Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Išsiilgę lietuviškai kalbančių vasarų

 
2017 07 22 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Korėjiečių kilmės operos solistas iš JAV San-ky Kimas, pakerėtas dainingos mūsų kalbos, savo repertuarą sumanė papildyti lietuvių kompozitorių dainomis. Amerikietis ketina išleisti jų antologiją ir kompaktinę plokštelę. O kad geriau suprastų ir tartų žodžius, ryžosi paplušėti Vasaros lituanistikos kursuose, juos kasmet rengia Vilniaus universiteto (VU) Lituanistinių studijų katedra.

Mokytis lietuvių kalbos kasmet į VU suvažiuoja įvairiausių žmonių. Vieni nori pramokti ar net gerai išmokti tėvų, senelių kalbą, kiti mūsų krašte atsiduria darbo ar studijų reikalais. Yra ir tokių, kurie pasaulio universitetuose studijuoja baltistiką ir į VU atvyksta pagerinti savo žinių.

Kursus lanko ir vadinamieji meilės emigrantai – vyrai ir moterys, sukūrę šeimas su lietuviais. Dar vieną grupę sudaro „kalbų kolekcininkai“, poliglotai, atostogoms pasirenkantys kurią nors šalį ir studijuojantys jos kalbą.

Griaučiai yra, reikia mėsos

Amerikietis operos solistas S. Kimas Lietuvą atrado sumanęs praplėsti savo koncertinį repertuarą. Bičiuliai jį supažindino su nepaprastai gražiomis, melodingomis, unikalios dermės lietuvių autorių dainomis.

„Draugai stebėjosi, kodėl nenoriu dainuoti itališkai, vokiškai. Sakiau, man patinka būtent jos, o ypač parašytos tarpukariu“, – kalbinamas „Lietuvos žinių“ žurnalisto, sakė S. Kimas.

Norėdamas pasidalyti savo atradimu su amerikiečių auditorija, solistas pamažu įgyvendina neįprastą sumanymą. Jis siekia surinkti XX amžiaus lietuviškų autorinių dainų antologiją ir išleisti kompaktinę plokštelę, kurioje skambėtų jo ir kitų atlikėjų įdainuoti kūriniai.

„Tarp autorių – ir sovietmečio kompozitoriai, ir gyvenusieji laisvajame pasaulyje, Australijoje, Amerikoje. Dainų stilistika labai įvairi, tačiau visas vienija svarbus komponentas – lietuvių lyrika. Maironio, Kazio Binkio, Salomėjos Nėries. Verčiu poetinius tekstus į anglų kalbą, todėl pamaniau, kad man reikia daugiau gramatikos žinių“, – savo apsisprendimą atvažiuoti į Vilnių motyvavo Amerikos korėjietis.

Keturiuose JAV universitetuose S. Kimas skaitė pranešimus apie lietuvių dainas, o su pianistu Roku Zubovu rengia koncertinius turus, per kuriuos publikai pristato lietuvių kompozitorių kūrybą. Klausytojų patogumui dainininkas antologijoje pateikia ne tik tekstų originalus ir vertimus, bet ir tarimą, kurį užrašė pasitelkęs IPA (International Phonetic Alphabet) sistemą.

S. Kimas tvirtino jau perpratęs gramatinę lietuvių kalbos struktūrą, linksnių, galūnių kaitą. Lieka tik išmokti kuo daugiau naujų žodžių. „Griaučiai jau yra, dabar reikia ir kiek mėsos ant jų“, – vaizdžiai kalbėjo svečias iš Amerikos.

Tik per stebuklą liko gyvos

Bene vieno garsiausių planetos lietuvių, buvusio Bogotos mero ir kandidato į Kolumbijos prezidentus Antano Mockaus dukterys iš antros santuokos Laima ir Dalia Lietuvoje jau kartą yra lankęsi. 2014-aisiais jos užsuko į senelių gimtinę, kai Laima Paryžiaus universitete pradėjo studijuoti filosofiją. Merginos čia praleido keturias dienas, daugiausia Anykščiuose, kur ilsisi jų proseneliai.

Laima pasakojo, kad seneliai iš tėvo pusės – dailininkė, skulptorė Nijolė ir Alfonsas, tada smarkiai sirgęs tuberkulioze – susitiko Štutgarte po Antrojo pasaulinio karo. Kolumbijoje įsimylėjėliai atsidūrė tik dėl to, kad ši šalis tada įsileido tuberkulioze sergančius karo pabėgėlius.

Kursus lanko ir vadinamieji kalbų kolekcininkai, poliglotai, atostogoms pasirenkantys kurią nors šalį ir studijuojantys jos kalbą.

Pasak Laimos, senelė, kuri gyva iki šiol, stengėsi šeimoje išsaugoti lietuviškas tradicijas. „Tarkime, per Kūčias mes nuolat valgome aguonpienį“, – pasakojo vyresnioji Laima.

Tėvas su dukromis lietuviškai nekalbėjo, buvo labai užimtas. „Čia, Vilniuje, mes ne tiek norime išmokti kalbos, kiek kuo daugiau sužinoti apie šalį, kurios dalimi jaučiamės esą. Ne be priežasties mums duoti ir tokie vardai“, – kalbėjo Laima.

Ji gimė netikėtai, 6 nėštumo mėnesį. Tik per stebuklą abi su mama liko gyvos. Tėvai dar nebuvo nusprendę, kaip pavadins pirmagimę.

„Grįžęs iš ligoninės, tėtis atsivertė Algirdo Juliaus Greimo knygą ties pasakomis apie mitinę būtybę Laimą, kuri turi galią nuspėti naujagimio ateitį. Laima reiškia sėkmę, o aš buvau laiminga išsaugojusi gyvybę. Tad nuo pat pirmųjų gyvenimo akimirkų mane supo lietuviški dalykai. Man atrodo, kad į Lietuvą atvykome sužinoti, kas iš tiesų esame“, – pabrėžė L. Mockus.

Susilaukusi vaikų, ji bent kartą per metus su jais atvažiuos aplankyti Lietuvos. „Tada jie pajus, jog visada buvo susiję su šiuo kraštu, tai jų antrieji namai“, – sakė L. Mockus.

Kalba kelia jaudulį

Cheminę inžineriją baigęs Stanislawas Pstrokonskis gimė Londone, lenkų emigrantų šeimoje. Lietuvių kalbą studijuoja dėl to, kad jam apskritai patinka mokytis kalbų. Jis – iš jau minėto „kolekcininkų“ būrelio. Gerai moka septynias kalbas, o lietuvių ir vengrų varžosi dėl aštuntos vietos.

„Suprantu beveik 90 procentų, kas kalbama lietuviškai, bet prabilti pačiam sekasi kur kas prasčiau. Lietuvių kalba šiuo požiūriu yra žymiai sunkesnė nei kitos, galiu tai pasakyti iš patirties“, – teigė jis.

Studijų metais Stasys – taip prisistato Vasaros kursuose – labai pasigedęs humanitarinių dalykų, todėl susidomėjo lingvistika. Atkreipti dėmesį į Lietuvą ir lankyti kalbos kursus jį paskatino keletą metų trukusi draugystė su lenkaite iš Vilniaus.

„Lietuvybės ugdymas ir kalbos mokymasis man tapo viso gyvenimo kelione, kuri galiausiai baigėsi čia, Vilniaus universitete.“

Stasiui lietuvių kalba įdomi tuo, kad yra išlaikiusi bene daugiausia indoeuropiečių prokalbės ypatybių. Tarkime, britui smagu etimologijos žodyne atrasti, kad „griebti“ ir angliškas „grab“ yra tos pačios šaknies žodžiai. Šaknies, kuriai ne mažiau kaip 10 tūkst. metų. „Tokie dalykai mane nepaprastai jaudina“, – prisipažino S. Pstrokonskis.

Lietuvių kalbos mokymasis lenkų kilmės britą skatina domėtis Lietuvos ir Lenkijos praeitimi. Jis mano, kad iš tiesų šios šalys turi vieną bendrą istoriją. „Per lietuvių kalbą aš atrandu kitą savo tapatybės dalį“, – teigė pašnekovas.

Ambasadorės kelionė

Australijos lietuvė Sigita Gailiūnaitė kelis kartus pabrėžė, kad Vasaros kursų lankyti negalėtų, jei ne Kanberos lietuvių bendruomenės parama. „Man tai labai svarbu, nes ne visos bendruomenės turi galimybę finansuoti tokią kelionę“, – tvirtino ji.

Sigita yra jau penktas asmuo, negausios bendruomenės deleguota į Vilniaus universitetą. Moteris vylėsi, kad netrukus ir daugiau tautiečių iš Kanberos galės atvažiuoti į tėvų ir senelių kraštą mokytis kalbos.

S. Gailiūnaitės tėvai taip pat susitiko Vokietijoje, vėliau atsidūrė Australijoje. Namuose vaikystėje Sigita kalbėjo lietuviškai, tačiau vėliau, suprantama, visko teko mokytis anglų kalba, o galimybių lankyti savaitgalinę lietuvių mokyklą neturėjo.

Vieni nori pramokti ar net gerai išmokti tėvų, senelių kalbą, kiti mūsų krašte atsiduria darbo ar studijų reikalais.

„Tad lietuvybės ugdymas ir kalbos mokymasis man tapo viso gyvenimo kelione, kuri galiausiai baigėsi čia, Vilniaus universitete. Kalba – žmogaus saviraiškos priemonė, kuo geriau suprantu ir kalbu, tuo plačiau man atsiveria lietuviška kultūra“, – teigė viešnia iš Australijos.

Anot jos, kursų dalyviai tampa tarsi Lietuvos ambasadoriais, sugrįžę į savo šalis jie supažindina aplinkinius su mūsų kraštu.

Kas užsieniečiams sunkiausia

Dalia sunkiausiai įsimena naujus žodžius, Stanislawas vargsta dėl kirčiavimo. Esą, šio dalyko nemokoma, kitaip kursai atvykėliams taptų nedideliu pragaru. Jis žino, kad viskas paklūsta taisyklėms, bet jų tiesiog yra per daug.

„Kad ir kokį sakinį skaityčiau, pusę žodžių sukirčiuoju neteisingai. Net jei ir ištariu taisyklingai, sakinys vis tiek skamba keistokai“, – kritikavo save S. Pstrokonskis.

Laimai sunkiau sekasi veiksmažodžiai, ypač nuosakos. „Tarkim, bendratis bus „skaityti“, o liepiamoji nuosaka – „skaitykite“. Tų „t“ ir „k“ žodžio viduryje tiek daug, kad man išeina „skaitktktk“ – per sunku įsiminti“, – juokėsi mergina iš Kolumbijos.

„Bet liūdniausia, kad mūsų nemoko keiksmažodžių, – nusijuokęs apibendrino S. Kimas ir pridūrė: – Tik apie tai nerašyk.“

. . .

Viskas prasidėjo 1990 – aisiais

Šiemet lituanistikos kursai subūrė 77 studentus iš 25 šalių. Studijos vyksta mėnesį arba dvi savaites – pagal studentų poreikius ir galimybes. Atsižvelgus į kalbos mokėjimo lygį, kuris nustatomas specialiu testu, lankytojai suskirstomi į šešias grupes. Kursų pabaigoje rengiamas egzaminas, studentai įvertinami, gauna Vilniaus universiteto pažymėjimus.

Iš ryto jie keturias arba šešias akademines valandas mokosi kalbos, o po pietų kursantams skaitomos paskaitos apie Lietuvos kultūrą, istoriją, literatūrą, tautos tradicijas, papročius, gamtą.

Rengiamos ir ekskursijos po Vilniaus universitetą, sostinės senamiestį, Valdovų rūmus, KGB muziejų, taip pat į Trakus, Kauną, Rumšiškes. Jie lanko sostinės amatininkus, yra mokomi lietuviškų dainų ir žaidimų.

„Kai 1990-aisiais pradėjome rengti lituanistikos kursus, susirinkdavo daugiausia garbaus amžiaus žmonės. Ypač Amerikos lietuviai, kurie atsivėrus sienoms su dideliais sentimentais grįždavo į tėvų žemę. Pastaraisiais metais sulaukiame daugiau jaunų žmonių“, – teigė VU Lituanistinių studijų katedros lektorė, Lietuvos nacionalinės mokslo premijos laureatė Virginija Stumbrienė.

Panašūs kursai rengti jau sovietmečiu. Tada jie tapo bene vienintele legalia galimybe lietuvių išeiviams aplankyti Lietuvą.

Lituanistinių studijų katedra atliko didžiulį darbą – sukūrė metodiką, kaip užsieniečius mokyti lietuvių kalbos.

„Iki tol jokių vadovėlių nebuvo, lietuvių kalba „virė savo sultyse“. Atrodė, kad svarbiausia išmokyti, kur rašoma nosinė balsė, kur ilgoji ar trumpoji. Bet taip gali visiškai „uždusinti“ žmogų. Todėl einame visai kitu keliu – per bendravimą, žaidimus, dainas“, – aiškino V. Stumbrienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"