TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Achema“ metus pradeda žengdama į permainas

2015 02 25 6:00
Ramūnas Miliauskas LŽ archyvo nuotrauka

Pieš pusę amžiaus - 1965 metų vasario 9 dieną Jonavoje pastatytoje naujoje įmonėje buvo pradėtas gaminti sintetinis amoniakas. Ši data laikoma didžiosios chemijos pramonės pradžia šiame mieste. Šiandien AB „Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja Lietuvoje ir Baltijos šalyse.

Apie praėjusių metų veiklos rezultatus ir šių metų planus „Lietuvos žinioms“ pasakojo AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.

- Kokie 2014-ieji buvo AB "Achemai"? Kokius veiklos rezultatus pasiekėte?

- Praėjusieji metai įmonei buvo neblogi. Visus metus dirbome stabiliai, nebuvo didelių netikėtumų ar nesklandumų. 2014 metais įmonė pagamino 2308 tūkst. tonų pagrindinių produktų. Palyginti su 2013 metais, kai buvo pagaminta 2027 tūkst. tonų, tai 281 tūkst. tonų, arba 14 proc., daugiau. Praėjusiais metais išaugo ir pardavimo pajamos. Pernai gavome 1,832 mlrd. litų pajamų - 69 mln. litų daugiau nei 2013 metais, kai pajamos siekė 1,763 mlrd. litų. Pajamų augimas per metus sudarė 3,9 procento. Tad galiu teigti, kad tai, ką planavome metų pradžioje, pasiekėme.

Nors tikimės neblogų rezultatų, šiais metais „Achemos“ situaciją blogins sunki finansinė našta – įmonei uždėta prievolė mokėti SGD terminalo infrastruktūros mokestį, nors ji ir nesinaudoja terminalo paslaugomis. Mokestis gali siekti net 28 mln. eurų per metus – tai ženkliai sumažins įmonės galimybes investuoti ir konkuruoti su tarptautiniais gamintojais.

- Kokie veiksniai turėjo lemiamą įtaką stabiliam įmonės darbui?

- Nors praėjusių metų pradžia ūkininkams buvo sunkiai nuspėjama – žiema buvo labai nepalanki žemės ūkiui, daug pasėlių iššalo, tačiau vasarą situacija pasikeitė. Atsigavo ir trąšų rinka, ji buvo sezoniškai stabili. Ir ne tik mūsų šalyje. Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse per "Achemos" antrinę įmonę „Agrochema“ parduodame apie 18 proc. pagaminamos produkcijos. Kita produkcijos dalis iškeliauja į Skandinavijos ir Europos šalis. Anksčiau dalį trąšų eksportuodavome į JAV. Dabar, kai šioje šalyje išplėtota skalūninių dujų gavyba, konkurencijos sąlygos toje rinkoje tapo itin sunkios. "Achema" daugiausia dėmesio skiria Europos šalių rinkai.

- Kaip pavyksta išlaikyti užsienio šalių rinkas?

- Europos rinkoje yra didžiulė trąšų gamintojų konkurencija. Tačiau mūsų įmonė yra pelniusi pasitikėjimą Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitose Europos šalyse, kur kokybišką mūsų produkciją gerai vertina žemdirbiai. Niekada nesame nuvylę savo klientų, todėl turime lojalių pirkėjų, kurie mūsų produkciją renkasi dėl kokybės ir patikimumo.

- Kokie pokyčiai šiuo metu vyksta trąšų rinkose?

- Šiuo metu Europos trąšų rinkoje yra vartojimo pikas - trąšų sezonas, tad jų kainos sparčiai kyla. Europos šalyse trąšų kainas didina ir kritęs euro kursas JAV dolerio atžvilgiu, nes daugelio trąšų – karbamido ir amonio salietros tirpalo (KAS), karbamido - kainos yra kotiruojamos JAV doleriais. Kitas kainų augimą lemiantis veiksnys yra trąšų stygius Europos rinkoje. Jį sukėlė karas Ukrainoje ir dėl to sustabdyta gamyba Trinidado gamykloje. Taip pat dėl dujų trūkumo sutrikusi trąšų gamyba Egipto įmonėse. Tiesa, trąšų paklausa kiek mažesnė, nes kritusios žemės ūkio produktų kainos. Tačiau trąšų pasiūla sumažėjo labiau nei paklausa.

- Kaip šiemet gali klostytis situacija rinkoje?

- Manau, antroje šių metų pusėje situacija rinkoje priklausys nuo bendros ekonominės situacijos, žemės ūkio produktų kainų, kurias lems ateinančio sezono derlius, ir Kinijos azoto trąšų eksportuotojų veiksmų. Vis dėlto, mūsų akimis žvelgiant, 2014-2015 metų sezonas bus tipiškas: jau nuo pat sezono pradžios - praėjusių metų liepos, kainos stabiliai kyla. Tad planuojame, kad tokia tendencija išliks ir iki šių metų gegužės, kai tradiciškai tręšimo sezono pabaigoje kainos pradeda kristi. Sezono pabaigoje krintančios kainos motyvuoja klientus pirkti trąšas ateičiai - į sandėlį, nes paprastai azoto trąšomis mūsų regione tręšiama tik pavasarį. Tuomet vėl prasidės naujas sezoninis kainų augimo ciklas.

- Kokią įtaką verslui daro smunkantis gamtinių dujų kainų lygis?

- Šiuo metu gamtinės dujos, kurios yra pagrindinė žaliava gaminant azoto trąšas, dar tik pradeda pigti. Kiekvienas gamtinių dujų tiekėjas naudoja kainos skaičiavimo formulę, kuri yra susijusi su mazuto bei kitų naftos produktų kainomis per keletą pastarųjų mėnesių. Mes taikome paskutinių devynių mėnesių kainų vidurkį, kiti gamintojai – šešių. Tad naftos produktų kainų kritimas didžiausią įtaką dar turės ateityje. Tikimės, kad labiausiai tą įtaką pajusime birželio–liepos mėnesiais. Aišku, kiekvienam trąšų gamintojui tai yra naudinga, nes atpinga žaliava. Tačiau negalėčiau tikinti, kad trąšos gali labai atpigti. Manyčiau, kad jų kainos išsilaikys panašios, kaip ir praėjusiais metais. Kritusios naftos ir dujų kainos turės mažai įtakos trąšų kainodarai, nes per kelerius pastaruosius metus azoto trąšų kainų žemiausią ribą nustatė Kinijos gamintojai. Ten azoto trąšos gaminamos naudojant vietines anglis, kurių kaina mažai priklauso nuo naftos kainų. Todėl didelė tikimybė, kad ir toliau rinkos sąlygas diktuos Kinijos gamintojai, pernai eksportavę beveik 14 mln. tonų azoto trąšų, kurios sudarė net 8 proc. visų pasaulio azoto trąšų.

- Kokius investicinius projektus „Achema“ įgyvendino pernai ir prie ko susitelks šiemet?

- Praėjusiais metais įmonė vykdė savo veiklai itin svarbius investicinius projektus, kurie yra pagrindiniai ir šiemet. Pernai buvo statomas prieš porą metų įsigytas azoto rūgšties agregatas „Grand Paroisse“, kuris leis kokybiškai spręsti energetinę problemą, kai vasarą gaminama perteklinė šiluma. Naujasis agregatas pakeis du senesnės technologijos agregatus. Investicijos į naująjį agregatą siekia beveik 21,5 mln. eurų (74 mln. litų). Paleisti azoto rūgšties agregatą planuojama šių metų rudens pradžioje. Juo per metus turėtų būti pagaminama iki 240 tūkst. tonų azoto rūgšties. Apskaičiuota, jog investicijos dėl ekonominio efekto atsipirks per ketverius metus, nes agregatas sudarys galimybę pagaminti didesnį kiekį trąšų, o azoto rūgšties gamyba naujuoju agregatu bus pigesnė.

Taip pat atnaujiname elektros pastotes. Tai jau trečias didžiulio projekto, kurį įgyvendinant bus atnaujintas visas elektros ūkis, etapas. Per antrąjį šių metų ketvirtį tikimės užbaigti 6 kV elektros pastočių įrangos atnaujinimo projektą. Jo metu bus rekonstruoti seniai statyti elektros įrenginiai. Į elektros pastočių rekonstrukciją investuota daugiau kaip 4 mln. eurų (14 mln. litų), dalis lėšų – apie 1,73 mln. eurų (6 mln. litų), gauta iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų.

Šiemet esame numatę užbaigti įgyvendinti ir dar vieną projektą – įrengti naują oro skaidymo bloką. Jame bus pradėta naujo produkto – medicininio deguonies gamyba. Iki šiol Lietuvoje medicinai tinkamo deguonies niekas negamina. Statyba, kainuosianti per 13 mln. eurų (45 mln. litų), pradėta 2014 metais. Dalis lėšų projektui finansuoti – apie 4,34 mln. eurų (15 mln. litų) buvo gauta iš ES struktūrinių fondų. Sertifikuoti "Achemoje" pagamintą medicininį deguonį bei gauti visas reikiamas licencijas tikimės iki ateinančių metų pabaigos.

- Ar šiemet dėl remonto teks stabdyti dalį įmonės gamybos?

- Pernai buvo remontuojamas vienas iš dviejų amoniako gamybos cechų, todėl gamyba tuo metu buvo sustabdyta. Kiekvienų metų trečiąjį ketvirtį stabdomas remontui vienas iš įmonės amoniako cechų. Šiemet esame numatę sustabdyti du, bet ne vienu metu. Bus atliekama jų rekonstrukcija - tai gamybinė būtinybė, nes būtina kartą per metus įrangą suremontuoti, nes ji dirba ištisus metus be pertraukų. Remontą visuomet atliekame vasarą, kai trąšų poreikis rinkoje yra mažiausias.

Dėkoju už pokalbį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"