Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Nepatogus Katerinos Kamprani dizainas

 
2017 11 06 17:00
Dizainerės Katerinos Kamprani darbų serija „The uncomfortable“ („Nepatogus“) iš naujo apsvarsto atsitiktinių daiktų reikšmę žmonių gyvenimams./ Metal magazine nuotrauka
Dizainerės Katerinos Kamprani darbų serija „The uncomfortable“ („Nepatogus“) iš naujo apsvarsto atsitiktinių daiktų reikšmę žmonių gyvenimams./ Metal magazine nuotrauka

Nors iš pirmo žvilgsnio šiuolaikinis menas gali pasirodyti betikslis ir nenaudingas, tai dar nereiškia, kad jis yra beprasmis. Dizainerės iš Atėnų Katerinos Kamprani darbų serija „The uncomfortable“ („Nepatogus“) iš naujo apsvarsto atsitiktinių daiktų reikšmę žmonių gyvenime.

Menininkė kalba apie frustraciją – nemalonią, įtemptą emocinę būseną, kuri atsiranda dėl negalėjimo patenkinti kokį nors poreikį, realizuoti tikslą ar įveikti sunkumus. Vartotojų norus tenkinantys produktai nuobodūs, metas sabotažui!

Viena nemaloniausių jausenų tai – nepatogumo jausmas. Susierzinimas apima tada, kai paprasto veiksmo negali atlikti įprastu būdu. Šiuolaikinis žmogus priešinasi viskam, kas yra nefunkcionalu. Atėnų dizainerė K. Kamprani meistriškai perteikė šią emociją neįprastoje darbų serijoje, kurioje daiktai atlieka jiems neįprastą užduotį.

Sunku būtų įsivaizduoti pasaulį, jei staiga visi daiktai pakeistų formą – taptų neįtikėtinai nenaudingi. Šiuo eksperimentu menininkė norėjo paerzinti tuos, kurie įsitikinę, kad šiuolaikinis dizainas žūtbūt turi nešti naudą. Menininkė prakalbo apie idėjų originalumą, ne tik apie jų pritaikomumą.

Erzina nepatogumais

Tačiau vis tiek atsirado panūdusių daiktus išbandyti: ar jie tikrai yra nepanaudojami? Pipirnė su druskine atvaizduojančios smėlio laikrodžio formą, dvi šampano taurės ant vienos kojelės, puodeliai „susikibę už rankų“... Tenka pripažinti: šių kasdienių daiktų naudoti pagal įprastą paskirtį – neįmanoma. Iš pirmo žvilgsnio pasirodę kaip keista dizaineriška fantazija, šie meno objektai neša žinią. Tenka įsiklausyti į pojūčius – kokią mintį paslėpė autorė?

Daugeliui atpažįstama situacija, kai tenka surasti vietą niekam netinkamam daiktui. Tiesa, nepatogumu galima pavadinti ilgą dokumentų forminimą, ir kreipimąsi į instancijas, ir biurokratišką požiūrį (nuo eimošiaus prie keipošiaus), ir gyvenimą svečioje šalyje. Jis sutinkamas pačiose įvairiausiose gyvenimiškose situacijose.

K. Kamprani atrado būdą parodyti „nepatogumą“, ji suteikė galimybę įsigilinti į visiems pažįstamą diskomforto jausmą. Dizainerės kurti daiktai vizualiai išvaizdūs, estetiški, tačiau realiame gyvenime niekaip nepanaudojami. Panašiai nutinka verslo startuoliams, kurie tik pradeda įgyvendinti savo sumanymus: sukurtas produktas tinkamai nepristatomas, nepaaiškinama kiek jis atlieps vartotojų poreikius ir lūkesčius.

Visi meno objektai iš ciklo „The uncomfortable“ („Nepatogus“) sukonstruoti taip, kad jais nebūtų galima naudotis. Kaip teigė dizainerė, savo kūrybą pristatančioje internetinėje svetainėje, toks ir yra pagrindinis jos tikslas: „sąmoningai suplanuota, kad jus erzintų“.

Katerina tarsi teigiamos kūrybinės energijos rutulys, užkrečia gera nuotaika. Vis dėl to menininkė prisipažįsta tikslingai siekianti žiūrovą išvesti iš kantrybės, kad šis persvarstytų savo kasdieninius poreikius.

Dizainerės kurti daiktai vizualiai išvaizdūs, estetiški, tačiau realiame gyvenime niekaip nepanaudojami.

(Ne)patenkinta architektė

Šio projekto įgyvendinimo K. Kamprani ėmėsi po to, kai 2011-aisiais jai nepavyko užbaigti pramoninio dizaino studijų. Būtent nuo to laiko, visos jos idėjos rutuliojosi ir augo „nepatogumo“ linkme.

Pasak jos, tokio unikalaus momento, kai į galvą ateina netikėta mintis ir topteli išganingas „O!“ – nebuvo. Prieš tai, kai ji pradėjo kurti „nepatogumus“ nutekėjo, kaip sakoma, nemažai vandens. Katerina pagal išsilavinimą yra architektė, tačiau nutarė pakeisti savo karjeros kryptį. Nusprendė, jog tapusi dizainere galės imtis kūrybiškesnio darbo. „Iš esmės, tai buvo krizės pradžia. Nesu įsitikinusi, ar noriu būti dizainere. Taip pat nesu labai patenkinta ir architektės darbu. Kartą atsidūriau pastate, kuriame nebuvo laiptų, o prireikus į tualetą, įrengtą antrame aukšte, reikėjo lipti kopėčiomis. Jei skubiai prispirtų, lauktų nemenkas iššūkis – juokėsi ji, prisiminusi nestandartinį architektūrinį sprendimą. – Nors situacija buvo komiška, pamaniau, kad minėto pastato architektui tikriausiai ne taip jau ir linksma. Toks diskomfortas nepateisinamas. Matyt, tokių klaidų baimė mane priartino prie dizaino.“

Idėjų tyrinėtoja

Atrodytų, kad K. Kamprani pikdžiugiškai šaiposi iš tų dizainerių, kurių pagrindiniu kūrybos uždaviniu tampa siekis derinti funkcionalumą, estetiką bei idėją viename objekte. Sugebėti išradingai sujungti šiuos tris elementus viename gaminyje – sudėtinga. Siekdami kurti įdomius, funkcionalius, patrauklius ir naudingus daiktus pramoniniai dizaineriai neretai susiduria su galybe klausimų, deja, ne į visus juos randa atsakymus. Norisi kaip geriau, o išeina – „menas menui“. Autorė sutinka, kad pašaipos jos kūryboje yra, tačiau kritika nėra pagrindinis jos tikslas. „Mano tikslas – dekonstruoti vyraujančią dizaino kalbą apie paprastus kasdienius daiktus, sugriauti stereotipus. Jau įprastomis tapusias savybes pakeisti taip, kad žiūrovas nustebtų ar nusijuoktų. Kad priimtų daiktus tokiais, kokie jie yra. Projekto įgyvendinimo ėmiausi konceptualiu 3D vizualizavimu. Visgi pastaruoju metu nusprendžiau išleisti visas savo santaupas prototipų gamybai. Koks būtų pasaulis, jei ten nebūtų nepatogumų?“, – žaismingai klausė menininkė.

Visgi pagrindinė ir prigimtinė dizaino paskirtis kurti patogius sprendimus. Tačiau, regis, šiuolaikinio meno atstovei, visi patogumų ieškotojai panašūs į pragmatikus. Jos manymu, už realizmo paieškas daug svarbesnis idėjų pasaulio tyrinėjimas. Pats nepatogiausias, pats netikėčiausias objektas veikia kaip savita auklėjimo priemonė. „Žiūrovas ima suprasti, kiek pastangų dizaineriui kainuoja sprendimai, kurie atrodo įprastiniais. Nesusimąstoma, kiek daug žinių ir patirties reikia turėti, kad sukurtum realų gaminį. Į „patogius“ daiktus neatkreipiamas joks dėmesys, tarsi tai būtų savaime suprantamas dalykas. Panašiai ir architektūroje – čia kiekvienas siekia unikalumo, būti pirmeiviu“, – ispanų internetiniam žurnalui „Metal magazine“ sakė K. Kamprani.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"