Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Tikru lietuviu pasijuto Jungtinėje Karalystėje

 
2017 10 18 10:00
Kento universitete Jungtinėje Karalystėje biochemijos doktorantūroje studijuojantis Linas Tamošaitis stengiasi neatitrūkti nuo Lietuvos.
Kento universitete Jungtinėje Karalystėje biochemijos doktorantūroje studijuojantis Linas Tamošaitis stengiasi neatitrūkti nuo Lietuvos. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Prieš dvejus metus Vilniaus universiteto absolventas Linas Tamošaitis, laimėjęs Marie Curie stipendiją, išvyko į Kento universitetą Jungtinėje Karalystėjes studijuoti doktorantūroje. Dvidešimt šešerių metų biochemikas neslėpė, kad jo lūkesčiai išsipildytų, jei pasisėmęs užsienyje patirties galėtų grįžti į Lietuvą ir kurti aukšto lygio mokslą.

„Pastaruoju metu Lietuvoje dedasi įdomūs dalykai biochemijos srityje. Po truputį pradeda grįžti lietuvių mokslininkų diaspora užsienyje. Ir grįžta jaunoji karta. Parsiveža naują požiūrį, vakarietiškus mokslo standartus. Kita vertus, Lietuvos biochemijos mokslas turi tvirtą pagrindą ir, kaip rodo naujausios publikacijos prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose, Lietuvos biochemikai sugeba konkuruoti tarptautinėje mokslo erdvėje, net ir vien lietuviškomis komandomis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jaunasis tyrėjas.

L. Tamošaitis su pagyrimu baigė sostinės Žemynos gimnaziją. Studijuodamas Vilniaus universitete biochemijos bakalauro ir magistro darbus atliko Fizinių ir technologijos mokslų centro Puslaidininkių fizikos instituto Bionanotechnologijų laboratorijoje. Tada išvyko studijuoti biochemijos doktorantūroje Kento universitete.

Arčiau pramonės

„Mobilumas yra vienas pagrindinių būdų mokslininkui ugdyti savo kompetenciją, – įsitikinęs L. Tamošaitis. – Kitoje mokslo institucijoje yra visiškai kita aplinka, kiti žmonės. Dirbi naujomis sistemomis, prietaisais. Užmezgi naujus kontaktus, pleti akiratį.“

Pagal M. Curie pirminio parengimo tinklo (ITN) projektą, finansuojamą Europos Sąjungos programos „Horizontas 2020“, jaunieji mokslininkai mokomi bendradarbiauti su pramone. Ir doktorantūra, kaip pasakojo L. Tamošaitis, tiesiogiai pritaikyta pramonei. Rengiamos stažuotės įvairiose kompanijose, kad jaunieji tyrėjai galėtų kartu su jomis dirbti ir baigę doktorantūrą išmanytų ne tik savo mokslo sritį, bet ir pramonės dalykus, susivoktų visiškai skirtingoje aplinkoje, keliančioje skirtingus reikalavimus.

Nors buvo galimybė konkuruoti dėl 15 darbo pasiūlymų, M. Curie ITN projekto teikiamų doktorantams, vilnietis pretendavo į vienintelę vietą, kuri atrodė tikrai jam tinkama. Rizikavo, bet laimėjo konkursą. Bendras projekto tikslas – gerinti bioprocesų galimybes, kad būtų galima pigiai ir greitai tiekti geros kokybės vaistus.

Į M. Curie ITN projektą įsitraukę keturi universitetai – Kento Anglijoje, Dublino Airijoje, BOKU Vienoje, Austrijoje, ir Danijos technikos universitetas Liungbiu mieste. Bendradarbiaujama su daugiau kaip 10 pramonės partnerių.

„Kai dirbi su biologiniais objektais, kurie svarbūs pramonei, iškyla problema, kad intelektinė nuosavybė, kurią naudoja pramonė, dažniausiai labai skiriasi nuo tos intelektinės nuosavybės, kuri yra prieinama mokslo įstaigų tyrėjams, – sakė L. Tamošaitis. – Mes tiriame gana senas ląsteles, kurios nėra perėjusios intensyvių ląstelių inžinerijos etapų. Iš esmės moksliniai tyrimai, atlikti su tomis senomis ląstelėmis, nėra visiškai palyginami su pramoninių ląstelių tyrimais, nes jos yra gana skirtingos. Išvestinės ląstelės gali būti genetiškai modifikuotos ir nebėra tokios pat kaip motininės ląstelės, iš kurių buvo išvestos. Visas baltymų biosintezės mechanizmas ir reguliacija dėl didelių apkrovų yra persitvarkę kitaip nei motininėse ląstelėse, iš kurių nėra tiek daug reikalaujama.“

„Tokia mokslininko dalia, kad dirbi nepaisydamas laiko. Pats esi atsakingas už darbo valandas ir pats sau keli reikalavimus, kiek nori padaryti.“

Bendradarbiaudami su pramonės kompanijomis, mokslininkai gali atlikti tyrimus su jų intelektine nuosavybe ir generuoti duomenis, kurie bus aktualūs ne tik mokslui, bet ir pramonei. Tada ir tyrimų rezultatai lengviau pritaikomi.

Daugiau, greičiau, pigiau

„Kaip parodė 2015 metų JAV vaistų prekybos statistika, daugiausia pajamų generuoja baltyminiai vaistai. Biofarmacijos pramonė milžiniškuose bioreaktoriuose augina ląsteles, išvestas išskirti kuo daugiau rekombinantinių baltymų. Tokie vaistai yra labai brangūs, palyginti su mažos molekulinės masės vaistais, kurių gamyba techniškai paprastesnė“, – aiškino biochemikas.

L. Tamošaičio doktorantūros darbo tema – „Sintetinės biologijos ir genomų skenavimo pritaikymas pagerinti rekombinantinių baltymų išeigą Kinijos žiurkėnų kiaušidžių ląstelėse“. Kaip pasakojo tyrėjas, viena labiausiai biofarmacijos pramonėje naudojamų ląstelių linijų išskirta iš Kinijos žiurkėnų kiaušidžių (CHO). Žinduolių ląstelėse gaminami baltymai yra saugesni žmogui ir nekelia imuninės reakcijos, nes panašus cheminių modifikacijų profilis. Per vykdomą projektą siekiama ištirti įvairius CHO ląstelių biomechanizmus ir identifikuoti genus, kuriuos nutildant būtų galima padidinti šių baltyminių vaistų išeigą. Kento universiteto mokslininkai planuoja ištirti apie tūkstantį genų pirmieji panaudodami šioms ląstelėms specifinį siRNR rinkinį.

Tokie genai, pasak L. Tamošaičio, tampa pramoninių ląstelių linijų bioinžinerijos kandidatais. Jau gaunama daug žadančių rezultatų, ir iš projekto mokslinės veiklos bus ne viena publikacija, ne vienas patentas. Tyrimai svarbūs ne tik dėl maženės vaistų kainos, bet ir dėl paties gamybos proceso optimizavimo. Kad būtų galima per trumpesnį laiką gauti daugiau vaistų ir reaguoti į netikėtai iškylančias biologines grėsmes. Pavyzdžiui, atsiradus naujai virusinei ligai, greitai plintančiai populiacijoje, garantuoti reikiamą vakcinos kiekį, kad būtų apsaugoti visi žmonės.

Virsmų mokslo magija

Jaunasis mokslininkas prisiminė, kad vaikystėje norėjo būti burtininkas. Paaugęs burtais nebetikėjo, o arčiausiai jų pasirodė esąs mokslas. Virsmų mokslas chemija, kai vienos medžiagos virsta kitomis. Tuos procesus gyvybės kontekste, kas vyksta ląstelėje ir bendrai organizme, nagrinėja biochemija.

„Man tai atrodė dar įdomiau. Kaip gyvybė veikia pamatiniu chemijos lygmeniu – tikrų tikriausia magija. Procesų nematome, bet jie valdo visą mūsų gyvenimą. Jei būtų galima tuos procesus suvaldyti ir keisti, atsivertų visos durys kurti gyvybę. Žadą atimanti mintis, kad tokį dalyką galima studijuoti ir tokioje srityje dirbti“, – kalbėjo biochemikas.

Jau būdamas studentas L. Tamošaitis stengėsi įsitraukti į kuo daugiau veiklos. Savanoriaudamas Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijoje kūrė filmus ir prisidėjo leidžiant laikraštį. Bendradarbiavo su Laisvuoju universitetu – LUNI – Vilniuje, skaitė kelias paskaitas psichotropinių medžiagų tema. Dalyvavo vienoje „Start FM“ pokalbių laidoje.

Per doktorantūrą susitelkė tik į darbą. Tokia, pasak L. Tamošaičio, mokslininko dalia, kad dirbi, nepaisydamas valandų. Tiek, kiek reikia. Pats esi atsakingas už darbo valandas ir pats sau keli reikalavimus, kiek nori padaryti. Tačiau Kento universiteto doktorantas ir dabar randa laiko atvykti į Vilnių, kad paskaitytų paskaitą Lietuvos sintetinės biologijos studentų iGEM komandos kvietimu. Visada malonu pasidalyti žiniomis su kitais.

Idealus variantas

Kai biochemikas užtrunka laboratorijoje, jo draugei Simonai Ruočkutei, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusiai režisūros bakalauro studijas, tenka palaukti.Gabrielės Pridotkaitės nuotrauka
Kai biochemikas užtrunka laboratorijoje, jo draugei Simonai Ruočkutei, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigusiai režisūros bakalauro studijas, tenka palaukti.Gabrielės Pridotkaitės nuotrauka

„Stengiuosi neatitrūkti nuo Lietuvos, – sakė jaunasis mokslininkas. – Keista, bet kai buvau Lietuvoje, mano, kaip lietuvio, tapatybė nebuvo taip stipriai išreikšta kaip dabar, kai studijuoju užsienyje. Būdamas savoje kultūrinėje aplinkoje nesuvoki savo tapatybės, kol neišeini į kitokią aplinką.

Jau pirmą savaitę Anglijoje supratau: „Aš TOKS lietuvis!“ Iš karto akivaizdūs kultūriniai skirtumai. Kaip tave suformavo gimtoji kultūrinė aplinka, o tavo požiūrį į mokslą – išeiti studijų kursai ir dėstytojai. Esu labai dėkingas, kad mane parengė kaip kritišką ir analitiškai mąstantį biochemiką.“

L. Tamošaičio įsitikinimu, Lietuvoje rengiami stiprūs biochemikai, palyginti su užsienio studentais. Ir rengiami iš esmės kitaip. Užsienyje biochemikų rengimas platesnio pobūdžio. Biochemija kaip dalykas labiau orientuota į biologiją. Lietuvoje – į chemiją. O biochemikai, parengti pagal cheminį mąstymą, yra labiau linkę spręsti problemas.

„Lietuva – maža šalis, tačiau kasmet parengia gana daug biotechnologijos krypties studentų: biochemijos, molekulinės biologijos, genetikos, bioinžinerijos specialistų. Istoriškai taip susiklostė, kad Lietuva visada turėjo šiokią tokią biotechnologinę bazę, ir tai lėmė šios krypties santykinį gausumą. Dar sovietmečiu Lietuvoje buvo Enzimologijos institutas. Jo tyrimai davė pradžią ir „Fermentui“, visame pasaulyje žinomai kompanijai, kūrusiai baltymus karpančius DNR, dabar tapusiai „Thermo Fisher Scientific Baltics“, – vardijo biochemikas.

Nors dar ankstoka galvoti, kas bus baigus doktorantūros studijas, L. Tamošaitis neatmeta galimybės, kad grįš į Lietuvą. Idealus, pasak jo, variantas, jei galėtų grįžti laimėjęs kokį nors konkursinį finansavimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"