Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŠVIETIMAS

Sąmoningumui budinti – socialinė tarnystė

 
2017 11 24 14:00
Julija Minauskienė: „Vaikai paprastai atsargiai renkasi veiklos sritis, ieško gyvo kontakto.“
Julija Minauskienė: „Vaikai paprastai atsargiai renkasi veiklos sritis, ieško gyvo kontakto.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Socialinė veikla pagrindinio ugdymo programoje siejama su mokyklos bendruomenės tradicijomis, įgyvendinamais projektais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis. Vilniaus jėzuitų gimnazijoje socialinės patirties ugdymas – viena prioritetinių krypčių.

„Socialinė praktika padeda kelti vaikų sąmoningumo ir kompetencijos lygį, suteikia brandumo“, – įsitikinusi Vilniaus jėzuitų gimnazijos (VJG) socialinė pedagogė-ekspertė Julija Minauskienė. Šios pedagogės darbo patirtis nemenka – įvairiems socialiniams projektams ji paskyrė keturiolika savo gyvenimo metų. VJG J. Minauskienė dirba tarsi ir neilgai, antrus metus, tačiau vertybės, kurias įgijo dirbdama šioje gimnazijoje, anot specialistės, jai pačiai jau suteikė nemenką bagažą žinių.

Šv. Ignaco pedagoginė paradigma

VJG – katalikiška gimnazija. Joje socialinės patirties ugdymas, pagrįstas šv. Ignaco pedagogine paradigma, laikomas prioritetine švietimo užduotimi. Tai – žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų ir vertybinių įsipareigojimų sistemos formavimo būdas, apimantis penkis etapus: kontekstą, patirtį, apmąstymą, veiksmą, įvertinimą. „Daug dirbome prie pačios socialinės praktikos sąvokos, nes ji neretai painiojama su pilietinėmis iniciatyvomis. Atskyrėme šias veiklas, – aiškino pedagogė. – Socialinė praktika – tai tarnystė silpnesniam, atjauta, empatija, pagalba kitam žmogui ir pan.“

Buvo užmegztas glaudus ryšys su socialiniais partneriais. Dabar jų sąrašas ilgas – šiuo metu gimnazija turi per 40 socialinių partnerių. Tai ir „Caritas“, ir jo padaliniai, ir Mykolo Sopočkos hospisas, ir Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, ir Neįgaliųjų Naujasis teatras, ir dienos centras „Šviesa“, ir Maltos ordino pagalbos tarnyba, ir kitos organizacijos. „Šiemet vaikams galime pasiūlyti tokias veiklos formas, kurios atitiktų mokinių vertybes, gebėjimus“, – pasidžiaugė J. Minauskienė. Ji pridūrė, kad gimnazistams sudarytos visos sąlygos ieškoti informacijos apie socialinių partnerių iniciatyvas – į jaunimą kreipiamasi per feisbuką. Paskyroje „VJG socialinė praktika“ galima sekti naujienas apie savanorystę, rasti sau priimtiniausią užsiėmimą.

Socialinė praktika

Anot pašnekovės, įvairiai socialinei, visuomenei naudingai veiklai atlikti, pavyzdžiui, 5–7 klasių mokiniams skiriama maždaug penkios valandos per metus. „Organizuojame vadinamąsias rekolekcijas, per kurias mokiniai turi galimybę pabendrauti su neįgaliaisiais, padėti jiems, kartu dalyvauti mokyklos rengiamose mugėse“, – pasakojo pedagogė.

Rimtesnė socialinė praktika (10 valandų), J. Minauskienės teigimu, tenka vyresniems, 8–10 klasių, moksleiviams, o vienuoliktokai per mokslo metus socialinei veiklai skiria maždaug 60 valandų. „Ir ne tik už gimnazijos ribų – čia pat tradiciškai vyksta Kaziuko mugė. Iš dienos centrų atvykę žmonės su negalia prekiauja savo sukurtais dirbiniais: papuošalais, sagėmis, žvakėmis, o mokiniai turi galimybę jiems padėti“, – dėstė pedagogė. Ji taip pat išskyrė „Pyragų dieną“, kai renkamos lėšos sunkiai besiverčiančiam bendruomenės nariui, šeimai, žmogui paremti.

Socialinės praktikos vadovė pabrėžė, kad iniciatyvių asmenybių tarp gimnazistų netrūksta. Jie patys ieško progų užsiimti socialine veikla, teikia pasiūlymus. „Nauja patirtis dažną priverčia išeiti iš komforto zonos, praplečia akiratį. Vaikai atsargiai renkasi veiklos sritis, ieško gyvo kontakto. O mes, pedagogai, stengiamės sukurti įvairiapuses galimybes, kad jie vienokią ar kitokią veiklą pasirinktų atsižvelgdami į savo polinkius ir gebėjimus“, – tvirtino J. Minauskienė.

„Vienas be kito mes esame niekas“

Socialinė pedagogė minėjo gražius pavyzdžius, tokius kaip gimnazistės Ievos Labeckaitės organizuoti paramos renginiai, taip pat – Agotos Bogdzevičiūtės kilni veikla. Ši gimnazistė pernai dirbo su pabėgėliais, savanoriavo Raudonojo Kryžiaus draugijoje. „Jei suskaičiuotume, kiek valandų ji skyrė socialinei praktikai, ko gero, susidarytų daugiau kaip 300. Kiekvieną dieną, net ir per vasaros atostogas, Agota bendravo su pagalbos stokojančiomis šeimomis, važiavo į Ruklą. Visa tai patyrusi gimnazistė prisipažino ne tik radusi naujų draugų, bet ir „atradusi“ save. Mergaitė suvokė, ką norėtų veikti ateityje, – ginti žmogaus teises“, – entuziastingai kalbėjo J. Minauskienė. Ji neabejoja, kad visuomenės normų, gyvenimo būdo galima išmokti. „Juk žmogus – ne vien biologinė būtybė. Socialinė veikla padeda perimti nuostatas ir elgesį, būtinus siekiant produktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime“, – pabrėžė pedagogė.

Neseniai gimnazijoje vyko socialinės veiklos dienos „Vienas be kito mes esame niekas“. Jose dalyvavo socialiniai partneriai, alumnai, tėvai, mokiniai, savanoriai. „Tai buvo didžiulis renginys. Be visų klasių (jų yra net 25) veiklos pristatymų, įvairiausių organizacijų atstovai papasakojo apie galimas veiklos kryptis ir galimybes savanoriauti. Šis projektas bus tęstinis“, – sakė J. Minauskienė.

Anot pašnekovės, kitų ugdymo įstaigų auklėtiniai taip pat atlieka socialinę praktiką, tačiau jie labiau orientuojami į pilietinę veiklą. J. Minauskienė pasidžiaugė, kad VJG pavyko išgryninti socialinės veiklos tikslus – užsibrėžta ugdyti jaunų žmonių sąmoningumą, puoselėti vertybines nuostatas, lavinti psichosocialinius raidos įgūdžius, sudaryti sąlygas socialinės tarnystės patirčiai įgyti. „Esame atviri, galime pasidalyti patirtimi su kitomis gimnazijomis ir mokyklomis“, – tikino socialinė pedagogė-ekspertė.

. . .

Prof. Giedrė Kvieskienė: „Pažintis su socialinėmis problemomis turi įvykti mokykloje“

Skurdas, vartojimas, tarša, nelygybė, sveikata, migracija, pasitikėjimo, empatijos stoka – tai aštrios šių dienų temos, su kuriomis susiduria ne tik kiekvienas mūsų, suaugusiųjų, bet ir vaikai. Jų socialinį sąmoningumą padeda ugdyti diskusijos, nes kiekvienas asmuo yra socialinių reiškinių centras. Turime naudotis kūrybos atmosfera – mokytis dirbdami, remtis patirtimi, išgyvenimo, sumaniąja pedagogika.

Esminis ginklas informacijos ir nuomonių įvairovės kontekste – kritinis savarankiškas mąstymas. Susipažinti su socialinėmis problemomis reikia mokyklose, ypač aukštesnėse klasėse, kai visuomenės aktualijos tampa svarbios asmeniškai, kai jas reikia suprasti, kad galėtum priimti atsakingus sprendimus, padėtum įveikti bendruomenės problemas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"