TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Fresh Market“ skaičiuoja dienas

2015 08 07 6:00
"Fresh Market" vadovai neigia, kad prekybos tinklą planuojama uždaryti. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Prekybos tinklas „Fresh Market“, dar neseniai kalbėjęs apie plėtrą, iš pradžių paskelbė nutraukiantis prekių pristatymo į namus paslaugą, o netrukus ėmė ruoštis ir parduotuvių uždarymui. Šiandien atleidžiami įmonės darbuotojai prasitaria apie spaudimą išeiti iš darbo savo noru ir atsisakyti išeitinių išmokų, tačiau Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jų pagalbos prašymų nesulaukia.

Liepos viduryje pasklidus žiniai, jog bendrovė „Fresh Market“ atleidžia didelį būrį savo darbuotojų, jos vadovas Saulius Urbonas ramino, kad tokių veiksmų neva imtasi dėl sezoniškumo ir restruktūrizuojamos logistikos sistemos. Vis dėlto netrukus ėmė aiškėti niūresni bendrovės planai.

Praėjusios savaitės pradžioje paaiškėjo, kad prekybos tinklas „Fresh Market“ nutraukia internetinę prekybą, kurios augančiais rezultatais vadovas dar prieš mėnesį džiaugėsi „Lietuvos žinioms“, taip pat uždaro kelias parduotuves. Nuvilnijus šiai žiniai S. Urbonas aiškino, kad internetinė prekyba nutraukiama dėl to, kad yra nuostolinga. Tačiau paneigė, kad prekybos tinklą planuojama uždaryti.

Vis dėlto šią savaitę yla išlindo iš maišo: žiniasklaidoje pranešta, kad „Fresh Market“ siunčia laiškus savo tiekėjams, ragindama per artimiausias dienas atsiimti prekes. Tiekėjams pranešama, kad ketvirtadienis ir sekmadienis, priklausomai nuo miesto, kuriame įsikūrusios parduotuvės – paskutinės jų veiklos dienos.

Pastarosiomis dienomis tinklo parduotuvių lentynos pustuštės. Gyventojai stebėjo skelbiamas nuolaidas ir graibstė 15–20 proc. atpigintas prekes. Bendrovė „Fresh Market“ nuo komentarų susilaiko, tačiau esama gandų, kad jos veikla stabdoma dėl nutraukto baltarusių investuotojų finansavimo.

Ketino plėstis

Kreditų biuras „Creditinfo“ LŽ nurodė, kad ši įmonė pateikusi atskaitomybę tik už 2013 metus – už praėjusius metus ji Registrų centrui atskaitomybės nepateikė. „Šis faktas prisidėjo prie įmonės vertinimo didele bankroto rizika dar iki veiklos sustabdymo“, – sakė „Creditinfo“ komunikacijos vadovas Aleksas Rozentalis.

Dar birželio pabaigoje „Fresh Market“ vadovas S. Urbonas LŽ pasakojo, kad nuo praėjusių metų rudens, kai prekybos tinklas įkėlė koją į užsakomąją prekybą, klientų skaičius tik didėjo. Esą vien Vilniuje per dieną internetinėje parduotuvėje apsiperka apie 1,5 tūkst. žmonių. Pašnekovas taip pat atskleidė planus maisto išvežiojimo paslaugą pasiūlyti Kaune.

Dar anksčiau, šių metų pradžioje, „Fresh Market“ skelbė pradėsiantis antrąjį plėtros etapą ir žengsiantis tiek į miestus ir gyvenvietes, kur tinklo parduotuvės jau veikia, tiek į vietoves, kuriose iki šiol nėra šių prekybos centrų.

Išeina savo noru

„Sodros„ duomenys rodo, kad pastaruoju metu darbuotojų skaičius įmonėje palaipsniui mažėjo. Pavyzdžiui, liepos 26 dieną įmonėje dirbo 573 žmonės, o rugpjūčio 6 dieną – 506.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), reaguodama į žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusius darbuotojų skundus dėl tariamo „Fresh Market“ spaudimo darbuotojams iš darbo išeiti savo noru, atliko keletą patikrinimų. Kaip LŽ teigė VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjas Jonas Gricius, darbo inspektoriai buvo nuvykę apklausti darbuotojų apie susiklosčiusią padėtį, tačiau, pasak jo, nė vienas darbuotojas nepatvirtino esąs verčiamas rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru.

Pašnekovo teigimu, iš bendrovės „Internetinė prekyba Fresh Market“ nė vienas darbuotojas neatleistas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės ir kai jam priklauso išeitinė išmoka. Tai, anot jo, „kelia tam tikrų minčių“, tačiau VDI negali tirti konkrečių atvejų, kol darbuotojai į instituciją nesikreipė. J. Gricius informavo, kad bendrovėje dirbo 200 darbuotojų, iš jų 70 tebedirba.

Visa pastarųjų atleidimų statistika rodo, kad darbuotojai iš darbo išėjo arba savo noru, arba šalių sutarimu, taip pat yra keletas atvejų, kai darbuotojas buvo atleistas dėl šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo – paskelbus apie finansinę padėtį esą be paaiškinimo neatvyko į darbo vietą. Visais šiais atvejais išeitinės išmokos nebuvo mokamos.

Darbuotojai nesiskundžia

VDI atstovas stebėjosi, kad viešojoje erdvėje sklandant informacijai apie spaudimą išeiti iš darbo kol kas nė vienas darbuotojas nesikreipė su skundu. Tai reiškia, kad VDI negali tirti konkrečių atvejų – tik paanalizuoti atleidimų pagrindus.

„Keista, bet į mus niekas oficialiai nesikreipė. Trečiadienį, kai kilo šis ažiotažas, ir vakar tik gerokai padaugėjo šių darbuotojų kreipimųsi dėl konsultacijos. Žmonės klausia apie atleidimo pagrindus, domisi, ar rašyti pareiškimą savo noru. Mes, aišku, patariame nerašyti, nebent darbuotojas apsisprendė kitaip. Siūlome neskubėti priimti sprendimų, nes niekas negali darbuotojo priversti pateikti prašymą išeiti iš darbo savo noru“, – sakė J. Gricius. Jis pažymėjo, kad esant psichologinei prievartai išeiti iš darbo savo noru darbuotojas gali kreiptis į teismą ir bandyti įrodyti galbūt pažeistas savo teises.

Pašnekovas pažymėjo, kad VDI visuomet saugo pareiškėjo interesus ir išlaiko jo anonimiškumą. Be to, inspektorius niekada darbdaviui neatskleidžia inspektavimo tikslo. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tiek taikant bankroto įstatymą, tiek atliekant likvidavimo procedūras darbuotojams priklauso išeitinės išmokos. Bankroto atveju 2 mėnesių išeitines išmokas garantuoja valstybės Garantinis fondas.

„Įmonė mums neaiškina situacijos ir neprivalo to daryti, tik sako, kad kol kas veikia, o uždarius parduotuves bus atliekamos inventorizacijos, darbuotojai dar bus reikalingi ir pan. Mes stebime situaciją ir stebėsime ją iki pabaigos, o esant pažeidimų – reaguosime“, – teigė J. Gricius.

Nedarbo lygis ūgtelėjo

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo oficialiai registruota 155 tūkst. bedarbių – 1,1 proc. daugiau nei prieš mėnesį, bet 16,6 proc. mažiau nei prieš metus. Nedarbas rugpjūčio pradžioje buvo 8,6 proc. – per mėnesį jis ūgtelėjo 0,1 proc., o palyginti su pernai rugpjūčiu – smuko 0,2 proc. punkto. Liepą į teritorines darbo biržas kreipėsi 24,5 tūkst. žmonių – 14,3 proc. daugiau nei birželį, bet 17,4 proc. mažiau nei 2014-ųjų liepą.

Didžiausias nedarbas rugpjūčio pradžioje buvo Ignalinos (15,4 proc.), Lazdijų (15 proc.) ir Alytaus (14,5) rajonuose, mažiausias – Neringos savivaldybėje (4,4 proc.), Trakuose ir Kretingoje (po 4,7 proc.). Tarp didmiesčių mažiausiai bedarbių buvo Šiauliuose (5,8 proc.), daugiausiai – Panevėžyje (8,7 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"