TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Baltpool" rengiasi spurtui

2013 05 21 5:09
L.Žalaitė: "Stengiamės biržos dalyvių neapkrauti formalumais ir kuo daugiau pareigų prisiimti sau." Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Jau po mėnesio arba dviejų Lietuvos kuro biržos "Baltpool" darbas bus organizuojamas pagal naujus principus, o valstybės reguliuojami šilumos tiekėjai, kaip planuoja Vyriausybė, didesnę dalį kuro privalės pirkti sudarydami biržos sandorius. 

Apie biržos veiklos naujoves su LŽ kalbėjosi "Baltpool" generalinė direktorė Laura Žalaitė.

- Kokios esminės naujovės laukia biokuro rinkos dalyvių, ketinančių biokuro prekybos sandorius vykdyti tarpininkaujant biržai?

- Kol kas biržoje prekiaujame tik vienos rūšies medienos skiedromis, o įvedus naujoves bus prekiaujama trijų rūšių skiedromis. Be to, organizuosime prekybą medienos granulėmis, o vėliau, jei bus poreikis, ir šiaudų granulėmis bei durpių briketais. Išskaidyti skiedras rūšimis reikia todėl, kad skirtingos katilinės gali deginti skirtingų rūšių skiedras ir skirtingą kurą. Kiekviena katilinė nusistato savo kokybės ir techninių parametrų rėžius, pagal kuriuos renkasi kurą. Dėl to dabar siūlomas vienintelis produktas tinka tik daliai katilinių.

Daugelis pirkėjų teigia, kad jiems nepatogu pirkti kurą pagal trumpalaikes sutartis. Pirmajame biržos veiklos etape tai buvo natūralu, nes orientuotasi į smulkius teikimus. Mat šildymo sezonas jau buvo prasidėjęs, ir visi kuru daugmaž buvo apsirūpinę pagal ilgalaikes sutartis. Dabar, atsižvelgę į rinkos situaciją, prekybą organizuosime pagal įvairių terminų sutartis. Kuro bus galima užsisakyti ir savaitei, ir mėnesiui, ir ketvirčiui - užsitikrinti tiekimą visam šildymo sezonui. Pavyzdžiui, vasarą bus galima per biržą užsisakyti kuro ketvirtajam metų ketvirčiui ir kitų metų pirmajam ketvirčiui. Tad šilumos tiekimo įmonės jau vasarą žinos, kiek už kurą mokės iki šildymo sezono pabaigos, ir bus tikros, kad biokurą gaus.

- Šilumos tiekėjams svarbiausia yra tiekimo garantijos, kurios dabar yra numatytos pagal ilgalaikes savivaldybių sutartis su kuro tiekėjais. Kaip tiekimą garantuos birža?

- Tiekimas bus užtikrinamas įvairių priemonių visuma. Rinkos dalyviai bus reitinguojami, mokės užstatus, kurie bus centralizuotai valdomi. Rinkos dalyviai bus skirstomi į keturias kategorijas pagal finansinį ir gamybinį pajėgumą. Mums svarbu, ar jie turi skolų, pradelstų įsipareigojimų šilumos tiekėjams, kokio dydžio jų kapitalas, kiek turi skiedrovežių, medienos smulkintuvų ir pan. Kiekvienai reitingo grupei bus taikomi apribojimai. Aukščiausiai kategorijai priskirti biokuro tiekėjai ir šilumos gamintojai neprivalės teikti papildomo užstato, tačiau žemesnius reitingus gavusioms įmonėms ribosime maksimalius pardavimo ir pirkimo kiekius. Tiems, kurie užsisakys pirkti arba parduoti labai dideliais kiekiais, bus didesnis ir užstatas. Jo dydis pagal skirtingas sutartis svyruos nuo 10 iki 35 proc. sandorio sumos. Kuo ilgesniam laikui sudaryta sutartis, tuo mažesnis nustatomas užstatas. Jei, pavyzdžiui, per sutarties termino vidurį ima strigti kurios nors šalies įsipareigojimų vykdymas, užstatas bus solidi parama nukentėjusiai šaliai. Visas užstatas grąžinamas pasibaigus sutarčiai, jei įsipareigojimai buvo vykdomi tinkamai. Jeigu kuro tiekėjas nevykdys įsipareigojimų bent vienam pirkėjui, birža negrąžins jam užstato tol, kol jis neatsiskaitys ir nesumokės visų baudų. Tai savotiškas botagas, kuris galės ir sustabdyti arba apriboti dalyvio veiklą biržoje. Manome, kad visa šių priemonių sistema garantuos ir tiekimo, ir pirkimo patikimumą bei skaidrumą. Be abejo, lieka ir galutinė instancija - teismas, jeigu biržos taikomos drausminimo priemonės nepadės.

Nauji principai

- Kaip vyks prekyba ir bus sudaromos sutartys?

- Veiks elektroninė prekybos sistema, kai rinkos dalyviai kompiuterio ekrane matys visą pasiūlą ir paklausą, dalyvių konkurencingumą. Pavedimas bus laikomas įpareigojančiu veiksmu, reiškiančiu, kad elektroninė sutartis pasirašyta. Ši bus visiems vienoda. Visos sutarties sąlygos - ir baudos, ir tiekimo sąlygos - bus privalomos abiem sandorio šalims.

- Kokiu matu bus nurodoma biokuro kaina?

- Rinkoje dabar nėra bendros biokuro priėmimo ir apskaitos praktikos. Biokuro apskaitos taisyklės vis dar nepatvirtintos, todėl kiekviena šalis biokurą matuoja vis kitaip: vieni kietmetriais, kiti - erdmetriais, treti - energiniais vienetais ir pan. Formulės, kuriomis naudojantis apskaičiuojama energinė vertė, irgi gali skirtis. Todėl šiandien sunku netgi palyginti sandorius. Juk jeigu vienas skaičiuoja vien pagal erdmetrius, bet nežino svorio, tai aišku, kad kuo kuras drėgnesnis, tuo sunkesnis ir tuo mažesnė jo energinė vertė. Birža biokuro matavimo ir kokybės procesą unifikuos, todėl sandorius bus galima palyginti. Biokuro parametrai bus sudėti į kuro tiekimo sąlygas, vienodas visiems rinkos dalyviams.

- Kokios numatytos biržos ir rinkos dalyvių prievolės vykdant prekybą?

- Stengiamės biržos dalyvių neapkrauti formalumais ir kuo daugiau pareigų prisiimti sau. Rinkos dalyviams svarbiausia yra pirkti ir parduoti, o visi formalumai lieka biržai. Netgi sąskaitas ir teikimo bei pirkimo grafikus surašys birža. Ir pirkėjas, ir tiekėjas gaus visas paslaugas vienu kompiuterio pelytės paspaudimu. Kuro pardavėjui nereikės lakstyti po savivaldybių konkursus - užteks pateikti paraišką biržai, o pirkėjui nereikės organizuoti konkursų ir rengti dokumentacijos. Beje, surengti kuro pirkimo konkursą savivaldybėms paprastai užtrunka iki trijų mėnesių. Vadinasi, jos taupys.

- Biokuras - ne aukso luitai. Niekas neturi tiek sandėliavimo patalpų, kad galėtų sukaupti visą reikalingą biokuro rezervą. Yra visa logistikos grandinė nuo medienos pardavėjo iki biokuro pirkėjo. Miškavežiai irgi ne bet kada gali įvažiuoti į mišką. Taigi, tiekimo garantijos problema vis tiek lieka. Kiek biržai rūpi biokuro rezervo formavimo bėdos?

- Birža savo vaidmenį regi tik reguliuodama santykius tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tai svarbi problema, todėl birža ribos sandorių dydį tiekėjams, turintiems per mažai technikos arba kapitalo, kad neprisiplanuotų to, ko nepajėgs įvykdyti. Aktualesni dalykai dabar yra kiti. Šilumos tiekėjams įstatymo numatyta prievolė kaupti kuro rezervą dažnai yra permetama kuro tiekėjui. Taip iš tiekimo grandinės eliminuojami smulkesni tiekėjai, kurie galbūt galėtų parduoti kurą palankiomis kainomis, bet neturi galimybių kaupti jo rezervo, juolab kad tam reikia įšaldyti dalį kapitalo.

Svarbiausias mūsų keliamas klausimas - šiandien sunku įvertinti, kokia dalis tiekimo kainoje tenka investicijoms į saugojimą ir kokia - tiekimui. Yra įvairių siūlymų, bet visi jie kol kas tik aptariami. Tai nustatyti būtina prieš nurodant biokuro kainą biržoje. Turi būti aišku, kiek galimybių saugoti kurą turi tiekėjai ir kokia šios paslaugos kaina. Smulkiųjų rinkos dalyvių, negalinčių saugoti kuro, eliminavimas, mūsų nuomone, nėra teisingas, todėl išeičių aktyviai ieškoma.

Erdvė smulkiesiems

- Vadinasi, smulkieji biokuro gamintojai ir vėl - už borto?

- Dabartiniuose viešuose konkursuose dažniausiai laimi stambios įmonės, kurios superka kurą iš smulkiųjų gamintojų ir tampa tarpininkėmis. Biržoje priešingai - laimi visi, pasiūliusieji patrauklią kainą. Todėl ir smulkieji tiekėjai gauna galimybę be tarpininkų tiekti kurą vienoda kaina kaip ir kiti rinkos dalyviai. Bėda, kad patys smulkieji sakosi esą per maži, kad galėtų patekti į pirminę rinką, todėl prekiauja per tarpininkus.

Mūsų nuomone, savivaldybės turėtų skatinti savo šilumos tiekimo įmones labiau diversifikuoti kuro pirkimą, kad taip galėtų įtraukti smulkųjį regioninį verslą. Mat teikiant pavedimą į biržą, prie žaliavos kainos pridedamos transportavimo išlaidos. Tie, kurie renkasi artimiausią biokuro pardavėją, moka mažiausią kainą už transportavimą. Jei savivaldybių katilinės kurą pirks per biržą ir nebijos diversifikuoti tiekimo šaltinių, turės ir garantijų kompleksą, ir gerą kuro kainą, ir tuo pačiu skatins smulkųjį vietos verslą, ūkininkus. Pastarieji bus suinteresuoti ir plėtoti miškininkystę, ir auginti energinius augalus.

- Kokiomis priemonėmis tikitės saugotis nuo rinkos svyravimų?

- Tikimės prikalbinti miškų urėdijas, kad galėtų veikti ir kaip biokuro rinkos stabilizatorės. Pavyzdžiui, toks užnugaris būtų reikalingas rinkoje staiga sumažėjus biokuro paklausai arba pakilus kuro kainoms.

KOMENTARAI

Viskas būtų gerai, bet...

Vigantas Kraujalis, Ukmergės miškų urėdas:

- Mes visiškai sutiktume saugoti kurui tinkamą medieną - šakas, kirtimo atliekas, iš dalies malkinę medieną, nes tam plotų turime, tačiau urėdijos tikrai nesiims laikyti privalomo jau gatavo biokuro, t. y. skiedrų ir pan., rezervo. Tam reikia kitokių sąlygų ir didžiulių plotų.

...

Egidijus Gaidamavičius, UAB "Timbex" biokuro plėtros direktorius:

- Savivaldybės turės užtikrinti normalią šilumos kainą gyventojams. Kaip jos tai galės padaryti, jei biržoje atspindimos rinkos kainos? Birža tikrai negalės tapti alternatyva ilgalaikėms sutartims vien dėl to, kad tai laisvosios rinkos instrumentas. Pastaruosius keletą mėnesių, artėjant vasarai, kai metas kaupti atsargas būsimam šildymo sezonui, biokuro kainos sparčiai kyla ir, matyt, tokia tendencija išliks. Tai atsispindės biržoje. Vadinasi, kitam tiekėjui gal geriau apsimokės prarasti biržai sumokėtą užstatą ir parduoti biokurą gerokai palankesnėmis kainomis. Manau, reikėtų įsiklausyti į Ūkio ministerijos pasiūlymą, kad valstybė remtų biokuro gamybą iš atliekinės medienos.

...

Vaclovas Karbauskis, UAB Tauragės šilumos tinklų direktorius:

- Šilumos tiekėjai, turintys ilgesnes nei vienų metų sutartis ir atsiskaitantys už megavatvalandę, dabar bus varomi pirkti kurą biržoje ir už žaliavą mokėti patys. Mokėdami už megavatvalandę paties naudojamo kuro neapskaitome. Vadinasi, turėsime įsigyti svarstykles, laboratoriją, apmokyti personalą. Tai papildomos investicijos. Neįsivaizduoju Saliamono, kuris visa tai galėtų padaryti per mėnesį arba du. Lėšų tokioms investicijoms, be abejo, galima pasiskolinti, bet negi kas dega, jei taip skubama, neduodama laiko pasirengti? Galų gale juk reikės nutraukti veikiančias ilgalaikes sutartis, o tai taip pat gresia didžiulėmis kitos šalies sankcijomis, numatytomis sutartyje. Būtų natūralu ir logiška nustatyti pereinamąjį laikotarpį, prieš tai aptarus, kaip atsiskaityti su tiekėjais, su kuriais jau yra sudarytos sutartys, kiek laiko duodama pasirengti, įsirengti įrangą, apmokyti personalą ir pan. Viską galima daryti, bet nereikia laužyti rankų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"