TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Geoterma“ gyva, bet vos kvėpuojanti

2015 10 03 6:00
"Geoterma" tieks mineralinį vandenį sveikatos įstaigoms ir komerciniams baseinams. Vidos Bortelienės nuotraukos

Vienintelės regione pavyzdinės geoterminės jėgainės Klaipėdoje ateitis vis dar grįsta prielaidomis ir skendi skolose, nes šilumos gamyba neduoda pelno, o naują balneologijos veiklą stabdo biurokratiniai barjerai.

Pernai Turto bankui perduotą valdyti valstybinę bendrovę „Geoterma“, prieš dešimtmetį atidariusią parodomąją jėgainę, kuri kartą jau buvo sustabdyta dėl skolų, privatizuoti atsisakyta. Po karštų diskusijų skirtos finansinės injekcijos į „Geotermos“ akcinį kapitalą, atlikti kreditų perskolinimai ir mokėjimų atidėjimai. Suteikta galimybę tęsti veiklą, kurią visos institucijos ir mokslininkai laiko perspektyvia. Tokia įmonė Lietuvos energetikos sektoriui padeda palaikyti tarptautinį prestižą.

Tačiau konferencijos ir simpoziumai jėgainei mažinti nuostolių nepadeda. 2008 metais suteiktas antras ekonominis šansas stotis ant kojų sužlugdytas konkurencijos. Bendrovės vadovas Sigitas Petrauskas teigia, kad, kaimynystėje pradėjus veikti skandinavų valdomai „Fortum“ šiukšlių deginimo gamyklai, brangesnė lietuviškos valstybinės „Geotermos“ šiluma miestui nereikalinga, o pastangos gelmių vandenį naudoti sveikatingumo tikslais per teisines kliūtis kelią skinasi sunkiai.

Aiškinasi dėl SAZ

Šiais metais „Geoterma“ pradėjo antrą istorinį raundą kovojant už vietą po saule. Kreiptasi į aukščiausias šalies institucijas, iš kurių jau surinkti viltingi atsakymai, ir Klaipėdos savivaldybę. Tik šįkart, kitaip nei prieš dešimtmetį, kalbama ne apie dotuojamą šilumos supirkimą, nes įmonė 2011 metais priskirta prie nereguliuojamų šilumos gamintojų, o apie kitiems ūkiniams komerciniams tikslams naudotiną mineralinį vandenį.

Kai gręžinio sanitarinei apsaugos zonai (SAZ) nustatyti reikalingą „Geotermos“ parengtą specialųjį planą nuolatinė statybų komisija atmetė tris kartus dėl vienos iš šešių institucijų – Klaipėdos visuomenės sveikatos centro (VSC) – neigiamos vertinimo pažymos, kreiptasi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Higienistai aiškina, kad planas neatitinka Vyriausybės nutarimo dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų.

Sigitas Petrauskas: "Gavome Lenkijos visuomenės sveikatos instituto išduotą tarptautinį sertifikatą, kuris pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje.“

Pristatydamas pažangos barjerus Klaipėdos miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetui, S. Petrauskas pasidžiaugė, kad bent vienu jų ką tik sumažėjo Klaipėdos VSC apėjus aplinkui.

„Vandens higienos licencijos negavę eidami pro duris, įlipome pro langą. Rugsėjo 22 dieną gavome tarptautinį sertifikatą, kuris pripažįstamas visoje Europos Sąjungoje“, - rodydamas Lenkijos visuomenės sveikatos instituto išduotą dokumentą sakė „Geotermos“ vadovas. Ir nors tiekti itin sūrų ir naudingą vandenį sveikatos įstaigoms ir komerciniams baseinams dabar jau būtų galima, S. Petrauskas pažymėjo, kad specialusis SAZ planas jėgainei vis tiek reikalingas, nes tai numatyta kituose įstatymuose. Jo įsitikinimu, Klaipėdos VSC akivaizdžiai trukdo be jokio pagrindo, nes specialusis planas nederintas kaskart nurodant vis kitus motyvus. O bylinėtis dėl kiekvieno „Geoterma“ ekonomiškai nepajėgi.

Klaipėdos tarybos narys Simonas Gentvilas formalius higienistų trukdymus naudoti geoterminį vandenį sveikatingumo tikslais prilygino pajūrio konkurencingumo žlugdymui. Pasak jo, paradoksalu tai, kad SAZ reikalinga ne į plotį, o į gylį, vandeniui, išgaunamam iš daugiau kaip kilometro gelmės, kitaip tariant - veiklai, kuri neturi jokio ryšio su išorės aplinka. Todėl Miesto plėtros ir strateginio komiteto nariai sutarė kreiptis į merą, kad šis pradėtų diskusijas su Klaipėdos VSC dėl nesuprantamo institucijos sprendimo.

Trukdo skolos

Pagal „Geotermos“ 2015 metų pirmojo pusmečio finansines ataskaitas naujai veikliai įsibėgėti trukdo ne tik Klaipėdos VSC užsispyrimas, bet ir seni negrąžinti kreditai.

Statant jėgainę 1997-2001 metais panaudoti beveik 79 mln. litų (22,88 mln. eurų), iš jų 14,28 mln. litų (4,13 mln. eurų) buvo gauti iš valstybės biudžeto ir 21,2 mln. litų (6,14 mln. eurų) - Pasaulio banko paskola, už kurią garantavo valstybė. Likusią dalį sudarė Pasaulio aplinkosaugos fondo ir Danijos aplinkosaugos agentūros parama. Finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad bendrovė paskolos įsipareigojimus perėmusiam Turto bankui šiemet mokėjo tik delspinigius, o paskolos likutis birželio 30 dieną yra 2,738 mln. eurų. Prie kitų skolų priskirtos Turto bankui nemokėtos anksčiau, arti 300 tūkst. eurų, taip pat 188 998 eurų skola bankui „Swedbank“.

Šiemet triskart sumažėjus dujų pirkimo kainai, per pirmą pusmetį iš šilumos gamybos gauti 49 tūkst. eurų pelno. Pernai savikaina viršijo pajamas, todėl 2014 metais iš veiklos patirta 395 tūkst. eurų nuotolių. Bendrosios administracinės sąnaudos keičiasi nedaug: šiemet per 6 mėnesius buvo 124 tūkst. eurų, per visus 2014 metus – 261 tūkst. eurų. Nemažai jų priskiriama teisinėms ir audito išlaidoms.

Ataskaitoje nurodoma, kad pirmą pusmetį bendrovė patyrė 97 tūkst. eurų nuostolių, trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą beveik 1,8 mln. eurų. “Bendrovė pagal rengiamą veiksmų planą numato skolos perkėlimą, tolygiai išdėstant mokėjimus 2015-2023 metais“, - teigiama aiškinamajame rašte, žadant dujas keisti kita kuro rūšimi, antai biokuru, ir numatant įgyvendinti balneologijos programą.

Dabartinė situacija – tarsi ženklas, kad 2007 metais Vyriausybėje parengtas „Geotermos“ gelbėjimo planas visas priemones išsėmė. Tai, kad veiklos reikalus nagrinėja prezidentūra, Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir kitos valdžios institucijos, liudija apie naują įmonės sunkumų etapą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"