TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Agrochemos“ lauko diena: ūkininkai nepraleidžia progos domėtis naujovėmis

2016 06 23 6:00
Įmonės vadybininkas Vilius Mikšys ir ūkio savininkas Linas Paulavičius: sėkminga partnerystė - abipusė nauda. Kęstučio Putelio nuotraukos

Viena iš agroverslo lyderių Lietuvoje UAB „Agrochema“ Jonavos regiono žemdirbiams surengė lauko dieną-seminarą, kurio metu dalyviai turėjo galimybę palyginti skystųjų ir biriųjų trąšų poveikį žemės ūkio kultūroms.

Kaip teigė įmonės bendrųjų reikalų ir kreditų valdymo direktorius Viktoras Muntianas, analitiškai mąstantis žemdirbys neskuba pasitikėti net ir labai naudingomis naujovėmis, kol pats nepamato, nepaliečia ir neįsitikina. UAB „Agrochema“ šią paprastą tiesą patvirtina jau tradiciniais lauko dienų renginiais, kuriuos organizuoja savo partnerių ūkininkų laukuose.

„Svarbiausia organizuojamų lauko dienų idėja – pasisemti patirties, klausyti, išgirsti, diskutuoti, tobulėti bei padėti ūkininkams atsirinkti efektyviausius produktus iš perpildytos agrorinkos asortimento. Būtent todėl geriausia apie produktus kalbėti vietoje, kurioje jie naudojami, ir su ūkininku, kuris juos naudoja“ – aiškino V. Muntianas.

Efektyvesnės – skystosios trąšos

Seminaro dalyviai apsilankė Lino Paulavičiaus ūkio, esančio Jonavos rajono Žeimių seniūnijoje, žieminių kviečių ir žirnių bandymų laukuose. „Tai palyginamieji biriųjų ir skystųjų trąšų efektyvumo derliui ir jo kokybei bandymai. Nusprendėme juos atlikti Vidurio Lietuvoje, pasirinkome derlingų žemių, daug pažangių, naujovėms atvirų ūkininkų turintį Jonavos rajono Žeimių miestelį. Bandymas įrengtas 9 ha plote. Jame auginami žieminiai kviečiai „Toras“. Laukas padalytas į dvi lygias dalis po 4,5 hektaro. Vienoje lauko dalyje naudojamos tik biriosios trąšos, o kitoje – tik skystosios, UAB „Agrochema“ gaminamos trąšos. Prieš žieminių kviečių sėją buvo išbertos biriosios trąšos NPK 5–20,5–36, o kita lauko dalis patręšta skystosiomis trąšomis „Lyderis 4 –10 –12“. Pavasarį biriųjų trąšų lauke išbarstyta amonio salietra, kitame lauke laistytos skystosios trąšos KAS – 32“, – teigė UAB „Agrochema“ vadybininkas Vilius Mikšys.

Sveikas pasėlis - gausaus derliaus pagrindas.

Pristatydamas skirtingas tręšimo technologijas V. Mikšys pasidžiaugė, kad ūkininkas L. Paulavičius šiais metais pirmą kartą pasiryžo išbandyti skystąsias trąšas. „Ir žinau, kad jis nenusivylė“, – patikino vadybininkas.

Pasak pranešėjo, skystųjų trąšų naudojimo galimybės ūkyje yra kur kas didesnės, pavyzdžiui, jas galima išlaistyti prieš augalų sėją, po sėjos, augalų vegetacijos metu. Taip pat galima augalą tręšti per lapus. Skystąsias trąšas rekomenduojama naudoti kartu su fungicidais, insekticidais, organiniais priedais. Biriųjų trąšų naudojimo galimybės mažesnės – jos naudojamos tik pagrindiniam ir papildomam augalų tręšimui. Be to, tręšiant biriosiomis trąšomis būtina apsirūpinti tręšimo technika ir kitomis technologinėmis priemonėmis. O tręšiant skystosiomis trąšomis, naudojami tie patys purkštuvai, kaip ir purškiant augalų apsaugos priemones, todėl pailgėja purkštuvo sezoninis darbas.

Ypač skystųjų trąšų efektyvumas išryškėja esant sudėtingoms augalų augimo sąlygoms. Maisto medžiagų vienetas skystosiose trąšose dažniausiai kainuoja mažiau, palyginti su biriosiomis trąšomis.

Ūkininkai, išbandę skystąsias trąšas, teigia, kad 1 ha sutaupo apie 25–30 eurų. Skystosios trąšos sparčiau pasisavinamos, pasiskirsto tolygiai ir tuo yra akivaizdžiai pranašesnės, o tręšiant biriosiomis išlieka netolygumų. Skystosios trąšos ypač palankiai veikia esant sausiems orams, tokiems, kokie vyravo šiemet.

Prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas patikino, kad visos trąšos, įtrauktos į trąšų reglamentą, yra geros. Žemdirbiams tik reikia jas tinkamai panaudoti: apskaičiuoti, įvertinti galimybes ir išsirinkti, kurios tuo metu yra naudingiausios. Tačiau profesorius pažymėjo, kad atlikus daugybę tyrimų su kviečiais, kur lyginamas salietros ir KAS-32 efektyvumas derliui ir jo kokybiniams rodikliams, skystosios trąšos vidutiniškai derlių didino apie 180 kg/ha. Be to, ir pačios skystosios trąšos pigesnės už biriąsias. O jų efektas būna tuo didesnis, kuo augalai patenka į sudėtingesnes augimo ir vystymosi sąlygas. Taip pat pašnekovas rekomendavo vietoj amonio sulfato naudoti naujas „Agrochemos“ gaminamas skystąsias trąšas „Lyderis 24 + S6“, turinčias dvigubai didesnį sieros kiekį. Augalai iš jų vienodžiau, tolygiau, per ilgesnį laikotarpį pasisavina sierą. Ypač jos tinka nerūgščioms dirvoms. Rūgštesnėms dirvoms patartina naudoti KAN+S (kalcio amonio salietra su siera), kurių sudėtyje dar yra ir magnio, ir kalcio.

Renginio dalyviai žieminių kviečių lauke.

Apie priemones nuo ligų ir kenkėjų

Prie gražiai suvešėjusio žirnių lauko apie ankštinių augalų ligas ir pačias naujausias mokslo rekomenduojamas priemones, kaip nuo jų apsisaugoti, susirinkusiems pasakojo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Irena Gaurilčikienė.

Anot pranešėjos, auginant ankštinius augalus, ypatingą dėmesį reikėtų skirti ligų profilaktikai ir prisilaikyti tinkamos sėjomainos. Kadangi Lietuvoje gausėja šių augalų plotai, tad plinta ir jų ligos.

Taip pat ji pabrėžė, kad draudžiama purkšti pasėlius žydėjimo metu. Pirmąkart purškiama, kai žiedai dar užsidarę, o antrasis purškimo laikas – kai žirniai jau peržydėję. Efektyviausia būtų du kartus naudoti paprastą kontaktinį insekticidą.

Prof. habil. dr. G. Šidlauskas atkreipė dėmesį į žirniams reikalingas trąšas. Be pradinės azoto dozės, jiems reikalingas fosforas ir kalis. Todėl prieš sėją puikiai tiktų skystosios azoto, fosforo ir kalio trąšos „Lyderis 4–10–12“. Ankštiniai augalai taip pat reiklūs borui, sierai, cinkui, o ant jų šaknų gyvenančioms gumbelinėms bakterijoms svarbus molibdenas. UAB „Agrochema“ trąšų asortimentas platus, tad ankštinių augalų augintojai labai patraukliomis kainomis ras visko, kad jų pasėliai brandintų gausų derlių.

Tausoja gamtą, taupo pinigus

Renginio metu organizatoriai atkreipė dėmesį, kad vasariniai kviečiai vienoje pusėje purkšti nauju produktu – azoto stabilizatoriumi „N-Lock“. Kaip teigė produkto atstovas Algis Čižauskas, kai būna šilta ir drėgna, karbamide esantis azotas dirvoje labai greitai skyla ir išsiplauna į gruntinius vandenis. „Su šiuo produktu jūs sustabdote azoto virtimą iš NH4 į NO3, o svarbiausia ir yra kuo ilgiau išlaikyti pirmąją formą“, – aiškino pranešėjas.

Azoto stabilizatorių idealiausia naudoti su KAS trąšomis. UAB „Agrochema“ yra vienintelė šio produkto platintoja Lietuvoje. Tad, iškilus klausimų dėl naujojo produkto naudojimo, reikėtų kreiptis būtent į šios įmonės vadybininkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"