Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Ministerijos žinia glumina miestelių ugdymo įstaigas

 
2017 11 10 11:30
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žada, kad dėl profesinio ugdymo įstaigų pertvarkos bus plačiai diskutuojama.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žada, kad dėl profesinio ugdymo įstaigų pertvarkos bus plačiai diskutuojama. Alinos Ožič nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešimas, kad mažuose miesteliuose įsikūrusios profesinio ugdymo įstaigos turėtų jungtis prie kitų ten veikiančių mokyklų, sukėlė veikiau neigiamą negu teigiamą jų vadovų reakciją.

Apie tai, jog dalis Lietuvos profesinių mokyklų galėtų vienytis su bendrojo lavinimo mokyklomis, viešai prakalbo profesinių mokyklų tinklo pertvarką planuojančios ŠMM vadovybė. Ministrė Jurgita Petrauskienė ir jos patarėjas Marius Ablačinskas pabrėžė, kad prie gimnazijų pirmiausia derėtų prijungti mažų miestelių profesines mokyklas, esančias Aukštadvaryje, Vilkijoje, Skuode, Simne, Dieveniškėse.

„Lietuvos žinios“ pasidomėjo, ką apie tai mano kai kurių minimų miestelių ugdymo įstaigų atstovai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žada, kad dėl profesinio ugdymo įstaigų pertvarkos bus plačiai diskutuojama.

Priešingos nuomonės

Trakų rajono Aukštadvario žemės ūkio mokyklos direktorius Jonas Kazlauskas pasakojo jau daugiau kaip dešimtmetį mėginantis ŠMM įrodyti, kad būtų tikslinga, protinga ir visai šaliai finansiškai naudinga jo vadovaujamą įstaigą sujungti su Aukštadvario gimnazija.

„Ir mūsų mokykla, ir gimnazija įsikūrusios viename pastate, glaudžiamės po vienu stogu. Abiejose ugdymo įstaigose yra gimnazijos klasės, dirba tie patys mokytojai. Tačiau kiekviena mokykla turi savo administracijas, išlaikomas mokesčių mokėtojų“, – aiškino jis. J. Kazlausko įsitikinimu, būtina jau pradinę mokyklą baigusiems vaikams pagal jų supratimą pradėti teikti profesijos žinių, ir tai galėtų daryti vienu dariniu tapusių dviejų Aukštadvario mokyklų pedagogai.

„Neabejoju, kad, sujungus ir kituose mažuose miesteliuose esančias profesines mokyklas su gimnazijomis, moksleivius būtų galima mokyti amato, ne vien akademinių žinių“, – sakė Aukštadvario žemės ūkio mokyklos vadovas. J. Kazlauskui džiugu, jog dabartinė ŠMM vadovybė į šiuos jo teiginius atkreipė dėmesį.

Aukštadvario gimnazijos direktorius Arūnas Valančiauskas neslėpė, kad profesinių mokyklų jungimas prie gimnazijų prilygtų moksleivių žlugdymui. „Esu dirbęs Aukštadvario žemės ūkio mokykloje, tad galiu palyginti jos ir savo vadovaujamos mokymo įstaigos moksleivius“, – pažymėjo direktorius.

A. Valančiauskas tvirtino, kad į profesines mokyklas renkasi veiklos žmonės, norintys įgyti profesiją, o susikaupti matematikos pamokoms ar gilintis į lietuvių literatūrą jiems ir sudėtinga, ir nelabai norisi. „Jei drauge susodinsime gimnazistus ir profesijos žinių siekiančius jaunuolius, sukelsime chaosą, dėl kurio kentės tiek vieni, tiek kiti“, – kalbėjo gimnazijos vadovas. A. Valančiausko manymu, būtina pertvarkyti pačią Aukštadvario žemės ūkio mokyklą. Ši deklaruoja turinti 300 moksleivių, bet realiai joje matyti vos keliolika besimokančių jaunuolių. „Tos mokyklos pertvarka neturi būti vykdoma kenkiant mūsų gimnazijai“, – pabrėžė vadovas.

Nemato naudos

Kauno rajono Vilkijos žemės ūkio mokyklos direktoriaus pavaduotoja Joana Aleknavičiūtė pritaria, jog šalies profesinėms mokykloms tikrai reikia pokyčių, tačiau abejoja, ar būtų naudinga jas jungti prie gimnazijų.

„Mūsų mokyklą nuo Vilkijos gimnazijos skiria vos gatvė, bet nemanau, kad jos galėtų tapti viena ugdymo įstaiga“, – teigė pašnekovė. Anot J. Aleknavičiūtės, abiejų mokyklų paskirtis – teikti žinių, tačiau jas lankantys moksleiviai yra pernelyg skirtingi, kad galėtų mokytis drauge.

Vilkijos gimnazijos direktorius Antanas Švedas taip pat nemato galimybių sujungti jo vadovaujamą įstaigą su žemės ūkio mokykla. „Šį klausimą Kauno rajono savivaldybės taryba jau svarstė. Tačiau vietos politikai suprato, jog tai niekam jokios naudos neduos“, – prisiminė jis. Gimnazijos direktorius sakė atkreipęs dėmesį, kad nemažai kaimynystėje esančios Vilkijos žemės ūkio mokyklos moksleivių – aukštąjį išsilavinimą turintys ir jau brandaus amžiaus žmonės. „Sunkiai įsivaizduoju universitetų ar kolegijų absolventus, besimokančius vienoje mokymo įstaigoje su gimnazistais“, – pridūrė A. Švedas.

Priėmė kaip anekdotą

Skuodo kaimo verslų, amatų ir paslaugų mokyklos direktorius Tomas Kubilius prisipažino, jog žinia apie galimą profesinių mokyklų jungimą prie gimnazijų jam pasirodė kaip anekdotas.

„Apie tai išgirdę mūsų moksleiviai iškart sunerimo, kad tapę gimnazistais greičiausiai nebegaus stipendijų. O gal, sujungus mokyklas ir ėmus gimnazistus mokyti amato, jiems irgi bus pradėtos mokėti stipendijos?“ – svarstė T. Kubilius.

Direktoriaus žodžiais, jei norima parengti gerą specialistą, moksleivis į profesinę mokyklą turi ateiti baigęs ne dešimt klasių, kaip yra dabar, bet aštuonias. „Tie dveji metai, praleisti bendrojo lavinimo mokykloje, neretai negrįžtamai sužaloja žmogų, kaip ir prievartinis mokymas gimnazijoje visus 12 metų“, – įsitikinęs T Kubilius. Anot jo, gimnazijos, siekdamos gauti mokinio krepšelį ir visais įmanomais būdais įkalbinėdamos moksleivius jas baigti, „tiražuoja“ emigrantus. „Žmonės, nualinti mokslų gimnazijose, nebeeina mokytis pas mus, o važiuoja tiesiai į užsienį“, – apgailestavo T. Kubilius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"