Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Pasivaikščiojimai su vaiduokliais

 
2017 08 05 19:00
Akimirka iš ekskursijos "Vilniaus kiemeliai". Asmeninio albumo nuotrauka
Akimirka iš ekskursijos "Vilniaus kiemeliai". Asmeninio albumo nuotrauka

Neįprastas ekskursijas organizuojančios agentūros „Vaiduokliai“ vadovė Vaida Šulniūtė mėgsta laužyti stereotipus. Labiausiai ją džiugina galimybė keisti visuomenėje įsigalėjusias nuostatas ir įsitikinimus.

Iš Kupiškio krašto kilusi mergina atvyko į Vilnių studijuoti. Baigusi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklą įgijo verslo vadybos bakalauro diplomą. V. Šulniūtė, kaip ir daugelis sostinėje baigusiųjų studijas, nusprendė čia likti gyventi.

Nieko nelaukdama kibo ieškotis darbo. Kaip tik naujo komandos nario ieškojo su turizmu susijusi agentūra. Vaidai, kuri gerai nepažinojo Vilniaus, šis darbo pokalbis tapo didžiausiu iššūkiu. „Skyriau rotušę nuo Arkikatedros“, – juokavo mergina. Ji pasidžiaugė, kad tai nesutrukdė imtis naujų pareigų, o žinojimas atėjo per tam tikrą laiką.

Kaip ir istorijos pomėgis. Niekada nepatiko istorijos dalykas, tačiau pradėjusi dirbti „Vaiduokliuose“ ėmė ja domėtis.

„Pamaniau, kaip būtų gerai atsukti laiką atgal ir užpildyti spragas. Pasidarė labai įdomu. Kiekvieną kartą nuėjusi į ekskursiją grįžtu pakilios nuotaikos, kaskart prisimenu arba sužinau ką nors nauja“, – pasakojo V. Šulniūtė.

Dvylika metų gyvuojančioje bendrovėje Vaida dirba jau šešerius metus. Noriai dalijasi „Vaiduoklių“ gyvavimo pradžios istorija. Esą anuomet originalią verslo idėją iš Maskvos parsivežė bendrovės įkūrėjo Laimio Jančiūno pažįstamas. „Maskvos vaiduokliai“ tapo akstinu įkurti lietuvišką atitikmenį.

Apie vaiduoklius, kaip paranormalų reiškinį, yra parašyta daugybė knygų, sukurta filmų. Mistinės istorijos žmonėms visuomet buvo įdomios.

Tai supratę viena sostinės pramogų agentūrų taip pat surengė „vaiduoklišką naktį“. Suorganizuota pirmoji ekskursija buvo itin sėkminga. Taip radosi nestandartinis verslas, organizuojantis temines ekskursijas, ekstremalius žygius, degustacijas, komandinius žaidimus bet kuriuo paros metu.

„Imi geriau įsižiūrėti: pamatai, kas slepiasi pastatų šešėliuose, sužinai, kur galima sutikti didikų šmėklų, kai užmiega Vilnius.“

„Vaiduoklių“ išradingumui, regis, nėra ribų – ekskursantams siūlomos įvairios alternatyvos: nuo klaidžiojimo po tamsų mišką ar braidžiojimo po akliną pelkę iki plaukimo baidarėmis Nerimi, apleistų bunkerių ar vaiduokliškų istorijų kelionės po Vilniaus senamiestį.

Siaurose sostinės senamiesčio gatvelėse ir didinguose pastatuose slypi daugybė legendų. Jos tokios neįtikimos, kad vaiduokliškų ekskursijų vadovai vis sulaukia panašaus klausimo – ar jų pasakojamos legendos nėra jų pačių pramanytos. Vaida patikino: pasakojimai tikri, tai iš Vilniaus kronikų surinktos istorijos. Žinoma, jos kitokios, nei teko skaityti mokykliniuose vadovėliuose ar istorijos knygose. „Yra skeptikų, kurie išvis nesidomi tokiais dalykais. Viskas, kas nepaaiškinama ar nepagrindžiama faktais, jiems neįdomu. Kiti priešingai – istorijomis žavisi“, – sakė V. Šulniūtė.

Nekasdieniškas ekskursijas organizuojančios agentūros „Vaiduokliai“ vadovė Vaida Šulniūtė mėgsta laužyti stereotipus. Alinos Ožič nuotrauka
Nekasdieniškas ekskursijas organizuojančios agentūros „Vaiduokliai“ vadovė Vaida Šulniūtė mėgsta laužyti stereotipus. Alinos Ožič nuotrauka

Kelia šiurpulį

Pašnekovės teigimu, mistinio pasivaikščiojimo metu iš profesionalios gidės lūpų išgirsti pasakojimai kelia šiurpuliuką. Imi geriau įsižiūrėti: pamatai, kas slepiasi pastatų šešėliuose, sužinai, kur galima sutikti didikų šmėklų, kai užmiega Vilnius.

Pastaraisiais metais, anot „Vaiduoklių“ vadovės, „Vilniaus požemių istorijos“ yra populiariausia ekskursija. Po senamiesčio gatvelėmis slepiasi nepažintas požeminis pasaulis. Dėl daugybės karų ir gaisrų namai čia buvo perstatinėjami, o gatvių grindinio lygis vis kilo. Daugelis to meto namų – po mūsų kojomis.

Čia glūdi daug paslapčių: požemiai, bažnyčių rūsiai ir pasakojimai apie senojo Vilniaus miestiečių gyvenimą, užkastus ir atrastus lobius, įsimylėjėlių istorijas.

Kas lankėsi Katedros požemiuose prieš gerą dešimtmetį – nustebtų. Čia įrengtos vaizdo projekcijos, rodoma, kaip ši vieta atrodė kadaise. Taip pat yra sukurta ir trimatė holograma. Tai aliuzija į ypač vertingą, neišlikusį relikvijorių.

Neseniai atidaryti Vilniaus rotušės požemiai. Kol kas ekskursijos ten nerengiamos, po rekonstrukcijos erdvė dar ne visai sutvarkyta. Tačiau, anot Vaidos, kiti jau yra lankęsi, greitu laiku apsilankys ir „Vaiduokliai“.

Sostinės Gintaro muziejaus – galerijos mūrinis pastatas pastatytas XVII amžiaus pradžioje. Mūrinių rūsių per tris šio namo istorijos šimtmečius čia nebuvo. Jie įrengti tik po 1997-ųjų archeologijos tyrinėjimų. Nuo dabartinių rūsio grindų kylančios arkos – tai pastato pamatų arkinės konstrukcijos. Jau tris šimtmečius sklype gyvenusios miestelėnų kartos suformavo daugiau kaip trijų metrų storio žemių sluoksnį, kurį archeologai vadina kultūriniu. Tai rodo, kad miestelėnai vaikščiojo net keturiais metrais žemiau nei dabartinis Šv. Mykolo gatvės grindinys.

"Nuodėmių miestas". Ekskursijos gidė atskleidžia faktus - kiek uždirbdavo "plaštakės", kaip jos gyveno, kas jas globojo. Asmeninio albumo nuotrauka
"Nuodėmių miestas". Ekskursijos gidė atskleidžia faktus - kiek uždirbdavo "plaštakės", kaip jos gyveno, kas jas globojo. Asmeninio albumo nuotrauka

Sostinės Pilies gatvėje esantis namas, į kurį Marijos ir Jurgio Šlapelių šeima iš Saracėnų gatvės atsikraustė 1926-aisiais, taip pat turi įdomią istoriją. Šioje vietoje stovėjusį namą mena jo pagrindas – XV-XVII amžiumi alsuojantys rūsiai.

Per ekskursiją „Vaiduokliai“ taip pat leidžiasi į Bernardinų bažnyčios kriptą. 2003-iaisiais sostinės Bernardinų bažnyčioje atliekant archeologinius tyrimus aptiktos šešios iki tol nežinomos kriptos, jose – nemažai išbarstytų kaulų, kaip spėjama, iš ankstesnių palaidojimų. Iš viso rasta daugiau nei 20 kriptų. Manoma, kad čia buvo laidojami vienuoliai, kunigai, turtingi miestiečiai, karo ar maro aukos. Laidota neįprastai: be karstų, nuogus kūnus suvyniojant į drobulę, tiesiog užpilant žemėmis. Tvarkant Bernardinų bažnyčios požemius kaulai buvo perlaidoti Bernardinų kapinėse, bažnyčios požemiai restauruoti.

Atveria skaudulius

Labiausiai V. Šulniūtei į atmintį įstrigo „Nuodėmių miesto“ ekskursija. Intriguojantys ir šokiruojantys faktai apie seniausios profesijos atstoves paliko neišdildomą įspūdį. Pasirodo, didžiųjų miestų senamiesčio gatvelės laisvo elgesio merginoms buvo tapusios tarsi raudonųjų žibintų kvartalu. Čia vaikščiota ne tik didikų ir kunigaikščių – prabangūs ir daugelio gerai žinomi pastatai suburdavo neištikimus vyrus, jaunus studentus, to meto didikus ar aukštus valstybės pareigūnus. „Ekskursijos gidės atskleisti faktai, kiek uždirbdavo „plaštakės“, kaip jos gyveno, kas jas globojo, įrodo viena: visuomenė nebuvo tokia dorovinga, kokia dėjosi. Ji gerai žinojo, kas vyksta aplink“, – konstatavo Vaida.

Tai ne vienintelis „Vaiduoklių“ bandymas apnuoginti visuomenės skaudulius. Didžiausio kritikos pliūpsnio agentūra sulaukė, kai sumanė organizuoti pasivaikščiojimą po Kirtimų taborą. „Aišku, tikėjomės sulaukti reakcijos, tačiau ne tokios aršios. Kita vertus, tai natūralu – tema jautri. Stereotipai visuomenėje egzistuoja. Todėl ir norėjome, kad žmonės ateitų į taborą ir savo akimis pamatytų realų vaizdą“, – kalbėjo V. Šulniūtė.

Pasak pašnekovės, beveik visų ekskursantų, kurie apsilankė tabore, požiūris į jį pakito. Imta kalbėti apie visuomenės kaltę, nepriežiūrą. „Žinome, kad toks taboras yra, tačiau retas čia yra pabuvęs. Tai tokia pat Vilniaus dalis, kaip ir kiti rajonai“, – įsitikinusi Vaida.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"