TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Air Lituanica“ stabdo veiklą

2015 05 22 11:38
LŽ archyvo nuotrauka

Vilniaus miesto savivaldybės įsteigta ir finansinių sunkumų slegiama skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ nutraukia veiklą - nuo šeštadienio visi jos skrydžiai atšaukiami. Beveik dvejus metus veikusi įmonė pranešė, kad dalį jos keleivių aštuonias dienas skraidins Latvijos „Air Baltic“.

Bendrovė pranešė, kad veiklą stabdo, nes iškilo rizika, jog dėl finansinių sunkumų ji gali nepajėgti įvykdyti visų įsipareigojimų keleiviams.

„Daliai keleivių jau rastas sprendimas, bendradarbiaujant su Latvijos oro linijų bendrove „Air Baltic“, dėl likusios dalies skrydžių dar tariamasi. „Air Lituanica“, susitarusi su „Air Baltic“, iškart atsiskaitė su partneriu, tad keleivių pervežimas per ateinančias 8 dienas yra garantuotas“, - pranešė „Air Lituanica“.

Bendrovės atstovė Sandra Meškauskaitė BNS sakė, kad kol kas neaišku dėl tolesnių skrydžių po 8 dienų - dėl jų turėtų paaiškėti vėliausiai pirmadienį.

„Su „airBaltic“ tariamasi, bet konkrečiai sutarta tik dėl tų 8 dienų. Šeštadienį-sekmadienį, vėliausiai - pirmadienį, jau tikimės turėti aiškią informaciją“, - BNS sakė S.Meškauskaitė.

Preliminariais duomenimis, šių metų vasaros sezonui, kuris truks iki paskutinio spalio sekmadienio, „Air Lituanica“ pardavė bilietų už 2,2 mln. eurų.

Penktadienį „Air Lituanica“ paskutinį kartą skraidins į Amsterdamą, Paryžių ir Taliną bei atgal, po to aštuonias dienas „Air Baltic“ skraidins visais maršrutais: Amsterdamą, Briuselį, Prahą, Miuncheną, Berlyną, Paryžių, Bilundą, Stokholmą ir Taliną.

Bendrovė pranešė, kad su nukentėjusiais keleiviais bus atsiskaitoma pagal Europos Bendrijos reglamentą ir Monrealio konvenciją – neradus kito tinkamo maršruto, bus grąžinami sumokėti pinigai už bilietus. Įmonės akcininkė bendrovė „Start Vilnius“ yra įsipareigojusi užtikrinti atsiskaitymą su keleiviais.

Pasak pranešimo, kelias dienas „Air Lituanica“ dar tarsis su „Air Baltic“ ir ieškos finansinių galimybių, kad keleiviai, kurių skrydžiai buvo suplanuoti po gegužės 30 dienos, galėtų skristi su „Air Baltic“.

Ankstesnė Vilniaus valdžia bandė gelbėti oro bendrovę, prašydama Vyriausybės finansinės ar kitokios paramos, taip pat ieškant strateginio investuotojo. Miestas įmonei neseniai skyrė 6,872 mln. eurų, tačiau būtinų dar 5 mln. eurų naujoji miesto valdžia neketino skirti.

2012 metais, tuometinio mero Artūro Zuoko iniciatyva įkūrus oro bendrovę, tikėtasi, kad 49 proc. jos akcijų įsigis strateginis investuotojas, kurio nepavyko rasti. Savivaldybė turėjo valdyti 34 proc., o 17 proc. akcijų - Lietuvos investuotojai.

„Start Vilnius“ kontroliuojama bendrovė „Air Vilnius Group“ dabar valdo 68,73 proc. Dar 30,51 proc. akcijų priklauso daugiau nei 40 fizinių ir juridinių asmenų vienijančiai bendrovei „Air Lituanica Club“, 0,76 proc. - Lietuvos pašto antrinei įmonei „Baltic Post“.

Informacija keleiviams

Stabdo veiklos licenciją

Civilinės aviacijos administracija (CAA), įvertinusi oro bendrovės „Air Lituanica“ finansinę būklę nustatė, kad ji negali įvykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų. Atitinkamai bendrovė negali vykdyti skrydžių, todėl nuo 2015 m. gegužės 23 d. CAA stabdo licencijos vykdyti oro susisiekimą, išduotos UAB „Air Lituanica“, galiojimą, - rašoma CAA išplatintame pranešime spaudai.

Nuo 2015 m. gegužės 23 d. stabdomas UAB „Air Lituanica“ veiklos licencijos galiojimas iki bendrovė ar bendrovės savininkai pateiks papildomą informaciją dėl savo galimybių toliau tęsti veiklą ar ją galutinai nutraukti.

Anot CAA pranešimo, toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į prastus įmonės finansinius rodiklius ir siekiant išvengti galimos skrydžių saugos rizikos bei žalos keleiviams.

CAA teigimu, nors iki šiol bendrovės akcininkai vykdė visus prisiimtus įsipareigojimus (tarp jų ir nuolat finansuoti bendrovės veiklą) bei deklaravo, kad šie įsipareigojimai bus tęsiami, tačiau pastaruoju metu jie pakeitė savo poziciją. Todėl įmonei iškilo reali apyvartinių lėšų trūkumo problema ir atitinkamai grėsmė skrydžių saugai. CAA prašymu bendrovė suteikė tam tikras garantijas, kad veiklos stabdymo atveju keleiviai būtų, kaip įmanoma, labiau apsaugoti nuo galimos žalos.

Pagal UAB „Air Lituanica“ pranešimą keleiviai, turintys bilietus skrydžiams „Air Lituanica“ lėktuvais 2015 m. gegužės 22–29 dienomis, galės turimus bilietus nemokamai pasikeisti į „Air Baltic“ aviakompanijos bilietus ir skristi tais pačiais maršrutais per Rygą, raoma CAA pranešime.

Keleiviai dėl neįvykusių skrydžių turėtų kreiptis į tą įstaigą (pardavėją), iš kurios bilietas buvo pirktas, tai yra, kelionių agentūrą, bilietų platinimo sistemos administratorių ir kt. Keleiviai, kurie pirko bilietus „Air Lituanica“ svetainėje, gali iš karto užpildyti pinigų grąžinimo formą, esančią www.airlituanica.com, arba rašyti laišką el. paštu fly@airlituanica.com. Keleiviai, kurie pirkdami bilietus atsiskaitė kreditinėmis kortelėmis ir turi pirkinių draudimą, gali iš karto kreiptis į banką dėl pinigų už bilietus grąžinimo.

Ministras: galėjo išgelbėti investuotojas

Žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro bendrovė „Air Lituanica“ galėjo būti išsaugota, jei būtų susitarusi su potencialiais investuotojais, sako susisiekimo ministras. Rimantas Sinkevičius atskleidė, kad tarp galimų investuotojų buvo bendrovės „Air Baltic“ ir „Estonian Air“, todėl jis apgailestavo, jog nepavyko sukurti bendros trijų Baltijos šalių oro bendrovės.

„Nėra labai malonus įvykis, mes tikėjome ta kompanija, kad ji sugebės pritraukti investuotojus, kooperuotis su kitomis Baltijos šalimis ir išvystyti šitą veiklą. (...) Ar buvo galima išvystyti iki nacionalinio lygmens vežėjo? Manau, jei būtų kooperuotasi tarp trijų Baltijos valstybių ir būtų investuota, tai, matyt, tokią kompaniją galėjome turėti. Apgailestaujame, kad nebuvo rastas investuotojas ir nebuvo apjungtos trijų Baltijos šalių rinkos“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Sinkevičius.

Pasak jo, tarp potencialių investuotojų į „Air Lituanica“ buvo „Air Baltic“ ir „Estonian Air“.

„Pasiūlymų įmonė turėjo ir ne vieną, kiek man žinoma, tris ar keturis. Arba nesusiderėjo dėl sąlygų, arba lėmė kitos ekonominės sąlygos. (...) Vienas iš jų - „Air Baltic“, kitas - Estijos kompanija. Šitos dvi buvo realios. Buvo vedama šneka ir su tam tikrais investuotojais iš Pietų Afrikos“, - sakė R.Sinkevičius.

Ministro teigimu, reguliavimas yra pakankamas, kad „Air Lituanicos“ nežlugtų.

„Manau, reguliavimo aplinka yra pakankama. Suprantama, kad nuo nulio pradėti kompaniją ir tikėtis, kad per metus ar du ji bus pelninga, matyt, neverta. Egzistuoja dar vienas aspektas - kompanija turi būti siekianti pelno, bet nors kompanija dirbo nuostolingai, tam tikra ekonominė grąža valstybės mastu buvo“, - sakė susisiekimo ministras.

Bankroto kol kas neinicijuos

Žlunganti Vilniaus savivaldybės valdoma oro bendrovė „Air Lituanica“ kol kas neplanuoja inicijuoti bankroto, tačiau neatmeta, kad tai gali padaryti jos kreditoriai.

„Kol kas tikrai nėra dar pagrindo inicijuoti, mes turime tam tikrų lėšų numatytai veiklai vykdyti ir stengsimės kiek įmanoma tą veiklą vykdyti“, - spaudos konferencijoje penktadienį pareiškė bendrovės atstovė Sandra Meškauskaitė.

Tačiau, pasak jos, negalima atmesti galimybės, kad dėl bankroto kreipsis bendrovės tiekėjai.

„Kada „Air Lituanica“ bankrutuos - taip, tai yra didelė tikimybė, gal ne šiandien, gal pirmadienį, antradienį kažkoks vienas iš tiekėjų kreipsis į teismą dėl bankroto procedūrų iškėlimo. Teismas, remiantis praktika, per kelias dienas gali patvirtinti“, - tikino „Air Lituanica“ atstovė.

Jos teigimu, įmonė pradėjo žlugti dėl pasikeitusios politinės miesto situacijos. Ji tikino, kad bendrovę būtų išgelbėjęs papildomas finansavimas.

„Aviakompanijai per metus reikėjo papildomai 10 mln. eurų, kad ji galėtų vykdyti savo veiklos planą, kaip jis buvo numatytas. Tai jeigu būtų paskirtos šitos lėšos, negalvojant apie gaisro gesinimą, tačiau strategiškai planuojant keletą metų į priekį, tai aviakompanija tikrai būtų galėjusi gyvuoti“, - tikino S.Meškauskaitė.

Pasak jos, „Air Lituanica“ nuostoliai pernai siekė apie 10 mln eurų. Įmonės atstovės teigimu, dvejus metus jai reikėtų po 10 mln. eurų, o nuo 2018 metų - mažiau. Per savaitę įmonės veiklai reikėjo 630 tūkst. eurų, o bilietų ji parduodavo už 450 tūkst. eurų.

„Galiu patvirtinti, kad aviakompanija pati, iš savo skrydžių pardavimo vykdyti pilnai veiklos negalėjo ir dotacijos buvo numatytos, planuotos, tačiau pasikeitus tam tikriems politiniems sprendimams, tos dotacijos yra nutrauktos (...) Per 2012-2013 metus „Air Lituanica“ patyrė apie 5 mln. eurų nuostolių ir nors kol kas mūsų finansinė ataskaita už 2014 metus nėra baigta audituoti ir patvirtinta, tačiau mes skaičiuojame, kad nuostoliai bus apie 10 mln. eurų“, - aiškino ji.

Pagrindiniai įsiskolinimai, anot S.Meškauskaitės, yra už navigacinius mokesčius.

„Kiek šiandien yra lėšų sąskaitoje, tačiau taip, tikrai, skolos yra, - tikslių sumų negaliu pasakyti, bet pagrindiniai įsiskolinimai yra navigaciniai mokesčiai, o visi kiti atsiskaitymai - kuras, kai kurie mokesčiai už keleivius - buvo mokami išankstiniu būdu“, - tikino S.Meškauskaitė.

Pasak jos, 52 darbuotojai kol kas neatleidžiami, jie dirbs su klientais. Visų lėktuvų nuomos sutartys bus nutrauktos artimiausiu metu - tai, anot įmonės atstovės, numatyta sutartyje.

Tai jau antra veiklą nutraukusi Lietuvos oro bendrovė - dėl finansinių problemų 2009 metų pradžioje skrydžius nutraukė šiuo metu jau bankrutavusi privataus kapitalo oro linijų bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kuri priklausė Gedimino Žiemelio valdomai investicijų bendrovei „ŽIA valda“ bei kitiems verslininkams.

Neatskleidžia žlugimo kaštų

Vilniaus meras kol kas neatskleidžia, kiek savivaldybei kainuos jos valdomos oro bendrovės „Air Lituanica“ žlugimas. Skirtingai nei oro bendrovės įkūrimo iniciatorius Artūras Zuokas, Remigijus Šimašius neketino toliau finansuoti nuostolingai veikiančios įmonės.

„Savivaldybė dėl „Air Lituanica“ egzistavimo patirdavo ne mažiau kaip 10 mln. eurų nuostolių per metus, ir tai yra pagrindinė problema. Kaip žinia, Vyriausybė prie „Air Lituanicos“ išlaikymo prisidėti nepanoro, o privačiam investuotojui tai nėra palanku. Kalbant apie skolas, jos yra susijusios su keleivių teisių realizavimu - yra atskirų savivaldybės įmonių duotos garantijos, ir kiek tai bus susiję su tomis garantijomis, tiek savivaldybei uždarymas gali kainuoti“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Šimašius.

Anot jo, savivaldybė žino preliminarią sumą, tačiau jos neatskleidė, visus tikslius duomenis esą turi pati bendrovė. R.Šimašius mano, kad jos žlugimo priežasčių reikia ieškoti jos kūrimo pradžioje, kuriant strategiją.

„Air Lituanica“ veikla jau ne kartą yra tirta ir turbūt pagrindinis dalykas yra ne pabaiga, o pradžia. Ten reikėtų ieškoti priežasčių, kodėl šiandien ši aviakompanija yra negyva ir tokia buvo jau kurį laiką. Situacija, kuomet aviakompaniją išlaikyti kainuoja 10 mln. eurų per metus ir ta suma ne mažėjo, o tik didėjo su laiku, tai natūralu, kad yra ne įmonės operacinio valdymo kliuviniai, bet tai yra įmonės strategijos problemos, o strategija buvo užprogramuota politiškai šiame kabinete, man dar jame nesant“, - atsakydamas į klausimą, ar savivaldybė pradės atskirą įmonės veiklos tyrimą teigė R.Šimašius.

Pasak jo, užtikrinant gerą susisiekimą su Vilniumi, bus daugiau dėmesio ir lėšų skiriama rinkodarai ir bendradarbiavimui su kitais miestais. Tam R.Šimašius ketina pirmadienį surengti pasitarimą.

Tai jau antra veiklą nutraukusi Lietuvos oro bendrovė - dėl finansinių problemų 2009 metų pradžioje skrydžius nutraukė šiuo metu jau bankrutavusi privataus kapitalo oro linijų bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“, kuri priklausė Gedimino Žiemelio valdomai investicijų bendrovei „ŽIA valda“ bei kitiems verslininkams.

Signalas dėl bendros rinkos

Beveik dvejus metus veikusios ir pakankamo finansavimo neturėjusios Lietuvos oro bendrovės „Air Lituanica“ veiklos stabdymas yra aiškus signalas, kad Baltijos šalys turėtų laikytis vieningo požiūrio dėl skrydžių, teigia Latvijos „Air Baltic“ vadovas.

„Šiandienos įvykis Vilniuje yra stiprus signalas, kad trys Baltijos valstybės turėtų laikytis vieningo požiūrio į savo aviaciją“, - pranešime teigė Martinas Gaussas.

Jo vadovaujama bendrovė perėmė dalį Lietuvos bendrovės skrydžių, ir, pasak M.Grausso, sustiprins savo poziciją Lietuvoje, kurią laiko namų rinka.

„Mūsų namų rinka yra Latvija, Lietuva ir Estija. Mes konsoliduosime ir sustiprinsime savo paslaugas namų rinkoje, pasiūlydami daugiau tiesioginių skrydžių. Mes skelbiame primuosius tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Vakarų ir Šiaurės Europą šiandien, ir palaipsniui spręsime dėl papildomų skrydžių“, - kalbėjo jis.

Skrydžius perima „airBaltic“

Šiandien veiklą nutraukusios oro bendrovės „Air Lituanica“ skrydžius perima Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“, teigiama šios bendrovės pranešime spaudai.

„Oro bendrovės „airBaltic“ pagrindinės rinkos yra Latvija, Lietuva ir Estija, čia ir toliau gerinsime teikiamas paslaugas ir stiprinsime pozicijas, pasiūlydami daugiau tiesioginių skrydžių. Mes jau vykdome tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į vakarų ar šiaurės Europą, palaipsniui šį skaičių plėsime. Taip pat padėsime keleiviams, kurie keliauja ar planavo keliauti su bankrutavusia (veiklą sustabdžiusia, - red. past.) bendrove. Specialias „gelbėjimosi“ kainas pasiūlysime ir keleiviams, kurių skrydžiai turėjo vykti tik vasaros pabaigoje. Šios dienos įvykiai dar kartą parodė, kad trys Baltijos šalys turi laikytis išvien, kad galėtų teikti geriausią paramą keleiviams, gerinti ekonomines sąlygas ir kurti naujas darbo vietas“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

Nukentėjusieji dėl „Air Lituanica“ veiklos sustabdymo turėtų kreiptis į „Air Lituanica“ personalą ir/arba pasirinktą kelionių agentūrą dėl tolesnių veiksmų. „airBaltic“ visiems „Air Lituanica“ keleiviams sudaro galimybę išsaugoti bilietus kelionei iki ir po birželio 6 d. už specialią 59-89 eur. kainą kelionei į vieną pusę. Jas užsakyti galima paskambinus į „airBaltic“ informacijos centrą.

Oro bendrovė taip pat pristato naujus maršrutus iš Vilniaus į Briuselį, Berlyną, Paryžių, Stokholmą, Varšuvą, Helsinkį, papildydama ankstesnius Vilnius-Amsterdamas ir Vilnius-Ryga maršrutus. Detalesnė informacija apie skrydžius pateikiama bendrovės interneto svetainėje: www.airBatlic.com.

Baltijos šalių oro bendrovė „airBaltic“ skraido į daugiau nei 60 Europos, Skandinavijos, Rusijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus ir Palangos oro uostų. Taip pat bendrovė siūlo tiesioginius skrydžius iš Talino bei Rygos, o greitai pasiūlys skrydžius ir iš Baltijos pajūrio kurorto Heringsdorfe.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"