Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ŠEIMA IR SVEIKATA

Vaikas pateko į reanimaciją

 
2017 03 18 11:30
"Studijos G" nuotrauka

Pastaruoju metu dažnai pasitaiko reportažų iš vaikų intensyviosios terapijos skyrių. Nors tik maža dalis vaikų ten atsiduria dėl smurto ar nepriežiūros, gydytojai sako – būkime atidesni ir daugumos nelaimių išvengsime. Konsultuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaikų gydytoja Ilona Stirbienė, sukaupusi ilgametę darbo patirtį vaikų intensyviosios terapijos skyriuje.

Gyvenimas pateikia daug netikėtumų, kartais – ir skaudžių: visiškai netikėtai vaikui prireikia skubios ir intensyvios medikų pagalbos. Kauno klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje iš daugiau nei tūkstančio per metus pacientų gaivinami tik keletas. Kodėl jie čia patenka?

Kalčiausia... skysčių stoka

Vandens, o kartu ir elektrolitų, netektis yra viena dažniausių būklių, dėl kurios vaikas iki dvejų metų patenka į ligoninę. Mažo vaiko organizmas yra kitoks – vandeningas it jūra ir dar nebrandus, todėl jo būklė blogėja daug greičiau. Pavyzdžiui, kai karščiuojančiam, nepakankamai geriančiam suaugusiajam trūksta skysčių, jis mažiau išskiria šlapimo, todėl skysčių kiekis organizme lieka normalus. Mažylio inkstai nemoka taip gerai sulaikyti skysčių ir jų netenkama greičiau, o vandens poreikis didesnis. Kuo greičiau vaikas auga ir kuo yra aktyvesnis, tuo greitesnė jo medžiagų apykaita. Jai reikia daugiau skysčių. Vienam suaugusiojo kūno svorio kilogramui užtenka 30 ml, o kūdikiui – 100 ml (pirmų gyvenimo mėnesių kūdikėliui – dar daugiau). Vadinasi, 10 kg kūno svorio kūdikis turi išgerti apie 1 litrą skysčių.

„Kai karščiuojančio mažylio mamos paklausiu, kiek jis išgėrė, neretai išgirstu: „2 buteliukus per dieną.“ Vietoj 5–6! Manau, viena skysčių stokos priežasčių yra ta, kad šeimos gydytojas sukarščiavusiam mažyliui skiria vaistų nuo temperatūros ir kosulio, pataria duoti vitaminų, bet dėl laiko stokos mamai nepaaiškina, kad būtina sugirdyti daugiau skysčių“, – sako gydytoja I. Stirbienė. Jų netekęs vaikas tampa blyškus, vangus, akys įdumba. Jei taip įvyksta, patartina jį kuo greičiau vežti į ligoninę.

Kaip būtų galima tokios pavojingos situacijos išvengti? Jei vaikas vemia, jam reikia duoti skysčių ne mažiau, nei jų neteko, nors juos vėl išvems. Jei mama neturi kantrybės, netiki savo galimybėmis, jos vaikas į ligoninę patenka dažniau negu tas, kuriam sugebama sugirdyti pakankamai skysčių. Kūdikis gali negerti, o su vyrėlesniu daugelis mamų susitaria. Gydytoja I. Stirbienė prisimena mamą, kuri jau po pirmos konsultacijos pasitikėjo ir dažnai paskambina, kai vaikas sunegaluoja. Sykį mama sako: „Mano vaikui labai blogai – vemia, nieko negeria. Gydytoja jau parašė siuntimą į ligoninę, kad jam sulašintų skysčių. Tačiau aš to labai nenoriu. Ar galime ką nors dar padaryti?“ Žinodama, kad ši mama yra atkakli, gydytoja I. Stirbienė patarė vaikui per 2 val. sugirdyti apie 600 ml šiltos, stiprokos juodosios arbatos su trupučiu cukraus (saldžią vaikas noriau geria). Tokia arbata, jei vaikas vemia, labai tinka, nes joje esantys taninai sutraukia toksinus, o šiluma atpalaiduoja spazmus. Po poros valandų gydytoja gavo mamos žinutę: „Nustojo vemti, pilvo nebeskauda. Į ligoninę nevažiuojame.“

Ilona Stirbienė: „Kūdikį, kuris jau moka apsiversti ant šono, atsisėsti ir atsistoti, reikėtų akylai saugoti, nepalikti nesaugiai paguldyto ar pasodinto.“

Maitinimo beprotystės

Kartą į intensyviosios terapijos skyrių pateko du vaikučiai, kurių mamos nesuprato, kaip reikia maitinti. Vienas dvejų metų mažylis buvo nuolat girdomas saldinta arbata, kurią jis labai godžiai gėrė, nes gaudavo nepakankamai maisto ir likdavo alkanas. Vaikutis įprato gausiai gerti (3 l arbatos per dieną!) ir apsinuodijo vandeniu, nes inkstai nesugebėjo susidoroti su tokiu didžiuliu kiekiu. Organizme atsiskiedė natris, pradėjo tinti galvos smegenys, atsirado traukulių. Užsitęsus tokiai būklei vaikas galėjo mirti.

Kitas kūdikis – vos 4 mėn. mergytė – į ligoninę pateko, nes buvo maitinta ne pienu, bet labai skysta vandeninga manų koše. Jos valgė labai daug, kad pasisotintų. Vieną dieną mergaitė tapo nerami, dirgli, rėkė, o kitą – jau prasidėjo traukuliai, nes ji irgi apsinuodijo vandeniu. Mergytė vos nemirė.

Vaikų gydytoja Ilona Stirbienė yra sukaupusi didelę patirtį./Asmeninio albumo nuotrauka

Bakterijų ir virusų atakos

Daug vaikų į intensyviosios terapijos skyrių patenka dėl virusinio užkrato, sutrikdančio kvėpavimą. Ypač dažnai tai nutinka sergant virusiniu bronchiolitu, kuris sukelia dusulį, nes užsikemša siaurieji bronchai. Tokiems vaikams reikia skirti deguonies terapiją, prijungti aparatus, kurie dirbtų už jų plaučius, ir dirbtinai maitinti, nes dėl smarkaus dusulio nesugeba patys pavalgyti.

Geriausias būdas nepatekti į ligoninę dėl infekcijos – stengtis užbėgti jai už akių – vaiką paskiepyti. Pasak gydytojos, visi skiepai yra tarsi automobilio kėdutės, turinčios saugos diržus. Jie mažina vaikų, kurių plaučius reikia ventiliuoti, skaičių, daug rečiau ištinka mirtis. Anksčiau gydytojai dažnai ventiliuodavo mažo svorio ir neišnešiotų kūdikių nebrandžius plaučius, nes šie kūdikiai pasigaudavo respiracinį sincicinį virusą (RSV). Rudenį ir žiemą jis karaliauja tarp vaikų, sukeldamas bronchiolitą ir bronchitą, kuriems būdingas dusulys. Medikams būdavo apmaudu, kad šis virusas susargdina išslaugytus, iki 2 kg užaugintus kūdikius. Dabar jau keleri metai pirmą gyvenimo žiemą jiems kas mėnesį suleidžiama antikūnų nuo šių virusų.

Kita ligoninės padedanti išvengti profilaktikos priemonė – kūdikio skiepijimas nuo gripo (nuo 6 mėn.), ypač jei jis serga kuria nors lėtine liga. Gripas – viena sunkiausių virusinių ligų, kurios trikdo mažylių kvėpavimą. Ne tik kūdikį patartina skiepyti, bet ir šeimą, visus prie vaiko būnančius žmones.

Gydytoja pataria dažnai sergantį vaiką, gimusį iki 2014 metų, paskiepyti ir nuo pneumokokų – bakterijų, kurios dažniausiai sukelia kvėpavimo takų ligų komplikacijas. Jos gyvena net 30–40 proc. darželinio amžiaus vaikų nosiaryklėje. Vaikai jomis tarpusavyje keičiasi, tik vienas suserga ausų, kitas – plaučių uždegimu, trečiam prasideda bakteriemija. Deja, už šią vakciną turi mokėti tėveliai. Nuo 2014 metų šiais skiepais jau skiepijami visi kūdikiai.

Maži vaikai neretai suviduriuoja, vemia dėl virusinio užkrato, ypač žiemą, todėl daug jų irgi patenka į intensyviosios terapijos skyrių. To išvengti būtų padėję skiepai nuo rotaviruso, kuris yra vienas aktyviausių „darbštuolių“, sukeliančių viduriavimą ir vėmimą.

Traumos

Per eismo įvykius sužalotų mažų vaikų sumažėjo pradėjus reikalauti, kad jie būtų vežami specialiose kėdutėse. Buityje susižeidusių kūdikių vis dar pasitaiko, dažniau – iš socialiai apleistų šeimų. Kūdikį, kuris jau moka apsiversti ant šono, atsisėsti ir atsistoti, reikėtų akylai saugoti, nepalikti nesaugiai paguldyto ar pasodinto, o dviejų aukštų name įsikūrusi šeima turėtų pasirūpinti, kad vaikas neprišliaužtų ar neprieitų prie laiptų ir nenupultų.

Pagalbos ženklai

Atmintinė tėveliams. Daugeliu atvejų tėvai supranta, kad vaikui reikia skubios medikų pagalbos (kraujuoja po traumos, lūžo kaulas, apalpo, neteko sąmonės, atsirado traukulių, dūsta ir pan.). Tačiau yra požymių, kurie kartais atrodo negrėsmingi, todėl tėvai būtinąją pagalbą mažyliui uždelsia suteikti.

Skysčių netektis. Jei vaikas vemdamas, viduriuodamas neteko daug skysčių arba karščiuoja ir negeria, tapo vangus, blyškus, nesidomi aplinka, liežuvis sausas, o paakiai pajuodavę, įkritę – būtina vykti į ligoninę. Kuo mažesnis vaikas – tuo greičiau. Gali būti, kad jam stinga skysčių arba sutriko inkstų veikla.

Galvos smegenų veiklos sutrikimas. Jei karščiuojantis kūdikis ar mažas vaikas turi neurologinio sutrikimo požymių (vangus, niekuo nesidomi arba neramus, dirglus, labai rėkia), kuo skubiau vykite į ligoninę. Ypač jei dar ir karščiuoja, viduriuoja. Jei sunegalavęs vaikas atsigavo, palyginti neblogai jaučiasi, šypsosi ir domisi aplinka, nori viską apžiūrinėti, žaisti, greičiausiai jis rimta liga neserga.

Kvėpavimas. Įsiklausykite, kaip vaikas kvėpuoja būdamas sveikas, kad suprastumėte, koks yra vidutinis, normalus kvėpavimo dažnis. Sergantis vaikas kvėpuoja šiek tiek dažniau. Taigi, jei vaikas labai dažnai kvėpuoja, lekuoja kaip šuniukas, įkvepia ar iškvepia orą, leisdamas kokį garsą, stena, dejuoja arba atsirado kitokių garsų, kurių anksčiau niekada kvėpuojant nebuvo, kuo skubiau vykite į ligoninę arba kvieskite greitąją pagalbą. Aišku, jei vaikui suraižė pilvuką ir porą kartų sudejavo, bet toliau elgiasi įprastai, nereikia lėkti į ligoninę, nepanikuokite ir dėl karkalų plaučiuose.

Širdies ir kraujotakos bėdos. Jei matote, kad kūdikis tapo blyškus, vangus, mažai šlapinasi ir labai dažnai plaka širdelė (pulsą galite nesunkiai užčiuopti ties momenėliu), nelaukite, kol vaikui pasidarys labai blogai, jis pamėls. Kuo skubiau vežkite į ligoninę.

Parengta bendradarbiaujant su „Mamos žurnalu“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŠEIMA IR SVEIKATA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"