TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Lietuvos energija“ mažesniems vietos nepalieka

2016 08 09 6:00
Svetainę "manogilė.lt" administruoja valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ bendrovė Energijos skirstymo operatorius. Ji įkurta sujungus „Lesto“ ir „Lietuvos dujas“. Lietuvos žinių archyvo nuotraukos

Lietuvos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma savitarnos svetainė manogile.lt jau siūlo atsiskaityti ne tik už elektrą ir dujas, bet ir už šiukšlių išvežimą bei kabelinę televiziją.

Privatus verslas ir rinkos ekspertai tokį valstybės monopolininko žingsnį vertina skeptiškai ir mano, kad valstybei priklausančios įmonės neturėtų teikti komercinių paslaugų, kurias gali teikti privačios įmonės.

Monopolizuoja daugiau paslaugų

„Lietuvos energija“ pirmadienį pranešė, kad svetainėje manogile.lt vienu mokėjimu jau galima sumokėti kone už visas komunalines paslaugas: šildymą, vandens tiekimą, šiukšlių išvežimą, taip pat kabelinę televiziją, internetą, mobiliojo ryšio paslaugas bei atlikti kitus mokėjimus.

Iki šiol savitarnos svetainėje manogile.lt registruoti vartotojai galėjo atsiskaityti tik už elektrą ir dujas bei valdyti savo sutartis.

Vytenis Ziberkas

„Neabejojame, kad galimybė vienu mokėjimu sumokėti už visas komunalines paslaugas bus patraukli, ir klientai greitai pajus šios naujovės naudą“, – pranešime cituojama svetainę manogile.lt valdančios UAB Verslo aptarnavimo centro generalinė direktorė Eglė Šimė.

Prijungus naujuosius tiekėjus, portale manogile.lt galės registruotis visi, turintys elektroninį paštą. Tarp naujai atsirasiančių manogile.lt partnerių – Lietuvos miestų vandens bei šilumos tiekėjai, didžiosios telekomunikacijų bendrovės, kabelinės televizijos, butų ūkių administratoriai bei gyvenamųjų namų bendrijos, taip pat kredito įstaigos ir draudimo bendrovės.

Svetainėje ir toliau bus galima ne tik atlikti mokėjimą, bet ir gauti kitų su dujomis ir elektra susijusių paslaugų: deklaruoti skaitiklių rodmenis, pateikti prašymą įsivesti elektrą ir dujas, pasirašyti sutartis, pasirinkti ir keisti tarifų planus, gauti reikiamą informaciją, sužinoti savo vartojimo ir mokėjimų istorija.

Per pusę metų nuo 2016 metų sausio 1 dienos portale manogile.lt užsiregistravo daugiau kaip 225 tūkst. vartotojų.

Svetainę manogilė.lt administruoja valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ bendrovė Energijos skirstymo operatorius (ESO). Ji įkurta sujungus „Lesto“ ir „Lietuvos dujas“.

Neįžvelgia sveikos konkurencijos

Bendrovės „Viena sąskaita“ direktorius Vytenis Ziberkas vakar „Lietuvos žinioms“ teigė, kad „Lietuvos energija“ gali priversti pasitraukti iš rinkos smulkesnes įmones. Tiesa, šiuo metu tiesioginės grėsmės savo verslui V. Ziberkas neįžvelgė, esą „Lietuvos energijos“ produktui dar toli iki „Vienos sąskaitos“ siūlomų paslaugų. „Tai, ką padarė „Lietuvos energija“, galima rasti bankų sistemose, tad pirmiausia dėl kainų dempingavimo nukentės jie“, – vertino jis.

Anot V. Ziberko, gali būti, kad iš pradžių „Lietuvos energija“ siūlys už komunalines paslaugas atsiskaityti nemokamai, o paskui mokėjimą apmokestins. „Dabar jie rodo 15 euro centų nuolaidą už kiekvieną mokėjimą, bet po kurio laiko jos neliks. Bet vis tiek kainuos šiek tiek pigiau, negu mokėti banke. 2017 metų pradžioje Lietuvos bankas nustatys paslaugų krepšelio kainą – 1,5 ar 2 eurus, į ją įeis ir atsiskaitytymas už komunalines paslaugas. Taigi galimybes atsikaityti pigiau įtesins Lietuvos bankas, šiuo metu darantis tai, ką valsybė ir privalo daryti: kurti sąlygas, pagal kurias gali konkuruoti privatūs subjektai. O ką daro „Lietuvos energija“? Naudojasi savo svoriu, valstybine infrastruktūra, bendrovės programuotojų, kurie išlaikomi valstybės, pinigų. Konkurencijos čia jokios nėra“, – aiškino verslininkas.

Jis priminė, kad savo neigiamą poziciją dėl „Lietuvos energijos“ ketinimų rinkti įmokas už komunalines paslaugas yra išdėstęs anksčiau. „Kas klausėsi, išgirdo. O dabar, kai traukinys važiuoja, juk nelosi bėgiodamas aplinkui“, – ironizavo pašnekovas.

"LIetuvos energijos" valdomos įmonės svetainė "manogile.lt" siūlo atsiskaityti už komunalines paslaugas.

Rinkoje daug žaidėjų

Anksčiau „Lietuvos žinioms“ V. Ziberkas teigė labai įtartinai vertinantis valstybinės energetikos monopolininkės norą žengti į rinką, kurioje sėkmingai veikia privatus verslas. „Aš, kaip mokesčių mokėtojas, abejoju tokiu mano mokesčių investavimo reikalingumu. Juk norėdama pagerinti elektros tiekimą „Lietuvos energija“ nepradeda pati gaminti elektros kabelių, o ieško, kas gali tiekti geriausius už geriausią kainą“, – aiškino jis.

Įmonės vadovui atrodė keista, kad valstybinė monopolija kuria mokėjimų už komunalines paslaugas sistemą nuo nulio, kai rinkoje jau sėkmingai veikia privatūs žaidėjai. „Lietuvos energija“ galėtų bendradarbiauti su esamais rinkos žaidėjais – bankais, mokėjimų įmonėmis, kad interneto atsiskaitymų už komunalines paslaugas sistema kuo plačiau pasiektų vartotoją“, – svarstė pašnekovas.

„Viena sąskaita“ sukurta sistema šiuo metu naudojasi apie 50 tūkst. komunalinių ir kitų mokesčių mokėtojų. Jie už 1,1 euro mėnesinį mokestį gali apmokėti neribotą kiekį įvairiausių paslaugų, kurias teikia daugiau kaip tūkstantis teikėjų.

Rinkoje dabar veikia apie 30 įmokas priimančių įmonių. Didžiausi žaidėjai yra Lietuvos paštas (19,16 proc. rinkos), „Perlo paslaugos“ (17,13 proc. ), „Maximos“ įmonė „Sollo“ (16,42 proc.) ir bankas „Swedbank“. „Vienos sąskaitos“ užimama rinkos dalis siekia 4,49 procento.

Skaitmeninių atsiskaitymų rinkoje dominuoja „Swedbank“ (14,46 proc.), toliau rikiuojasi SEB bankas (9,08 proc.), „Viena sąskaita“ (4,49 proc.), DNB bankas (2,82 proc.) ir Lietuvos centrinė kredito unija (2,37 proc.). Šiose įmonėse galima atsiskaityti vienu pavedimu ir sumokėti už dujas, vandenį, elektrą, šilumą, kabelinę televiziją, fiksuotąjį bei judrųjį ryšį, šiukšlių išvežimą, daugiabučių administratorių paslaugas, draudimą, išperkamąją nuomą, vaikų darželius, atlikti kitus mokėjimus.

„Konkurencija yra gerai. Tačiau nelabai įsivaizduoju, kaip valstybės įmonės užtikrins sąžiningą konkurenciją. Juk būsimas mokėjimų paslaugos teikėjas yra ir dujų bei elektros paslaugų teikėjas. Akivaizdu, kad klientų aptarnavimo padaliniuose klientams bus rekomenduojama naudotis savitarnos svetaine manogile.lt, o ne kitomis platformomis. Pavyzdžiui, „Viena sąskaita“ nebus rekomenduojama kaip galima skaitmeninių mokėjimų teikėja. Jie galės taikyti dirbtinai sumažintą kainodarą, o sąnaudas paslėpti teikdami didesnes dujų ar elektros sąskaitas. Kas visa tai sugaudys?“ – neslėpė nerimo verslininkas.

V. Ziberkas įsitikinęs, kad valstybės kapitalo įmonės turėtų teikti tokias paslaugas, kurių privatus verslas nesugeba sukurti arba nemato poreikio investuoti. „Kam valstybei investuoti į paslaugas, kurias sėkmingai teikia privatus verslas, nesuprantama“, – stebėjosi jis.

Nesuvaldomas monopolininkas

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno manymu, valstybei priklausančios įmonės neturėtų teikti komercinių paslaugų, ypač tokių, kurias gali teikti privačios įmonės. „Liūdna, kad praėjus 25 metams nuo nepriklausomybės atgavimo vis dar reikia aiškinti, kodėl konkurencija yra gerai arba kodėl nereikia steigti valstybinių paslaugų įmonių“, – apgailestavo jis. Pasak Ž. Šilėno, dar liūdniau, kad valstybėje nėra pakankamai institucijų, kurios galėtų suvaldyti valstybinės monopolijos savivalę.

„Galima žiūrėti iš bet kurio kampo, bet įmokų už komunalines paslaugas surinkimas tikrai nėra strateginė ar ypatingos reikšmės paslauga, kad ja užsiimtų valstybės įmonė. Juolab kai rinkoje ir taip jau daug analogiškas paslaugas teikiančių privačių įmonių“, – teigė ekonomistas.

„Lietuvos energija“ jau teikia monopolines paslaugas elektros energetikos srityje. Jeigu ji teiks ir atsiskaitymo paslaugas, Ž. Šilėno nuomone, iškiltų dar viena problema – reikės užtikrinti, kad atsiskaitymo veikla nebūtų subsidijuojama iš energetikos srities pajamų.

„Pastaruosius šešerius metus verslas yra tiesiog stumiamas iš energetikos sektoriaus. Verslą arba dempinguoja valstybinis kapitalas su „pigiais“ ES pinigais, arba jis išstumiamas sukuriant nesąžiningas, šališkas, tik valstybiniam kapitalui palankias taisykles“, – apgailestavo pašnekovas.

Komunalinių įmokų surinkėjų rinka

BendrovėRinkos dalis, proc.
AB Lietuvos paštas19,16
UAB „Perlo paslaugos“17,13
UAB „Sollo“ („Maxima“)16,42
AB „Swedbank“14,46
AB SEB bankas9,08
UAB „Viena sąskaita“4,49
UAB Virtualių paslaugų operatorius3,86
AB DNB bankas2,82
AB Panevėžio butų ūkis2,8
Lietuvos centrinė kredito unija2,37

Šaltinis: „Viena sąskaita“, „Lietuvos žinios“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"