Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
ŽMONĖS

Puodelį lietuviškos kavos?

 
2017 09 10 14:00
Dešimt metų Anykščiuose su šeima gyvenantis Ramūnas Daugelavičius gamina ir prekiauja unikalia lietuviška kava. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prieš dešimt metų žolininkas Ramūnas Daugelavičius su žmona vaikų gydytoja Vaiva ir keturiais vaikais apsigyveno Anykščiuose. Atidarė čia žolelių arbatinę „Arbatos magija“, kurioje siūloma ne tik įvairių žolelių arbatų mišinių, bet ir unikalios lietuviškos kavos.

Rytų kultūra susidomėjęs, čigongą praktikuojantis vyriškis, Kinijos kalnuose išvaikščiojęs vietas, kur auginamos arbatžolės rinktinėms kolekcinėms arbatoms, nutarė, kad tiesiog būtina su ta kultūra supažindinti tautiečius. Tad Lietuvoje Ramūnas su draugais įkūrė „Arbatos magija“ pavadintą arbatinę. Ramūnas prisipažįsta, kad jo hobis – vaistažolių rinkimas, auginimas ir jų mišiniai – tapo darbu. Kinų medicina liko pagrindu fitoterapijai, kurią studijuoja ir žiniomis mielai dalijasi edukacinėse paskaitose.

Beje, jis užsiaugino talkininkų pamainą – dukra Justė su vyru perima Ramūno sukauptą žolininkavimo patirtį, talkina renkant, džiovinant bei ruošiant Šimonių girioje, Rubikių ežero ir Šventosios upės pakrantėse augančius augalus sveikatinamiesiems gėrimams.

Anykščių arbatinėje galima paskanauti ir įsigyti net šešių rūšių kavos, pagamintos iš čia apylinkėse augančių augalų sėklų ir šaknų.

Padėjo išgyventi tremtyje

Anykščių arbatinėje galima paskanauti ir įsigyti net šešių rūšių kavos, pagamintos iš čia apylinkėse augančių augalų sėklų ir šaknų – gilių, kiaulpienių šaknų, cikorijų, gudobelių sėklų, morkų ir varnalėšų šaknų. „Jau nuo senų laikų Prūsijos ir Mažosios Lietuvos kraštuose skrudintų gilių, cikorijų ir kitų augalų gėrimas buvo vadinamas kafija. Yra aprašyti ir išlikę tokios aukštuomenės „kavutės“ gėrimo ritualai, fiksuotos to meto kavos gėrimo manieros. Žinau, kad kai kuriems Sibiro tremtiniams, kai į akis žvelgdavo badas, išgyventi padėjo varnalėšų šaknų gėrimas: prisirinkdavo šių šaknų laukuose, o žiemai baigiantis, kai imdavo labai trūkti maisto, skrudindavo jas, užplikydavo verdančiu vandeniu ir gerdavo šį nuovirą. Varnalėšų šaknys – įvairių organizmui reikalingų mikroelementų koncentratas. Tremtiniai man pasakojo, kad paskrudinus šias šaknis troba skaniai pakvipdavo riešutais. Nepriteklių kamuojami žmonės, kad išgyventų, dažnai naudojo augalus, kurių galėjo laisvai prisirinkti netoliese“, – pasakojo Ramūnas.

Daugybę metų domėdamasis augalais ir jų savybėmis, žolininkas sakė nutaręs, kad laikas atgaivinti senas lietuviško kavos iš augalų sėklų ir šaknų tradicijas. Šmaikštavo, kad „poniškos“ pažiūros, esą, tarkime, cikorijų kava yra prastuomenės gėrimas, jam kelia šypseną – aukštuomenė nuo savo „poniškų“ valgių ir gėrimų turi daug daugiau ligų nei natūralius gamtos išteklius naudojanti „prastuomenė“. „Duok Dieve, kad visi netaptume ta aukštuomene, o apsidairytume aplinkui ir pamatytume, ką geria prastuomenė, ieškodama sveikatos“, – šyptelėjo pašnekovas.

Cikorijos ir kiaulpienės

Anot R. Daugelavičiaus, paniekinamas požiūris į cikorijų kavą padarė antireklamą nepaprastai puikiam augalui trūkažolei, dar vadinamam cikorija. Iš jo pagamintas gėrimas padeda skaidyti riebalus, kovoti su antsvoriu, skatina organizmo detoksikacijos procesus per kepenis ir inkstus. Taip pat padeda pasisavinti kalcį, dėl to puikiai tinka su pienu. Trūkažolės šaknų kava, pasak žolininko, lėtina širdies ritmą, veikia raminamai, bet nesumažina žmogaus jėgų ir ištvermės.

Iš užsienio į Lietuvą įvežama granuliuota kliaulpienių šaknų kava, jos galima įsigyti kai kuriose sveiką gyvenseną propaguojančiuose prekybvietėse. Kaip sako Anykščiuose gyvenantis žolininkas, perdirbtos ir, jo manymu, „išniekintos“ šaknys nebeturi tos gyvybės, kuri reikalinga mūsų organizmui. Jam svarbu, kad vartojimui skirti augalai būtų kuo mažiau apdirbti. „Mūsų kiaulpienė yra Rytų medicinos pačių naudingiausių augalų šešetuke. Nėra vietos mūsų organizme, kur kiaulpienė nedarytų teigiamo poveikio: kiaulpienės greitina medžiagų apykaitą ir gerina virškinimą, didina virškinimo liaukų sekreciją bei tulžies išsiskyrimą, gydo tulžį. Pasižymi kirmėles varančiu veikimu. Kiaulpienėje esančios medžiagos stabdo bakterijų dauginimąsi. Aktyvina apsaugines organizmo galias, valo kraują, tonizuoja, gerina atsikosėjimą, valo šlakus. Kaip antioksidantas stabdo senėjimą“, – vardijo pašnekovas.

Gilių kava – unikali

Kai prieš penketą metų Ramūnas savo arbatinėje pradėjo siūlyti lietuviškos kavos, išsiaiškino, kad senolių gertas gilių gėrimas yra unikalus ne tik Europoje, bet ir Baltijos šalyse. Gilių kava yra Lietuvos senasis paveldas, kurį pavyko išsaugoti per šimtmečius. Net kaimynai latviai neturi išlaikę tokių tradicijų, o Vakarų Europos šalyse šis gėrimas išvis pamirštas. „Mums, lietuviams, ąžuolas visada buvo šventas medis, jo „išmintis“ perduodama medžio vaikui – gilei. Mes tai išsaugojome ir galime didžiuotis“, – pažymėjo R. Daugelavičius.

Žolininkas įsitikinęs, kad kavos mėgėjams nevertėtų aukštinti vien tik kavamedį, iš kurio uogų sėklų gaminama tradicinė kava. Yra daugybė augalų, iš kurių galima gaminti vertingų ir skanių gėrimų, panašių į kavą, ir jais mėgautis. Jo teigimu, net ir arbata vadiname ne tik tradicinio kiniško arbatmedžio lapų užpilą, bet ir iš įvairiausių pievų žolių išvirtus gėrimus. Vienintelė žolininko užduotis – padaryti skanią savo gaminamą lietuvišką kavą. Tam puikiai tinka surinktų šaknų, iš kurių ji bus gaminama, skrudinimas. „Skrudinti galima tas šaknis ir sėklas, kurios neturi savo sudėtyje aliejų, tad skrudinant sausai nesusidaro kancerogenų. Sausas skrudinimas tokias šakneles labai paskanina, tai žinojo jau mūsų senoliai. Surinktos ir išdžiovintos šaknys ar sėklos taip vėl atgaivinamos, o užplikius jas verdančiu vandeniu gaunamas puikus ir vertingas gėrimas“, – aiškino jis.

Kaip pavyzdį Ramūnas čia paminėjo savo gaminamą morkų kavą. Jo teigimu, 100 gramų pakeliui morkų kavos pagaminti sunaudojama apie pusantro kilogramo šviežių morkų, tad užplikydamas 1 arbatinį šaukštelį morkų kavos žmogus tarsi suvalgo dvi morkas. Kaip tikino pašnekovas, morkų kava naudinga ir suaugusiesiems, ir vaikams dėl joje sukaupto gausaus beta karoteno (vitamino A) kiekio, o antioksidantai, esantys morkose, gali padėti sulėtinti senėjimo procesus, sustiprinti imuninę sistemą, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Su šeimos palaikymu

R. Daugelavičius ypač džiaugiasi, kad jo aistrą žolininkystei palaiko ir dirbti arbatinėje padeda visa šeima. Anksčiau jis su žmona Vaiva ir keturiais vaikais – dukromis Juste ir Ieva bei sūnumis Pauliumi ir Jonu gyveno Kazlų Rūdoje, prie Kauno. „Tada su bendraminčiais kaimo vaikinais įkūrėme arbatinę „Arbatos magija“ Vilniuje, o prieš dešimt metų persikėlėme gyventi į Anykščius ir čia taip pat atidarėme tokią arbatinę. Galima sakyti, kad į Anykščius grįžau, nes mano mamos tėviškė yra čia netoliese, Anykščių rajone. Paveldėjau iš jos gabalą žemės ir ūkį, o pačiuose Anykščiuose labai graži žmonių bendruomenė. Yra sveikos gyvensenos klubas, kultūrinių tradicijų studija, tad mums čia labai patinka“, – patikino Ramūnas.

Prie jo žolininkavimo prisideda visa šeima. Nors žmona Vaiva dirba vaikų gydytoja, vyro aistrą ji palaiko ir prireikus padeda rinkti žoleles pievose. Talkina ir vaikai, ypač mergaitės, jos mielai padeda tėčiui arbatinėje ruošiant surinktus augalus arbatų mišiniams. Dukra Justė jau augina Ramūnui anūkus, gyvena su savo vyru netoli tėvų namų. „Žentas perima mano žinias ir labai padeda man dirbti. Galiu prisipažinti, kad dirba dar geriau už mane, tad žolininkystė mūsų šeimoje toliau klestės“, – šyptelėjo pašnekovas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"