Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ŽMONĖS

Vilniaus jurbarkiečiai – gimtojo miesto moksleivių gidai

 
2017 11 05 10:40
Jurbarko alumnų klubo kuratorius Matas Mačiulaitis įsitikinęs, kad jo gimtasis miestas - ideali vieta augti vaikams /
Jurbarko alumnų klubo kuratorius Matas Mačiulaitis įsitikinęs, kad jo gimtasis miestas - ideali vieta augti vaikams / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Vilniuje studijas baigiantys ir jau darbo karjerą pradėję jauni jurbarkiečiai prieš metus susibūrė į gimtojo miesto alumnų klubą. Jų tikslas – išlaikyti ryšius su Jurbarku ir visokeriopai padėti saviems spręsti miesto bei miestiečių problemas.

Kaip pasakojo Jurbarko alumnų klubo kuratorius Matas Mačiulaitis, sostinėje įsikūrę jurbarkiečiai susibūrė padrąsinti jau keletą metų įgyvendinamo projekto „City Alumni“ organizatorių. „Pernai vasarą bičiuliui jurbarkiečiui papasakojau apie šį projektą. Panevėžyje, Alytuje, Utenoje jau veikė miestų alumnų klubai, užsiimantys įdomia veikla. Nutarėme ir mes imtis iniciatyvos. Numatėme į klubą kviesti paskutiniuose aukštųjų mokyklų kursuose studijuojančius jurbarkiečius, taip pat jau baigusius mokslus ir siekiančius karjeros sostinėje, kad pasidalytų patirtimi“, – prisiminė Matas.

„Dažnam jaunam žmogui aukštasis išsilavinimas tampa tiesiog mados dalyku, o ne būtinybe. Juk gerą, paklausią profesiją galima įgyti ir kolegijoje.“

Keturių iniciatyva

Jurbarko alumnų klubą įkūrė keturi jauni Vilniuje apsistoję jurbarkiečiai. Per metus Jurbarko miesto alumnų gretos padidėjo iki trisdešimties žmonių. M. Mačiulaitis džiaugėsi, kad iniciatyva randa vis didesnį atgarsį tarp jaunimo, atvykstančio į sostinę iš gimtojo miesto. „Manau, mūsų idėja aktuali daugeliui: išvažiuojame iš savo miesto, bet tikrai neprarandame ryšio su juo. Skaudu stebėti, kas vyksta gimtinėje. Mūsų kraštas priskiriamas prie probleminių Lietuvos rajonų. Čia vienas žemiausių pragyvenimo ir vienas didžiausių nedarbo lygių šalyje. Nenorime to stebėti nuleidę rankų. Reikia keisti situaciją“, – tvirtino pašnekovas.

Pirma klubo iniciatyva, suvienijusi Vilniaus jurbarkiečius, buvo paskata nuvykti į Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją, kurią dauguma baigė, ir susitikti su aukštesnių klasių gimnazistais. Pasak Mato, visi į Vilnių ar Kauną išvažiavę studijuoti jurbarkiečiai susidūrė su ta pačia problema: stodami į universitetus buvo visai „neapčiupinėję“ būsimos profesijos. „Pavyzdžiui, aš baigiau teisę. Man ši profesija tiko, bet bičiulis nusprendė studijuoti ekonomiką tik todėl, kad buvo gabus tiksliesiems mokslams, ir nelabai įsivaizdavo, ką dar pasirinkti. Dabar dėl to nėra labai patenkintas. Mažesnių miestų mokyklų abiturientai dažnai renkasi studijų kryptį pagal skambų pavadinimą – ekonomika, teisė, medicina, nors tai nebūtinai jiems tinka pagal charakterį ir pašaukimą“, – aiškino M. Mačiulaitis.

Padėti pasirinkti

Mato teigimu, nedidelio miestelio moksleiviai, kitaip negu sostinės, neturi galimybės gauti išsamesnių žinių apie būsimą profesiją. Vilniuje rengiamos atvirų durų dienos įvairiose institucijose – teismuose, bankuose, finansų įstaigose ir kitur. Čia būsimi studentai gali susipažinti su praktiniu darbu, kokį tektų dirbti pasirinkus vieno ar kito dalyko studijas. Jurbarke tokios galimybės labai menkos. Miestas – nedidelis, jame trūksta profesionalų, kurie norėtų ir galėtų suteikti žinių moksleiviams apie svajonių profesiją.

Kad jaunimas dėl objektyvių aplinkybių nepriimtų neapgalvotų sprendimų, Jurbarko alumnų klubo nariai prieš keletą savaičių nutarė organizuoti mokyklą baigiantiems abiturientams renginį „Kas po to?“. „Vykome šešiese, septintas pranešėjas prisijungė prie mūsų nuotoliniu būdu per programą „Skype“. Numatėme, kurias prioritetines specialybes privalome pristatyti moksleiviams. Tai – inžinerija ir informacinės technologijos. Šiuo metu ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui labiausiai reikia būtent šių sričių specialistų“, – pabrėžė Matas. Pasibaigus renginiui „Kas po to?“ gimtojoje mokykloje Jurbarko alumnai patys susimąstė: renginį organizavome, o kas po to? Sulaukę gimnazijos administracijos padėkos už informatyvų pokalbį su moksleiviais, Vilniaus jurbarkiečiai gavo ir idėją kitam – šį kartą pristatyti moksleiviams ne aukštojo, o profesinio išsilavinimo galimybes.

„Puikiai suprantame, kad dažnam jaunam žmogui aukštasis išsilavinimas tampa tiesiog mados dalyku, o ne būtinybe. Juk gerą, paklausią profesiją galima įgyti ir kolegijoje. Kad ir to paties inžinieriaus. Dabar daug investicijų ateina į Kauną, ten bus sukurta nemažai darbo vietų, o Jurbarkas – juk visai netoliese, tad jauni žmonės, įgiję reikiamą profesiją, galėtų puikiausiai važinėti dirbti į Kauną. Profesinis mokymas visiškai nepagrįstai dedamas į šuns dienas. Mūsų tikslas – keisti tokį požiūrį“, – pažymėjo Matas.

Trynė tuos pačius suolus

Dalyvaudami mokykloje surengtame susitikime su moksleiviais buvę jurbarkiečiai, įsikūrę Vilniuje ir Kaune, norėjo pasidalyti pozityviais savo pavyzdžiais – visi alumnai sėkmingai pradeda ir plėtoja profesinę karjerą. Pasak Mato, dauguma jų, kaip ir dabartiniai gimnazistai, trynė tos pačios mokyklos suolus, todėl jaunimui buvo svarbu parodyti, jog gyvenime viskas pasiekiama, tik reikia stengtis. Pašnekovas juokavo, kad sostinėje ar Kaune karjeros laiptais kopiančių saviškių pavyzdys yra daug paveikesnis moksleiviams nei kokio garsaus Oksfordo profesoriaus paskaita.

„Mes tokie patys kaip jie. Bet jie gali tapti daug geresni už mus. Tiesiog reikia mokytis, mąstyti, ko norėtum gyvenime, ir kryptingai to siekti“, – svarstė Matas. Renginys Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje pritraukė daug naujų narių į alumnų klubo veiklą. Iš saviškių sužinoję, kad jaunuoliai ėmėsi gražios iniciatyvos, savo pagalbą pradėjo siūlyti kiti po Vilnių ir Kauną išsibarstę jurbarkiečiai. Kas negalėjo skirti laiko šį kartą, pažadėjo būtinai dalyvauti kituose klubo renginiuose gimtajame mieste.

Nepamiršta gimtinės grožio

Mato sesė mokosi baigiamojoje gimnazijos klasėje, todėl jam pirmasis alumnų klubo renginys buvo itin artimas. Vaikino tėtis – smulkusis šio krašto verslininkas, mana dirba Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro vadove. Jaunas teisininkas patikino, kad Jurbarkas jo širdyje visada turės išskirtinę vietą. „Mano gimtasis miestas labai gražus, stovi ant Nemuno kranto. Į jį nuo Kauno veda nuostabiausias Lietuvos kelias – pilys, šlaitai, bažnyčios. Man kiekvienas sugrįžimas namo yra šventė“, – prisipažino M. Mačiulaitis. Vaikinui ypač brangūs prisiminimai apie gimtinėje praleistą nerūpestingą vaikystę, vasaras, per kurias su bičiuliais patirta įvairių nuotykių. Matas įsitikinęs, kad Jurbarkas – ideali vieta augti vaikams. Jis su draugais, nulėkę dviračiais į aplinkinius smėlio ir žvyro karjerus, maudėsi ten esančiuose tvenkiniuose, žaidė krepšinį ir futbolą mieste įrengtose aikštelėse, bėgo prie Nemuno žvejoti ir maudytis. „Grynas oras, jokių spūsčių gatvėse, kitaip negu sostinėje, tiesiog – rojus“, – šypsodamasis tikino Jurbarko alumnų klubo kuratorius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"