinti.

Pagal pataisas, leidžiant embrionų šaldymą, sukurti bet nepanaudoti embrionai būtų laikomi lytinių ląstelių banke, jų laikymo terminas neapibrėžiamas. Taip pat šeima, turinti nepanaudotų embrionų, galėtų jų atsisakyti ir donuoti. Embriono atsisakymas būtų galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios.

Taip pat antradienį komitetas atsisakė pirminiame „valstiečių“ projekte buvusios nuostatos, kuria siūlyta braukti nuo sausio įsigaliojusiame įstatyme įtvirtinto lytinių ląstelių donoro anonimiškumo.

Pritarta komiteto narių „valstiečių“ frakcijos atstovo Dariaus Kaminsko bei konservatorių Irenos Degutienės ir Antano Matulo siūlymui, kad donoro tapatybė būtų atskleidžiama tik teismo sprendimu, jei ši informacija reikalinga dėl vaiko sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Taip pat informacija apie donorą galės būti atskleidžiama pilnametystės sulaukusiam vaikui sulaukus pilnametystės, jei yra donoro sutikimas.

Seimo komiteto pasirinktą pataisų variantą, užtikrinantį donoro anonimiškumą bei leidžiantį embrionų šaldymą, teigiamai įvertino tiek medikų, tiek pacientų atstovai, dalyvavę posėdyje. Tuo tarpu Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas kritikavo donoro anonimiškumą, pabrėždamas vaiko teisę žinoti savo kilmę.

„Rastas tikrai kompromisinis sprendimas, kuris turėtų tenkinti tiek vieną, tiek kitą pusę diskutuojančių. O įsigaliojus tokiai formuluotei įstatymo bus matyti, kad kažkurio (vaiko ar donoro) teisės bus labai pažeidžiamos, visada galima jį pakeisti. Šiuo metu manau, kad tai yra pats geriausias kompromisinis variantas. Jei ir Seime bus pabalsuota už šias pataisas, tikrai džiaugiamės“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentė Diana Ramašauskaitė.

„Aš labai džiaugiuosi, kad valstybė subrendo, kad Seimo nariai subrendo, kad visuomenė subrendo, kad visi pagaliau suprato, kas yra pagalbinis apvaisinimas, koks jis turi būti, tikiuosi, kad Seimas palaikys Sveikatos reikalų komiteto sprendimus ir nubalsuos už pakeitimus“, – Seimo komiteto pasirinktą patisų variantą įvertino vaikų susilaukti negalinčioms šeimoms atstovaujančios Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė.

Kalbėdama apie donoro anonimiškumą asociacijos vadovė sakė, kad jo atsisakymas reikštų donorystės draudimą. „Tai prilygtų draudimui ir tokių donorų mes neturėtume. Iš kitos pusės, labai arti yra sienos, yra Latvija, turinti visišką anonimiškumą donorystės“, – pabrėžė R.Vyšniauskaitė.

Komiteto pasirinktą variantą ji sakė esant kompromisiniu, kai atsižvelgta tiek į vaiko, tiek į donoro teises. „Džiaugiuosi, kad buvo priimtas geras variantas ir žmonės galės gauti adekvatų gydymą, nereiks šeimoms vykti į kaimynines šalis ir ieškoti gydymo ten“, – sakė R.Vyšniauskaitė.

Tačiau Vyskupų konferencijos atstovas Vygandas Malinauskas pataisas įvertino kaip pažeidžiančias vaiko teises, o ginančias tik donoro interesą.

„Yra aiškiai įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo kilmę, tuo tarpu komitetas vaiko teisę sulygino su donoro interesu būti anonimišku, nors nei tarptautiniuose, nei nacionaliniuose teisės aktuose nėra įtvirtinta donoro teisė į anonimiškumą, tai tiesiog interesas. Ir akivaizdu, kad tas interesas kartais gali būti pagrįstas ir svarbus, bet dabar komitetas pritarė tokiam variantui, kur tas interesas automatiškai padaromas svarbesnis nei teisė žinoti savo kilmę“, – kalbėjo V.Malinauskas.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje kelia daug diskusijų. Stipriausiai nuomonės skiriasi dėl embrionų skaičiaus ribojimo, jų šaldymo ir naikinimo.

Nuo sausio įsigaliojęs įstatymas leidžia nevaisingoms poroms pagalbinio apvaisinimo procedūroms gauti valstybės finansavimą ir sukuriamų embrionų skaičius neribojamas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"