TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Achema“ atsinaujina ir plečia eksporto rinkas

2016 04 16 6:00
AB "Achema" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas: turime galvoti apie ilgalaikes perspektyvas. LŽ archyvo nuotrauka

Didžiausia azotinių trąšų gamykla Baltijos šalyse akcinė bendrovė „Achema“ toliau plečia gamybos apimtis ir pardavimą. Sėkmingai praėjusius metus baigusi įmonė šiais metais daugiausia dėmesio ketina skirti gamyklos techniniam atnaujinimui, leisiančiam ateityje sėkmingai konkuruoti pasaulinėse rinkose.

Balandžio 15 dieną vykęs AB „Achema“ akcininkų susirinkimas patvirtino galutinę AB „Achema“ 2015 metų finansinę ataskaitą, kurios auditą atliko „Pricewaterhouse Coopers“. Remiantis audituotais duomenimis, bendrovė praėjusius metus baigė sėkmingai ir uždirbo 73,4 mln. eurų pelno prieš mokesčius.

AB „Achema“, didžiausios azotinių trąšų gamyklos Baltijos šalyse, pardavimo pajamos 2015 metais siekė 562,6 mln. eurų ir buvo 6 procentais didesnės nei 2014 metais (530,5 mln. eurų). Pernai pagaminta 2,6 mln. tonų produkcijos (2014 metais – 2,3 mln. tonų). Pardavimo apimtys tonomis buvo beveik 9 procentais didesnės nei 2014 metais, kai buvo parduota 2,38 mln. tonų produkcijos.

„Geresnius nei ankstesniais metais įmonės rezultatus nulėmė keli faktoriai. Pirmiausia, trumpesnis nei 2014-aisiais įrenginių remonto laikas leido mums pagaminti ir atitinkamai parduoti daugiau produkcijos, ypač skystųjų trąšų. Pardavimo apimčių augimą paskatino ir nuosekliai įgyvendinama strategija toliau plėsti savo distribucijos tinklą, apimantį ne tik Baltijos, bet ir Vidurio bei Vakarų Europos šalis. Antrasis svarbus faktorius, leidęs padidinti eksporto apimtis, – dėl kritusių naftos ir kitų žaliavų kainos sumažėjęs konkurencinis skirtumas tarp mūsų ir kitų šalių trąšų gamintojų“, – praėjusių metų bendrovės rezultatus komentavo AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

– Dėl aukštos žaliavos – gamtinių dujų – kainos ir iki žemiausios ribos nukritusių trąšų kainų bei kitų išaugusių sąnaudų AB „Achema“, nepaisant augusių gamybos bei pardavimo apimčių, 2014 metais patyrė nuostolį. Ar jį padengs teigiami 2015 metų rezultatai?

– Finansinės atskaitomybės duomenimis, 2015 metais pasiektas pelnas dengia ir 2014 metų, kai nebuvo aišku, ar pavyks susiderėti dėl mažesnių dujų kainų, nuostolius. Mes atsakingai planuojame finansus, todėl AB „Achema“ buvo pasiruošusi ir blogiausiam scenarijui, jei nepavyktų sėkmingai susiderėti dėl kelerių metų ginčytinų pagrindinės žaliavos kainų. Taigi, patikslintais duomenimis, 2014 metų pelnas – 47,3 mln. eurų prieš mokesčius.

Nors rezultatai džiuginantys, visgi negalime atsipalaiduoti, nes vienų metų sėkmę „pravalgyti“ būtų neatsakinga. Turime galvoti apie ilgalaikę perspektyvą. Šiemet laukia nestandartiniai metai trąšų rinkoje, taip pat suplanuotos ilgalaikės milijoninės investicijos techninės būklės gerinimui, turime atidžiai vertinti ir geopolitinę situaciją, stiprėjančią konkurenciją su Kinijos ir kitų pasaulio šalių gamintojais.

– Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių kelerių pastarųjų metų rezultatus, – užsitęsusios derybos su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl gamtinių dujų kainos. Kokia situacija yra šiuo metu?

– Šiais metais dirbame su dviem skirtingais gamtinių dujų tiekėjais: „Statoil“ ir „Gazprom“. AB „Achema“ ir toliau laikosi pozicijos rinktis dujų tiekėją remiantis ekonomiškai įmonei naudingiausiu principu – žaliavas trąšų gamybai pirkti iš gamtinių dujų tiekėjų, siūlančių geriausias sąlygas bei kainą.

– Kas turėjo didžiausią įtaką bendrovės pardavimo augimui?

– Nors trąšų poreikis ir mūsų pardavimai išlieka daugmaž stabilūs, galiu išskirti KAS (skystųjų trąšų) pardavimą. Palyginti su 2014 metais, KAS parduota 23 procentais daugiau. Labiausiai, jei lyginsime kiekio išraišką, augo skystų dujinių produktų (azoto, deguonies, argono) pardavimas. Bendrovei pradėjus eksploatuoti naują oro skaidymo bloką, šių produktų parduota net 2 kartus daugiau nei anksčiau.

Taip pat pamažu didėja trąšų su siera poreikis Skandinavijos rinkose, aktyviau dirba Vidurio Europos šalių žemės ūkio subjektai. Trąšų rinka yra inertiška ir pokyčiai čia vyksta lėtai, tačiau visgi stebime paklausos naujiems trąšų produktams augimą. Tai susiję ir su naujausiais mokslininkų tyrimais dėl dirvožemio būklės, taip pat augančia maisto produktų paklausa, kurią vis sunkiau bus patenkinti su esamais resursais.

– Minėjote, kad AB „Achema“ pardavimo augimą lėmė toliau plečiamas distribucijos tinklas. Kokios pardavimo kryptys bendrovei svarbiausios?

– Bendrovė toliau išlaiko tvirtas pozicijas visose tikslinėse Šiaurės-Vakarų Europos ir Baltijos šalių rinkose. Pagrindinėmis AB „Achema“ eksporto šalimis išlieka Prancūzija, Didžioji Britanija, Vokietija, taip pat Vidurio Europos bei Skandinavijos šalys. Į jas eksportas 2015 metais sudarė 81 procentą visos pagamintos produkcijos. Likusioji dalis – apie 19 procentų – buvo realizuota vidaus rinkoje.

Didžioji dalis „Achemos“ pardavimų – apie 44 procentai – atliekama per nuosavą distribucijos tinklą. Praėjusiais metais sustiprintos pozicijos Vokietijos ir Olandijos rinkose, įsigyjant visą „Agro Baltic“ akcijų paketą. Šiais metais ketinama toliau dirbti šia kryptimi, siekiant optimalios distribucijos tinklo plėtros.

Verslo modelis, kai galime prisiimti atsakomybę už kone visą tiekimo grandinę – nuo gamybos iki trąšų patekimo pas ūkininką, – yra viena stipriausių mūsų pusių. Sinergija su kitomis koncernui „Achemos grupė“ priklausančiomis įmonėmis „Klasco“, „Transachema“, „Achempak“, „Agrochema“ duoda adekvačių rezultatų ir kuria pridėtinę vertę.

– Kaip AB „Achema“ ateities veiklai gali atsiliepti stebimas pasaulinis trąšų kainų mažėjimas?

– Dėl žemų naftos kainų praėjusių metų pabaigoje prasidėjusi trąšų kainų kritimo pasaulinėse rinkose tendencija tęsiasi ir toliau. Kol kas nepanašu, kad ši situacija keistųsi ženklesnio kainų augimo linkme. Tikimės, kad tokia padėtis turės mums ir teigiamų pasekmių, tai yra sustabdys investicijas į naujus trąšų gamybos pajėgumus Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų šalyse, nes kapitalo kaštai ir rizika šiuo metu yra didesni nei pigesnių gamtinių dujų teikiamas pranašumas.

Nukritusios gamtinių dujų kainos didina mūsų konkurencingumą, palyginus ir su Kinijos trąšų gamintojais, kurie azoto trąšas gamina iš anglies. Tokia gamyba Kinijoje dar iki naftos ir dujų kainų kritimo buvo subsidijuojama, todėl dar labiau mažinti azoto trąšų gamybos kaštus jie galėtų tik tada, jei valstybė subsidijas toliau didintų – be jų Kinijos gamintojai yra nekonkurencingi pasaulio rinkoje.

Vis dėlto planuojame, kad šįmet situacija rinkose bus labai panaši į 2015-ųjų: trąšų kainų lygis mažai keisis, o gamtinės dujos dėl žemų naftos kainų turėtų dar pigti.

Šiais metais, gerokai kritus trąšų kainoms pasaulinėse rinkose, AB „Achema“ didesnį dėmesį skirs techniniam svarbiausių agregatų ir cechų atnaujinimui bei mokslinei-investicinei veiklai, nukreiptai į naujų produktų kūrimą.

– Kokius pagrindinius tikslus įmonė sau kelia šiais metais?

– Praėjusieji metai buvo paženklinti ne tik AB „Achema“ 50-mečio iškilmėmis, bet ir naujų cechų atidarymu. Paleidus Oro skaidymo bloką, į kurį iš viso investuota 10,8 mln. eurų privačių ir Europos Sąjungos fondų lėšų, pradėti gaminti dujiniai mišiniai, skirti metalo apdirbimo, transporto ir maisto pramonei. Taip pat jau veikia 20,7 mln. eurų kainavęs naujas cechas – Azoto rūgšties agregatas (GP-2), padidinęs azoto rūgšties gamybos efektyvumą.

AB „Achema“ toliau tęsia didelės apimties modernizavimo programą, skirtą energijos efektyvumui didinti. Šiais metais ypatingas dėmesys bus skirtas abiejų amoniako cechų rekonstrukcijoms, kitiems gamybos agregatams.

Bendrovė dirba remdamasi parengtu ilgalaikiu iki 2020-ųjų patvirtintu strateginiu planu. Šiemet jau startavo ilgalaikiai, kelerius metus truksiantys investiciniai projektai, kurių rezultatus išvysime baigiantis 2017 metams arba 2018-ųjų pradžioje. Šiam laikotarpiui suplanuota investicijų už beveik 75 mln. eurų.

Žinoma, dėl šių darbų laikinai planuojame šiek tiek mažesnes gamybos apimtis, nes kurį laiką nedirbs dalis gamybinių pajėgumų. Tad panašu, kad šie metai, kai pastebimas ženklus trąšų kainų kritimas, yra palankūs numatomam atskirų gamybinių pajėgumų remontui ir techniniam atnaujinimui. Natūralu, kad dėl kiek mažesnės planuojamos gamybos numatome ir mažesnes pajamas.

. . .

Apie AB „Achema“

2015 m. vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje siekė 1441.

Ūkio ministerijos organizuojamuose verslo apdovanojimuose „Verslo diena“ AB „Achema“ laimėjo kategorijoje „Nauji pramoniniai sprendimai“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos surengtuose „Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose 2014“ AB „Achema“ gavo „Metų darbovietės 2014“ sertifikatą už indėlį į darbuotojų mokymosi ir sveikatingumo skatinimą.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai apdovanojo AB „Achema“ už svarų indėlį bendruomenei.

UAB koncernas „Achemos grupė“ už sėkmingai įgyvendintą projektą bendrovei skyrė „Metų projekto“ apdovanojimą.

Žinių ekonomikos forumas pripažino AB „Achema“ pažangiausia tradicinės gamybos įmone.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"