Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

George'as Saundersas: šventasis ar kaimynystėje gyvenantis simpatiškas vyrukas

 
2017 11 05 16:30
Amerikiečių rašytojas George"as Saundersas prestižinę Bukerio premiją pelnė už romaną „Lincoln in the Bardo“ /
Amerikiečių rašytojas George'as Saundersas prestižinę Bukerio premiją pelnė už romaną „Lincoln in the Bardo“ / Užsienio spaudos nuotrauka

Rašytojas G. Saundersas tapo antruoju amerikiečių autoriumi, pelniusiu prestižinę Bukerio premiją (Man Booker Prize). Jis įvertintas už romaną „Lincoln in the Bardo“ (2017).

Apdovanojimą pelniusiame romane pasakojama apie Jungtinių Valstijų 16-ojo prezidento Abrahamo Lincolno vienuolikmečio sūnaus Willie mirtį. Jaudinančio romano forma ir stilius – originalus, istorija atskleidžiama per kelis šimtus skirtingų pasakotojų.

George'as Saundersas nuolat grįžta prie ištakų – pačių sudėtingiausių prigimtinių klausimų, ieško atsakymų.

Per savo karjerą 58-erių G. Saundersas yra parašęs ne vieną apdovanojimą pelniusių apsakymų rinkinių, esė, iliustruotų pasakėčių ir bestseleriu tapusią knygą vaikams bei daug straipsnių.

Nieko nenustebino tai, kad iš visų amerikiečių rašytojų būtent G. Saundersas dienraščio „The New Yorker“ buvo paprašytas parašyti straipsnį apie Donaldo Trumpo rinkimų kampaniją. Tėvynėje rašytojas laikomas vienu geriausių trumpų istorijų autorių, apsakymų ir novelių meistro Raymondo Carverio (1938–1988) kūrybos tradicijos tęsėju. Jis neretai pavadinamas neklystančiu seismografu, perduodančiu epochos realijas bei permainas, šių dienų rašytoju.

Tačiau skirtumas tarp G. Saunderso ir R. Carverio – fundamentalus. Pastarasis niekada neatsisakė elegiško tono, minimalios poetikos, liko ištikimas savo stiliui. O George'ui Amerika ir amerikiečiai tapo tramplinu kurti nenuspėjamą ir šokiruojančią literatūrą.

Šventasis

Tačiau kritikai vartoja ir kitą, kiek stulbinantį apibūdinimą, prieš šimtą metų taikytą Levui Tolstojui – šventasis. Tai rašytojas, fiksuojantis menkiausius žmogiškosios moralės virpesius, užduodantis klausimą: kaip išlikti geru žmogumi šiame komplikuotame pasaulyje? G. Saundersas nevengia narplioti amžinų meilės ir mirties temų visai kitame kontekste, nei galima tikėtis.

Savo tekste „Trump Days“ („Trumpo dienos“), kuris buvo publikuotas minėtame „The New Yorker“, rašytojas prisistato kaip simpatiškas vyrukas, gyvenantis kaimynystėje. „Jei sentimentalus, vidutinio amžiaus skaitytojas (kaip aš), prisirišęs prie savo įsitikinimų dėl visuomenės gerovės pamatų, ims eskaluoti tik smurto ir pažeminimo temą – kojos ims silpti. Gali nutikti taip, kad prigulsi po medžiu patyręs bejėgišką būseną“, – įsitikinęs autorius.

G. Saundersas savo pranešime neaprašė visų rinkimų peripetijų, kai D. Trumpo oponentai ir rėmėjai drabstėsi purvais. Leidosi į ilgą kelionę, kalbėjosi su dešimtimis žmonių, su kuriais kitaip nebūtų susitikęs. Bandė atsakyti į klausimą – kas tie žmonės, kurie balsuoja už D. Trumpą? Vengė etikečių ir apibendrinimų. Taip pat sudarė bendrą visuomenės nuomonės atspindį remdamasis socialiniais tinklais. Reziumavo, kad D. Trumpo atsiradimas yra tarsi perspėjimas: Amerika yra trapi.

Rašytojas nekuria pigių karikatūrų, nesiima ir protekcinės ironijos, kad pažemintų konkrečius asmenis ar visuomenines grupes. Jis nesuteikia skaitytojui progos pasijusti kuo nors geresniam, gudresniam. Pasak autoriaus, satyros žanrui nepriklauso aprašyti kvailius vien tam, kad įsivaizduotume, jog jie – tai mes, kai mums bloga diena.

Ar rašymas – savita politinio aktyvizmo forma? G. Saundersas dienraščiui „The Guardian“ prisipažino, kad kiek tik bandė rašyti pramanus apie D. Trumpą ar George'ą Bushą, jam to padaryti nepavyko. „Vis pagalvoju, kad politinės mintys yra panašios į baikštų elnią. Prie jų sunku prisiartinti. Turimi omenyje sakiniai ir forma. Reikia labai susikaupti. Būti teisingam, būti gyvam. Galbūt tada viskas eis reikiama linkme?“ – svarstė rašytojas.

Kuriantis geofizikas

Rašytojas gimė Amarilo mieste, šiaurės vakarų Teksase. Užaugo Čikagoje, baigė „Oak Forest“ vidurinę mokyklą Ilinojuje. George’o tėvai turėjo piceriją, bet ji sudegė. Užklupę rūpesčiai, bėdos dėl draudimo išmokos šeimai atnešė nemenkų išbandymų, neužteko jėgų išlaikyti verslą. Picerijos taip ir nepavyko atstatyti.

1981-aisiais Kolorado universitete G. Saundersas įgijo geofiziko specalybę. Visą studijų laikotarpį George‘as nenustojo rašyti, nors techninės užduotys atimdavo daug laiko. Tačiau, kaip tvirtino literatas, studijos nepraėjo veltui – padėjo formuotis tokioms savybėms kaip nestandartinis mąstymas, gebėjimas aprėpti visumą, dėmesys detalėms, stipri logika, darbštumas ir kantrybė. „Galų gale abu interesai susivienijo: techninis išmanymas darė įtaką ir rašymo stiliui, ir tematikos pasirinkimui. Bet koks palyginimas, kurį pateikiu rašydamas fantastinę literatūrą, iš tiesų yra įgytų žinių rezultatas. Skirtumas tas, kad dirbu neefektyviai – realiai neegzistuojančiais įrankiais. Tarsi suvirintojas, kuris kuria suknelių dizainą“,– užsienio žiniasklaidai yra sakęs G. Saundersas.

1987-ųjų gegužę rašytojų pora George"as Saundersas ir Paulą Redick susituokė. Iškėlė prabangias vestuves, medaus mėnesį praleido pasiutusiai brangioje viloje, ištaškydami visas santaupas. /Užsienio spaudos nuotrauka
1987-ųjų gegužę rašytojų pora George'as Saundersas ir Paulą Redick susituokė. Iškėlė prabangias vestuves, medaus mėnesį praleido pasiutusiai brangioje viloje, ištaškydami visas santaupas. /Užsienio spaudos nuotrauka

Baigęs mokslus dirbo naftos gavybos įmonėje, prognozavo seisminius veiksmus Sumatroje. Vis dėlto jautėsi kaip ne savo kailyje. Įkvėptas rašytojo Kurto Vonneguto pradėjo rašyti apsakymus. Lūžis įvyko 1985-aisiais, kai buvo priimtas dalyvauti kūrybinio rašymo programoje Sirakūzuose. Čia sutiko ir būsimą savo žmoną Paulą Redick. 1987-ųjų gegužę pora susituokė.

„Iškėlėme prabangias vestuves, medaus mėnesį praleidome pasiutusiai brangioje viloje. Išleidome visas santaupas... Pamanėme, kodėl gi ne? Greitai būsime turtingi ir žymūs rašytojai, pinigai mums nieko nereikš“, – juokėsi prisiminęs jaunatvišką optimizmą George'as.

Kad išlaikytų gausėjančią šeimyną (turi dvi dukteris Caitliną ir Aleną), vyras ėmėsi techninių tekstų rašytojo darbo. 1996-aisiais pasirodęs jo debiutinis apsakymų rinkinys „CivilWarLand in Bad Decline“ nustebino kritikus. Šiuolaikinė Amerika ir jau įprasti tapę jos veikėjai aprašyti visiškai neatpažįstamai – juokingai baisiame futuristiniame kontekste. Po metų įvyko neformalus karūnavimas – George'as pelnė kūrybinio rašymo dėstytojo etatą Sirakūzuose. Toje legendinėje amerikiečių literatams vietoje dėstė ir R. Carveris. Būtent čia G. Saundersas pažino jaunajai kartai priskiriamą Davidą Fosterį Wallace'ą, kurio romanas „Infinite Jest“ sukėlė sensaciją literatūros pasaulyje savo turiniu, itin plačiu enciklopediniu žvilgsniu į amerikietišką kultūrą, savo pobūdžiu (daugybė išnašų, tarsi būtų Jameso Joyce'o romano „Ulisas“ studija), ir apimtimi (tūkstantis puslapių).

Šie du artimos sielos rašytojai iškart pajuto brolišką ryšį. Į klausimą, kaip atnaujinti amerikietišką literatūros vaizdinį, atsakydavo kitaip nei jų bendraamžiai autoriai. Jų manymu, nėra paprasto sugrįžimo iš postmodernizmo į realistinę, sentimentalią prozą. Todėl siekė suderinti moralinį rimtumą ir oficialią drąsą, absoliučią laisvę.

Tiki sąžine

Viename naujausių apsakymų rinkinių „Tenth of December: Stories“ (2013) G. Saundersas kelia klausimą, kaip „susitaikyti su lėta ir užsitęsusia mirtimi“. Tačiau šventuoju rašytojas traktuojamas ne todėl, kad narplioja būties tematiką, o yra vienas nedaugelio šiuolaikinių rašytojų, kurie tiki sąžine.

Viename savo interviu G. Saundersas pasakojo, kad per plauką netapo auka lėktuvo katastrofos, kai orlaivis susidūrė su paukščių būriu, ir vietoj ramybės, kurią norėtų patirti akistatoje su mirtimi (yra budistas) – jautė vien siaubą. „Negalėjau pajudėti. Buvau vienu dideliu žodžiu NE. Sugebėjau pažvelgti į dešinėje sėdintį berniuką, jam pasakiau, kad viskas bus gerai, nors tuo visai netikėjau. Galiausiai (tai buvo tarsi išėjimas iš stingulio) sugebėjau šiek tiek krustelėti, čiupau sėdinčios kairėje moters ranką ir ją suspaudžiau“, – dramatiškiausią gyvenimo akimirką išskyrė George'as.

Rašytojas nėra vienintelis, sprendžiantis literatūrinių herojų likimus, išjaučiantis psichologinius niuansus. Tačiau būtent jam būdinga spręsti asmenines dilemas, įvairias situacijas, iš kurių, regis, nėra išeities. G. Saundersas nuolat grįžta prie ištakų – pačių sudėtingiausių prigimtinių klausimų, ieško atsakymų. Šis empatijos, kūrybinio potencialo, filosofinių gelmių derinys leidžia autoriui kurti originalų ir išskirtinį turinį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"