Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Rytis Masiliūnas: „Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti“

 
lsveikata.lt nuotrauka

„Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų“, – sako laisvalaikio įvairioms visuomeninėms veikloms negailintis VUL Santaros klinikų gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas (30 m.).

– Dažnai kartojama frazė „visos ligos – nuo nervų“. Kiek čia tiesos?

– Nervų sistema yra bene pati sudėtingiausia. Ji aprėpia ir atmintį, jutimus, koordinaciją, sąmonę, ir visus psichologinius aspektus. Tačiau viena problemų, apsunkinančių darbą ir keliančių stresą gydytojui neurologui, – tai, kad išties ne visada žmonės gerai supranta, kas yra neurologija. Daug kas kreipiasi į mus dėl depresijos, nerimo sutrikimų. Tenka matyti tiek priėmimo, tiek ambulatoriniame darbe ir nemažai panikos atakų atvejų. Tačiau visos šios ligos – daugiau psichiatrų, psichologų sritis. Mes dirbame su centrinės, periferinės nervų sistemos sutrikimais. Tačiau ir gydytojams ne visada lengva suprasti, kur baigiasi neurologijos ribos. Pavyzdžiui, širdies skausmas atsirado dėl kardiologinės problemos ar dėl nervo užspaudimo? O kurios pasekmės baisesnės? Sąmonės praradimas – dėl per lėto širdies ritmo ar dėl epilepsijos priepuolio? Tirpstančios abi plaštakos – dažniau ne insulto, o panikos priepuolio simptomas. Tai vadinamosios pilkosios zonos, kur susiduria kelios specialybės.

– Prieš pusantrų metų baigėte rezidentūrą. Labai pasikeitė darbo kasdienybė?

– Anksčiau daugiausia laiko praleisdavau skyriuje rūpindamasis palatose gulinčiais ligoniais. Dabar darbas pakrypo į skubiąją neurologiją. Tai – ūminio insulto atvejai, sąmonės sutrikimai, galvos skausmai ir kitos neurologinės problemos. Taigi kasdien didesnės įtampos netrūksta. Be kitų darbų, dar esu paskirtas skubiosios neurologijos vyr. ordinatoriumi, kuris padeda spręsti konfliktines situacijas ne tik su pacientais, bet ir tarp skirtingų sričių gydytojų, dirbančių priėmime. Taip pat pastoviai ruošiu darbo grafikus bei informacinius pranešimus kolegoms apie tai, kas naujo įvyko Neurologijos centre. Kiek nuo manęs priklauso, stengiuosi, kad kasdienis neurologo darbas priėmime vyktų kuo sklandžiau. Užsiimu ir moksline veikla, nuo spalio įstojau mokytis į doktorantūrą. Bene didžiausią malonumą teikia darbas su studentais. Aišku, visada vertini save savikritiškai. Svarstai, ar padarei viską, kad sudomintum šia specialybe, ar tinkamai paaiškinai. Vieno mokslinio darbo su jais rezultatas – virtualios realybės akiniai, padėsiantys gydyti gerybinį paroksizminį pozicinį galvos svaigimą.

– Ką tik kartu su kolegomis iš Jaunųjų gydytojų asociacijos dalyvavote Taline vykusiame didžiausiame Europoje e.sveikatos renginyje. Ko šioje srityje galime pasimokyti iš Baltijos kaimynų?

– Estija dažnai vadinami Šiaurės žvaigžde e.sveikatoje. Jie liberalūs duomenų mainų atžvilgiu ir visos šalies įvairias gyvenimo sferas apimanti elektroninė sistema yra viena pažangiausių pasaulyje. Todėl ir e.sveikatą jiems vystyti yra paprasčiau.

Kodėl e.sveikata stagnuoja Lietuvoje? Daug nesutarimų šiandien kyla dėl to, kad gyvename pereinamuoju etapu, todėl didelei daliai medicinos darbuotojų e.sveikata ne palengvina, o apsunkina darbą. Anksčiau gydytojai į e.sveikatos plėtrą beveik nebuvo įtraukti, todėl kaip jaunųjų gydytojų atstovai „įsiprašėme“ į E. sveikatos valdybą ir laisvalaikiu stengiuosi, kad gydytojų nuomonė e.sveikatos klausimais būtų išgirsta. Juk jauni žmonės, kurie šia sistema naudosis ateityje, ir turėtų aktyviai dalyvauti e.sveikatos plėtroje. Siūlome, kad atsirastų vienas už sistemą atsakingas žmogus – „e.sveikatos architektas“. Tai pat prašome, kad būtų įteisintas skaitmeninis ligoninės parašas ir po kiekvienu įrašu gydytojams nebereikėtų pasirašinėti.

– Laisvalaikį aukodamas darbui ir visuomeninei veiklai nebijote „perdegti“?

– Daugumai medikų pavojingas „perdegimo“ sindromas, juk ir dirbame dažnai ne vienu etatu. Tačiau daugybė mane dominančių dalykų ir yra pagrindinė varomoji jėga. Aišku, išgyveni, kai turėdamas daug darbų ir veiklų privalai sudėlioti prioritetus ir tuomet ne viską pavyksta padaryti idealiai. Atitrūkti nuo darbų padeda hobiai – su žmona itin mėgstame žaisti stalo žaidimus, turime nemažą jų kolekciją. Taip pat atsipalaiduoti padeda sportas – bėgimas, tenisas, golfas. Be to, kartu su profesoriumi Daliumi Jatužiu, skyriaus vedėja Aušra Klimašauskiene ir jaunaisiais gydytojais jau pusantrų metų kas savaitę po darbų renkamės žaisti protmūšių. Kai su kolektyvu taip gerai sugyveni, daug paprasčiau ir dirbti.

– Užaugote medikų šeimoje. Tai nulėmė profesijos pasirinkimą?

– Domino gamtos mokslai, bet ir apie ekonomikos studijas galvojau. Kai rinkausi mediko kelią, tvirtinau, kad nestudijuosiu Kaune ir nebūsiu neurologas kaip tėtis (Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurologijos II skyriaus vedėjas Linas Masiliūnas – red. past.), bet nepavyko (šypsosi). Apie neurologo specialybę pakankamai daug žinojau. Bet iki paskutinės minutės galvojau apie neurochirurgiją. Vis dėlto jos atsisakiau.

– Gabūs Lietuvos gydytojai šiandien aktyviai viliojami daryti karjerą užsienyje. Nesigundote?

– Kas savaitę sulaukiu pasiūlymo išvykti į Vokietiją, Norvegiją ar Angliją ir dirbti už šešis ar net dešimt kartų didesnį atlyginimą nei Lietuvoje. Tačiau visada reikia įvertini, ko gyvenime nori. Ar verta viską – šeimą, artimuosius – pastatyti vien prieš tarptautinę karjerą? Galima skųstis per mažais atlyginimais ar neadekvačiu darbo krūviu Lietuvoje. Tačiau gali tai priimti kaip galimybę keisti situaciją. Svarbu dalyvauti pačiam, identifikuoti problemas ir ieškoti sprendimų.

Užsienyje teko nemažai laiko su įvairiomis studentų mainų programomis pabūti, ir doktorantūroje numatyta stažuočių. Išvykus svetur daug kas žavi, tačiau ir į ateitį Lietuvoje žiūriu optimistiškai – jeigu norime pažangos dabartinėje situacijoje, gerąsias patirtis medicinoje patys turime diegti Lietuvoje.

Dosjė:

2006–2012 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

2009–2010 m. Universite Joseph Fourier – Grenoblis, Prancūzija

2012–2014 m. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Kauno klinikų Neurologijos klinikos jaunesnysis rezidentas

2014–2016 m. Vilniaus universitetas, Santaros klinikų Neurologijos klinikos vyresnysis rezidentas

Nuo 2016 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, jaunesnysis asistentas

Nuo 2016 m. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Neurologijos skubios pagalbos poskyrio vyr. ordinatorius, gydytojas neurologas

Daugybės mokslinių darbų, pranešimų, mokslinių tyrimų bendraautoris, Lietuvos insulto asociacijos, Lietuvos neurologų asociacijos, Jaunųjų gydytojų asociacijos narys. Daugelį metų dalyvauja kuriant Lietuvos mokinių biologijos olimpiadų užduotis.

lsveikata.lt

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"