TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Degantis ledas": galimybė energetikoje

2013 05 20 6:00
Japonija pranešė, kad jai pavyko išgauti gamtines dujas iš giliuose vandenyse esančių metano hidratų atsargų. midasletter.com nuotrauka

Kovo viduryje pranešta, kad pirmą kartą pavyko išgauti gamtines dujas iš giliuose vandenyse esančių metano hidratų atsargų. Apie tai Vaiva Sapetkaitė rašo portale geopolitika.lt.

Šiek tiek anksčiau per bandymus tai jau buvo pavykę padaryti iš telkinių sausumoje. Kodėl tai svarbu? Susidaro palankios prielaidos kardinaliems pasaulio energetikos žemėlapio pokyčiams, nes metano hidratai - didžiausias neišnaudotas energetinis išteklius Žemėje.

Potencialas liko neišnaudotas, nes nebuvo tinkamos tam technologijos.

Nors metano hidratas, arba "degantis ledas", pasaulyje plačiai pasklidęs, kol kas daug vilčių į susijusias su juo "revoliucijas" nedėta. Svarbiausios priežastys - galima žala aplinkai, technologinių sprendimų stygius ir abejotinas ekonominis pagrindimas. Vis dėlto pastarosios sėkmės suteikia naują svorį klausimui, ar metano hidratai gali tapti ateities kuru.

Milžiniški ištekliai

Taigi, paprastai tariant, metano hidratai yra vandens kristale įkalintos gamtinės dujos. Jie susidaro, kai skaidantis organinėms medžiagoms išsiskyrusios metano dujos vandenyje yra veikiamos didelio slėgio ir žemos temperatūros. Daugiausia metano hidratų telkinių galima rasti žemynų šelfuose ir amžinojo įšalo zonoje (po arktine tundra).

Šių energetinių išteklių potencialas suprastas jau seniai. JAV geologų tyrimo ataskaitoje teigiama, kad pasauliniai metano hidrato ištekliai yra didesni nei visų iškastinio kuro rūšių kartu sudėjus. Beje, mokslininkai skaičiuoja, kad atsižvelgiant į tai, kaip jis bus saugomas, metano hidrato galėtų užtekti šimtams ar net tūkstančiams metų. "Tai tarsi koncentruota gamtinių dujų forma. Taigi jis gali būti puikus gamtinių dujų šaltinis", - yra sakęs Kanados geologas Scottas Dallimore'as.

Tai suprasdamos nemažai galingųjų pasaulio valstybių ne vieną dešimtmetį siekė rasti būdų, kaip būtų galima išnaudoti metano hidratų potencialą. JAV, Japonija, Kanada, Kinija, net ir Indija investavo daug lėšų ir laiko į susijusius su tuo projektus. Proveržio pasiekė energetinių išteklių nedaug teturinti Japonija. Sėkmingą eksperimentą rytinėje Honšiu salos pakrantėje įvykdė Japonijos naftos, dujų ir metalo korporacija JOGMEC.

Tie, kam nusibodo būti priklausomiems nuo dujas tiekiančių gigantų nuotaikų svyravimų, gali džiaugtis, tačiau ne per daug. Sėkmingai plėtojant gavybą, tokie veikėjai kaip, sakykime, Rusijos gamtinių dujų koncernas "Gazprom" nebegalėtų jaustis tarsi nebaudžiami kunigaikštukai kaip dabar, tačiau yra daug "tačiau".

cbc.ca nuotrauka/Metano hidratai yra vandens kristale įkalintos gamtinės dujos.

Ateitis vis dar neužtikrinta

Taigi, pirma, nors sėkmingas naujos technologijos taikymas įneš daug entuziazmo ir neabejotinai palengvins šios srities plėtrą, vis dėlto negalima pamiršti, kad čia tik kelio pradžia. Pavyzdžiui, JOGMEC atstovas Tatsuya Sameshima yra sakęs, kad prireiks bent dešimtmečio naujojo kuro išgavimo technologijai visiškai įvaldyti. Neatmestina tikimybė, kad tai gali užtrukti ir ilgiau.

Kitas dalykas - pats metano hidratų išgavimas yra rizikingas procesas ir gali padaryti didžiulę žalą aplinkai. "Metano hidratai yra stabilūs tik esant dideliam slėgiui arti vandens užšalimo temperatūros, todėl gali išbūti ne mažesniame kaip 500 metrų jūros gylyje. Mažesniame gylyje jie greitai suskyla", - rašo habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas.

Skildami metano hidratai į aplinką išskiria didelį kiekį energijos ir taip pat kaip anglies dioksidas smarkiai prisideda prie šiltnamio efekto sukėlimo. Tiesą sakant, kilogramas metano sušildo Žemę 23 kartus labiau nei kilogramas anglies dioksido... Netgi apskritai bijoma, kad kylant pasaulio temperatūrai ir tirpstant ledynams jo bus išlaisvinta tiek, kad Žemės temperatūra pavojingai pakils.

Be to, yra dar vienas situaciją sunkinantis aspektas. Dažniausiai jų telkiniai yra ekologiniu požiūriu ypač jautriose teritorijose: įvairiose pasaulinio vandenyno vietose, žemynų šelfuose, Antarktidos amžinojo įšalo sluoksniuose. Nesėkmės atveju padariniai gali būti skaudūs.

Galiausiai, dėmesio centre visada išliks sąnaudų ir ekonominės naudos analizė. Taigi, kiek išpopuliarės šis energijos šaltinis, daug priklausys nuo to, kaip jo kaina skirsis nuo turimų alternatyvų ir, be abejo, kokia bus valstybių energetikos padėtis.

Kita vertus, metano hidratai ne tik kelia ekologinę grėsmę, bet ir gali tapti taršą mažinančiu veiksniu. Kadangi, palyginti su kitu iškastiniu kuru, naudojant gamtines dujas aplinka teršiama mažiau, tai planetos būklei gerokai pagelbėtų, jei šį energetinį išteklių pradėtų vartoti besivystančios ekonomikos, kurios, siekdamos taupyti, šiuo metu naudoja pigesnį, tačiau labai taršų iškastinį kurą (pavyzdžiui, akmens anglis). Kad prie to einama, yra visai realu, nes, kaip minėta, tuo domisi ir į tai investuoja tiek Kinija, tiek Indija. Čia metano hidratai pasauliui galėtų padaryti didelę paslaugą.

Puikus variantas vidutinėje perspektyvoje?

Atsižvelgiant į dabartinę globalią situaciją, galima prognozuoti, kad dėmesys metano hidratams tik didės, tobulės jų gavybos technologijos, jos pigs ir taps saugesnės. Su tokių šalių kaip JAV, Japonija, Kinija ar Kanada užnugariu metano hidratų dalis pasaulio energetikos išteklių balanse turėtų palengva didėti. Tai ir pasauliui, ir mums palanku jau vien dėl to, kad dujų sektoriuje atsirastų dar viena alternatyva, todėl sustiprėtų konkurencija, o tai visada sveika.

Šiuo metu, svarstant apie "degančio ledo" ateitį, linkstama prie pozicijos, kad jo svarba didės, tačiau labiau vidutinėje perspektyvoje. Toliau esą vyks perėjimas prie atsinaujinančios energetikos. Kitaip tariant, į tai žiūrima kaip į gerą variantą pereinamajam laikotarpiui, tačiau tolesnė ateitis su šiuo kuru nesiejama. Nors toks scenarijus ir gražus, bet gana abejotinas.

Pirmiausia reikėtų nepamiršti, kad vadinamasis "go green" (žaliosios energetikos) požiūris kur kas artimesnis Vakarams (netgi labiau Europai), o ne visam pasauliui. Mes apie tai seniai kalbame, link to kryptingai einame ir ekologijos idėjos po truputį tampa vakarietiškos kultūros dalimi.

Tačiau šansų, kad tokios didžiulės atmosferos teršėjos kaip Kinija ar Indija sugebėtų greitai ir sklandžiai pereiti prie žaliosios energetikos, labai mažai. Tokie pokyčiai būtų radikalūs, kainuotų labai brangiai ir neabejotinai būtų žalingi šių valstybių ekonominei plėtrai.

Taigi, net jei pasaulis ir planuoja pereiti prie žaliosios energetikos, jis (ir ypač besivystančios šalys) dar ilgai nebus tam pasiruošęs. Reikia tik džiaugtis, kad didžiosios pramoninės valstybės rodo susidomėjimą metano hidratų gavyba. Sėkmės atveju tai galėtų duoti daug naudos ir kaip nauja energetinė alternatyva, ir ekologiniu požiūriu. O vieną kartą "atėjęs", šis kuras pasiliktų ilgam.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"