TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Gazprom“ ir suskystintos dujos Lietuvai

2013 06 21 6:00
Lž archyvo nuotrauka

Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ ilgai laikėsi pozicijos, kad tokios alternatyvos kaip skalūnų ar suskystintos dujos yra jam nesvarbios ir negali sužlugdyti jo įtakos nei šalies viduje, nei užsienyje. Tačiau palengva situacija ėmė keistis. Permainos turi vidinį ir tarptautinį aspektą, kuris Lietuvai turėtų rūpėti labiausiai. Apie tai portale geopolitka.lt rašo Vadimas Volovojus.

Ši istorija prasidėjo, kai pasigirdo kalbų, kad gali būti panaikintas „Gazprom“ monopolis dujų eksporto srityje (šiandien visos rusiškos dujas išgaunančios kompanijos, norinčios jas eksportuoti, privalo parduoti dujas koncernui „Gazprom“). Šią iniciatyvą remia „nepriklausoma“ dujų kompanija „Novatek“, su kuria susijęs artimas Vladimiro Putino bendražygis Genadijus Timčenka ir, įdomiausia – vienos didžiausių naftos kompanijų pasaulyje vadovas (taip pat Rusijos prezidento aplinkos žmogus) Igoris Sečinas. Pažymėtina, kad pastarojo santykiai su Dmitrijaus Medvedevo vyriausybe (pirmiausia su energetikos sektorių kuruojančiu Arkadijumi Dvorkovičiumi), kuri ir turi priimti lemiamą sprendimą, klostosi ne itin sklandžiai. Kita vertus, paskutinis žodis greičiausiai priklausys V.Putinui. Pastebima, kad „Rosneft“ šeimininku tapus buvusiam vicepremjerui, akivaizdžiai didėja šios įtaka.

Ignoruoti nebegali

Ir štai dabar „Rosneft“ nusprendė imtis suskystintų gamtinių dujų (SGD) verslo, o tai yra atviras iššūkis koncernui „Gazprom“, žingsnis į jo teritoriją. Tolimuosiuose Rytuose koncernas vykdo projektą „Sachalinas-2“, apimantį dujų gavybą bei SGD gamybą, ir planuoja 2018–2020 metais užbaigti dar vienos, orientuotos į Azijos (pirmiausia Japonijos) rinką, 10 mln. tonų per metus pajėgumo SGD gamyklos statybą Vladivostoke. I.Sečinas ruošiasi statyti didelę SGD gamyklą Chabarovsko krašte, ji turėtų pradėti darbą 2019 metais pradiniu 5 mln. tonų per metus pajėgumu. Kompanija „Novatek“ savo ruožtu kartu su prancūzų bendrove „Total“ planuoja padaryti tą patį Jamale (gamyklos pajėgumas turėtų siekti 16,5 mln. tonų suskystintų dujų per metus).

Beje, vienu metu „Gazprom“ ir „Novatek“ svarstė dirbti Jamale kartu, bet atsirado nesutarimų dėl būsimos gamyklos kontrolės („Novatek“ norėjo jos) ir derybos nutrūko. Tikimybė, kad „Gazprom“ monopolis bent jau suskystintų dujų eksporto srityje bus panaikintas, yra gana didelė, nes Aleksandro Novako vadovaujama Rusijos energetikos ministerija yra linkusi pritarti šiam dujų milžino konkurentų pasiūlymui. Kartu ji siūlo sukurti specialią valstybinę reguliuojančią instituciją, kuri derintų įvairių kompanijų paraiškas dėl SGD eksporto į užsienį.

Taigi „Gazprom“ daugiau nebegali ignoruoti suskystintų dujų faktoriaus ir įdomiausia, kad jį verčia sunerimti ne vien ir ne tiek tarptautinė rinka, kiek gana netikėtai atsiradusi konkurencija Rusijos viduje. Tačiau reikėtų pripažinti, kad „Gazprom“ nėra visiškas naujokas suskystintų dujų rinkoje. Be to, SGD atveria jam naujas galimybes Europoje. Taip pat tai puikus būdas apeiti Trečiąjį Europos Sąjungos (ES) energetikos paketą. Ir šioje vietoje situacija darosi įdomi Lietuvai.

Primorsko korta

Šių metų gegužės 23 dieną „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris pranešė, kad artimiausiu metu kompanija ruošiasi pradėti įgyvendinti naują SGD projektą. Žiniasklaida greitai išsiaiškino, kad kalbama apie suskystintų dujų gamyklos statybą Baltijos jūros pakrantėje – greičiausiai Primorske. „Gazprom“ partneriu turėtų tapti uostą valdanti kompanija „Summa“, kuri duos žemės ir gaus 20 proc. bendros įmonės akcijų. Tikėtinas gamyklos pajėgumas – apie 7 mln. tonų per metus (8–10 mlrd. kub. metrų įprastinių dujų). Dujos į ją bus tiekiamos per bendrą Rusijos dujų tiekimo sistemą.

Pastatyti SGD terminalą Primorske koncernas planavo dar 2004 metais, bet vėliau atsisakė šios idėjos, pasirinkęs Štokmano dujų telkinio Barenco jūroje įsisavinimo variantą. Grįžimas prie praeities planų gali būti susijęs su keliais dalykais. Pirmiausia „Gazprom“ ruošiasi konkuruoti ES suskystintų dujų rinkoje su „Novatek/Total“ projektu ir Kataru.

Kalbėdami apie potencialius rusiškų SGD pirkėjus, šalies ekspertai nurodo Didžiąją Britaniją ir Pietų Europą (Ispaniją, Portugaliją), kurios nepasiekia „Šiaurės srautas“ ir būsimas „Pietų srautas“. Antra, kaip minėta, suskystintos dujos yra patogus būdas apeiti Trečiąjį ES energetikos paketą ir čia, analizuojant bendrą Europos ir pasaulio SGD rinkos kontekstą, išryškėja keli įdomūs momentai.

Pirma, pagrindinė suskystintų dujų vartotoja yra Azija (Japonija). Todėl Kataras perorientuoja savo eksportą į šį regioną, o smulkūs pirkėjai (tokie kaip Lietuva, suvartojanti 3 mlrd. kub. m per metus) domina jį vis mažiau. Atitinkamai Europoje gali atsirasti SGD deficitas. Didžioji Britanija galbūt galės jį kompensuoti JAV skalūnų ar kitų suskystintų dujų eksportuotojų (pavyzdžiui, Alžyro) sąskaita. Jeigu tais "kitais" taps Rusijos kompanijos (tai irgi tikėtina), kyla klausimas, kas – „Novatek“ ar „Gazprom“?

Turint omenyje, kad „Novatek“ projekto pajėgumas yra didesnis, jis turi daugiau šansų. Tai kur tada savo SGD dės „Gazprom“?

Ne iš vamzdžio, bet iš to paties koncerno

Čia vėl reikėtų prisiminti Rusijos energetikos ministerijos siūlymą dėl rusiškų suskystintų dujų eksportą reguliuojančios institucijos ir tai, kad SGD reikės Lietuvai ir, tikėtina, kitoms Baltijos valstybėms. Kitaip tariant, jeigu konkrečiai lietuviai atsisako pirkti dujas per vamzdį pagal „brangią“ formulę ir ilgalaikę sutartį, jie galės pirkti iš to paties „Gazprom“ pigesnes suskystintas dujas.

Žinoma, jos nebus visai pigios, bet su Kataro produktu tikrai galės konkuruoti. Likusias SGD „Gazprom“ galės parduoti, pavyzdžiui, Lenkijai (o gal Baltijos jūroje, be lietuviško SGD terminalo, atsiras ir dar kitų?) arba pildyti jomis laivus. O „Novatek“, Kremliui reguliuojant, pardavinės savo suskystintas dujas tolimesniems pirkėjams.

Taigi, visi turėtų būti lyg ir patenkinti: „Novatek“ turės savo rinką, „Gazprom“ – savo, ir dar apeis Trečiąjį ES energetikos paketą. Lietuva gaus galimybę pirkti pigesnes dujas. Žinoma, ji rinksis, ar mokėti brangiau Katarui nepriklausomybės nuo „Gazprom“ labui. Tačiau jeigu ją šiandien tenkina pigesnės dujos iš Rusijos vamzdžio, nėra pagrindo liberalizuotos dujų rinkos sąlygomis atsisakyti iš to paties pardavėjo suskystinto jų varianto.

Štai toks paveikslas. Tik reikia turėti omenyje, kad čia pateikti pasvarstymai yra iš dalies spekuliacinio pobūdžio ir juose kalbama apie vidutinę perspektyvą, dar ignoruojant variantus su „Šiaurės srauto“ praplėtimu, „Jamalo-2“ dujotiekio statybomis ir kitas „Gazprom“ svarstomas alternatyvas. Tačiau tai, kad Rusijos dujų milžinas dėl vidinių ir išorinių priežasčių aktyviau imasi SGD verslo, yra faktas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"