Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
ŽMONĖS

Algirdo Patecko vyno kelias

 
2017 08 12 12:00
Algirdo Patecko aistra pažinti vyno kultūrą neblėsta jau penkis dešimtmečius. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai 1967 metais aistringai besidomintis fotografija filologas Algirdas Pateckas pirmą kartą apsilankė vienoje Moldovos vyno ir brendžio gamykloje, net neįtarė, kad vyno keliu keliaus penkias dešimtis metų. Vienas pirmųjų pripažintų Lietuvos vyno ekspertų šiandien vertinti vyno kviečiamas į prestižinius vyndarių renginius, o šio gėrimo pažinimo trauka bėgant metams tik didėja.

eseniai A. Pateckas grįžo iš Rumunijos, kur esą bimbinėjęs ir leidęs sau pailsėti nuo darbo reikalų. „Pasirinkau kelionės maršrutą, kur reikėjo daug ropštis į kalnus ir leistis nuo jų, ir supratau, kad jau sunkoka“, – su šypsena prisipažino vyno ekspertas. Per ilgus bendravimo su įvairių šalių vyndariais metus jis sakė pastebėjęs vieną stebinantį dalyką – vynuogynai visada auga apsupti žadą atimančių peizažų, šiluma alsuojančiose šalyse, tačiau patys vyno gamintojai, paklausti, ar kasdien matomi nuostabūs vaizdai daro juos tauresnius, nustemba – tai tiesiog jų gyvenimo kasdienybė.

Lemtinga pažintis Moldovoje

Ilgiausią – penkiadešimties metų – stažą Lietuvoje turintis vyno ekspertas šmaikštauja, esą jaunystėje domėtis įvairiomis vyno rūšimis jį paskatino moterys – norėjosi žinoti, kokio vyno taurę sutiktai gražiosios lyties atstovei būtų galima pasiūlyti ir taip padaryti įspūdį. „Baigęs Vilniaus universitete filologijos studijas, laisvalaikiu dirbau žurnalistinį darbą tiesiog savo malonumui – rašiau įvairiems leidiniams straipsnius, apybraižas. 1967 metais sumaniau nuvykti į Moldovą, pakeliauti po ją, parašyti keletą kelionių apybraižų. Bičiuliai iš Kišiniovo rekomendavo apsilankyti Tiraspolio vyno gamykloje. Per ekskursiją man aprodė įmonę, pristatė čia daromą įvairių rūšių vyną ir brendį „Bielyj Aist“ (Baltasis gandras), kurį tuomet visi neteisingai vadino konjaku. Vyresnio amžiaus žmonės, manau, dar prisimena, kad tai buvo vienas populiariausių brendžių sovietmečiu. Bendravau su nuostabiu moldavu, kuris tais laikais buvo vadinamas „svarbiausiu konjakistu„ – žmogumi, kuris apie šį gėrimą išmanė viską, ką anuomet buvo galima žinoti. Taip ir prasidėjo mano „studijos“, šis žmogus sugebėjo įžiebti susidomėjimą, iš vynuogių gaminamų gėrimų pažinimo aistrą. Grįžęs iš kelionės parašiau pirmąjį savo straipsnį apie vyną“, – prisiminė A. Pateckas.

Netrukus po kelionės į Moldovą pradedančiam vyno ekspertui pavyko pakliūti į jaunimo delegaciją, keliaujančią į Prancūziją. Anot Algirdo, tada tai atrodė kaip stebuklas, juolab kad vienas kelionės maršrutų buvo į geriausią pasaulyje desertinio soterno vyno gamyklą „Chateau d‘Yquem“. „Daug kalbėjausi su jų vyndariu ir klausinėjau jo. Vyndariui mano smalsumas, matyt, patiko, nes pradėjo man siųsti įvairias vyno sutartis, iš kurių gaudavau tikrai daug informacijos jau grįžęs. Šią kelionę prisiminsiu visą gyvenimą – tada gavome paragauti po taurę 1936 metų gamybos vyno. Dabar tiesiog verkiu prisiminęs, kaip jį išgėriau. Mat dar nemokėjau vertinti tokio unikalaus gėrimo. Tiesiog visi lietuviai nugurgėme taurių turinį, o juk tai buvo nepakartojama vertybė“, – iki šiol apgailestauja A. Pateckas.

Įžeidūs vyndariai

Vyno ekspertas prisipažino, kad sovietiniais metais, o ir pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, bendrauti su vietiniais ar buvusių vadinamųjų broliškų respublikų vyndariais buvo gana sudėtinga: manydami, kad tik technologas, įgijęs specialų išsilavinimą, gali reikšti savo nuomonę apie jų produkciją, šie neretai tiesiog įsižeisdavo, sulaukę komentaro ar pastabos iš prašalaičio A. Patecko. Jis šypsodamasis prisiminė, kaip išsakęs keletą pastabų vienos vyno gamyklos direktoriui dėl jų produkto skonio savybių, butelių ir etikečių dizaino sulaukė kandaus klausimo, ar yra baigęs Kauno politechnikos institutą ir ar turi technologo kvalifikaciją, kad leidžia sau komentuoti jų gaminamo vyno savybes.

Sukaupęs žinių bagažą iš vadovėlių ir literatūros, praktinės patirties vyno ekspertas sakė galėjęs pasisemti tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Jis pirmasis pradėjo rengti visuomenei įvairių rūšių vyno, kurį pradėta importuoti į Lietuvą, prezentacijas, rašyti straipsnius apie vyną. Tobulėjant informacinėms technologijoms, sukūrė savo interneto tinklaraštį, kur su besidominčiais vynu dalijosi sukaupta patirtimi ir informacija. „Šiuo metu jį esu gerokai apleidęs, nes techniniais dalykais rūpinosi mano vyresnis sūnus, aš taip gerai neišmanau šiuolaikinių technologijų. Kadangi sūnus šiuo metu gyvena užsienyje, reikalas kiek apmiręs“, – prisipažino pašnekovas.

Ekspertas pasidžiaugė, kad lietuvių smalsumas skatina dar labiau domėtis tauriųjų gėrimų kultūros pažinimu: karjeros pradžioje jis pastebėjęs tautiečių susidomėjimą vynu, tačiau jie visiškai neišmanė, koks tai gėrimas, kaip gaminamas, su kuo vartojamas. Dabar naujų vyno rūšių pristatymuose visada sutinka žmonių, kurie turi supratimą apie šį gėrimą, kalbasi su jais kaip lygus su lygiais. „Daug kas domisi, važinėja po klasikines vyno šalis – Prancūziją, Italiją, Ispaniją, žino šio gėrimo kultūrą ir tradicijas. Mane tai džiugina“, – teigė vyno žinovas.

Vasaros pradžioje vyno ekspertas Algirdas Pateckas su Azerbaidžano delegacija lietuviams pristatė šį kraštą garsinantį granatų vyną./Asmeninio albumo nuotraukos

Ne tik vynuogės

Pasak vyno eksperto, anksčiau vyno mėgėjai mažai domėjosi vadinamuoju ne klasikiniu vynu, gaminamu ne iš vynuogių, o iš kitų uogų ar vaisių. Galima buvo išgirsti paniekinamų replikų, esą obuolių, serbentų ar aronijų vynas nevertas šio vardo. Padėtis, anot A. Patecko, keičiasi ir vis daugiau žmonių linkę susipažinti su įdomesnėmis vyno rūšimis, gaminamomis ne iš vynuogių. Neseniai ekspertui teko pristatyti iš Azerbaidžano pradėtą importuoti granatų vyną. Jis sulaukė ne tik specialistų, bet ir įvairovės ieškančių žmonių susidomėjimo. Granatų vyną į Lietuvą atveža UAB „Office City“, iki šiol garsėjanti kaip Makedonijos daryklos „Bovin“ vyno pardavėja.

„Manau, bet kuris žmogus, paklaustas, kas yra vynas, atsakys teisingai – tai specialiai fermentuotos vynuogių sultys. Tačiau tokią fermentavimo technologiją galima taikyti ir kitoms uogoms. Tarkime senovinis lietuviškas midus – irgi vynas, tik pagamintas iš medaus, o ne iš uogų. Nekalbu apie distiliuotus daug laipsnių turinčius šiuolaikinius gaminius, kuriuos bandoma pristatyti kaip midų. Tikras midus yra vos keliolikos laipsnių stiprumo gėrimas, kurį galima priskirti prie ne klasikinio vyno. Arba pienių vynas – egzotiškas, savito skonio gėrimas, taip pat pagamintas pagal vyno gaminimo technologiją“, – aiškino ekspertas.

Dešimtmečius vyno kultūrai tyrinėti paskyręs ekspertas su šypsena prisipažino iki šiol sulaukiantis pažįstamų žmonių klausimų, kodėl jis – žmogus, niekada nemėgęs vartoti alkoholio, – tapo vyno žinovu. Tokiems smalsuoliams A. Pateckas atsako, kad šis taurus gėrimas skirtas ne tiems, kurie siekia svaigintis, o tiems, kuriems taurė gero vyno yra skanaus maisto skonį pabrėžiantis ir prasmingą bendravimą skatinantis žmonijos išradimas.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"