TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Lietuvos energija“ šeimininkauja svetimame kieme

2016 07 27 6:00
Nuo šių metų sustabdyta Vilniaus termofikacinė elektrinė dirbo tik pusę jai numatyto termino. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Viešai žadėjusi perimti Vyriausybės pastangomis sustabdytą Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę, „Lietuvos energija“ pažado netesėjo. O Vyriausybė praėjusią savaitę nusprendė ignoruoti vilniečių išrinktą sostinės valdžią ir pradėti pati rengti naujos Vilniaus kogeneracinės elektrinės detalųjį planą, kurio reikia, kad „Lietuvos energija“ galėtų pradėti naujos elektrinės statybą.

„Daugiau kaip pusmetį nesulaukusi savivaldybės pritarimo suderinti elektrinės statybai būtinus teritorijų planavimo dokumentus, Vyriausybė nutarė pasinaudoti Teritorijų planavimo įstatymo numatyta galimybe ir imtis iniciatyvos rengti detalųjį planą“, – taip Vyriausybės pranešime cituotas premjeras Algirdas Butkevičius.

Tačiau Vilniaus miesto mero pavaduotojas Valdas Benkunskas teigia, kad „Lietuvos energija“ apgavo vilniečius, nes patylomis išsižadėjo kartu su savivaldybe parengto ir suderinto memorandumo, kuriuo viena šalis buvo įsipareigojusi pakoreguoti bendrąjį planą, o kita – perimti dėl nepalankių verslui Vyriausybės sprendimų sustabdytą Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3), kuri yra Vilniaus miesto turtas.

Pasak vicemero, Vilniaus savivaldybės taryba kelis kartus atidėliojo posėdį, kuriame turėjo tvirtinti bendrojo plano pakeitimus, vien dėl to, kad laukė žadėto memorandumo suderinimo su „Lietuvos energija“, tačiau ši valstybės valdoma ir valdžios proteguojama bendrovė tiesiog išsižadėjo susitarimo, nors ne kartą teigė svarstysianti galimybę perimti šalia Gariūnų veikusią TE-3 ir išgelbėti šį sostinės turtą nuo sunaikinimo, kad vilniečiams nereikėtų mokėti daugiau kaip 11 mln. eurų metinių pastoviųjų sąnaudų ar finansuoti jėgainės uždarymo.

„Buvome sutarę, kad posėdyje priimame du dokumentus – pakoreguotą bendrąjį planą, kuriuo leidžiame didinti aukštingumą Jočionių gatvėje, kur bus statoma naujoji kogeneracinė elektrinė su kaminu, ir suderintą memorandumą. Tačiau ne Vilniaus savivaldybė, kaip teigia Vyriausybė, o „Lietuvos energija“ tiesiog dingo iš derybų – tris mėnesius nesulaukėme jokių žinių. Galiausiai sulaukėme smūgio ir melagingų kaltinimų“, – teigė V. Benkunskas.

Pradingo su visais pažadais

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus potvarkiu šių metų kovo 2 dieną buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta tartis su Vyriausybe, Energetikos ministerija ir „Lietuvos energija“ dėl galimybės užtikrinti TE-3 veiklos tęstinumą, padengiant veiklos išlaidas ir išsaugant esamą aptarnaujantį personalą, bei galimą TE-3 naudojimą, užtikrinant elektros energijos gamybos rezervą.

Valdas Benkunskas. /„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Meras taip pat pavedė darbo grupei tartis dėl galimybės perduoti valstybei termofikacinės elektrinės valdymą ir veiklos vykdymą, pasibaigus Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarčiai 2017 metais, bei koordinuoti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties pabaigos klausimus.

Darbo grupės pirmininku paskirtas vicemeras V. Benkunskas, kuruojantis energetikos klausimus, jo pavaduotoju – Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties vykdymo priežiūros komisijos pirmininkas, tarybos narys, buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak V. Benkunsko, Vilniaus tarybos ir mero pozicija buvo labai aiški – vadinamoji Gariūnų TE-3 yra ne vien Vilniaus, o ir nacionalinio masto jėgainė, kuri turėtų būti vertinama kaip visos šalies energetikos sistemos dalis. „Šios elektrinės reikšmė valstybei ypač tapo akivaizdi, kai pradėjo strigti elektros jungties su Švedija veikla. Skandinavijoje sparčiai plečiama energijos gamyba iš biokuro ir dėl to, tikėtina, brangs biokuras Lietuvoje. Manome, kaip ir žinomi šalies energetikai, kad TE-3 tikrai gali duoti naudos Lietuvos elektros gamybos sektoriui“, – dėstė V. Benkunskas.

Vilniaus mero sudaryta darbo grupė lankėsi pas energetikos ministrą Roką Masiulį, šnekėjosi su „Lietuvos energijos“ vadovu Daliumi Misiūnu. Per šiuos pokalbius prieita prie bendros išvados, kad TE-3 gali tęsti veiklą. Pasak vicemero, „Lietuvos energijos“ vadovas irgi sutiko, jog net paleidus naują Vilniaus kogeneracinę elektrinę TE-3 galėtų būti panaudota bendram labui.

Šių pokalbių rezultatas – parengtas bendras teisiškai neįpareigojantis memorandumas, numatantis, kad miestas padeda „Lietuvos energijai“ derinti naujos Vilniaus kogeneracinės elektrinės klausimus, o „Lietuvos energija“ įsipareigoja pradėti procedūras dėl TE-3 perėmimo.

„Lietuvos energija“ turėjo šį memorandumą suderinti su akcininke Finansų ministerija, tačiau tiesiog – dingo. Neturime atsakymo, kodėl anksčiau pasiektas Vilniaus savivaldybės ir „Lietuvos energijos“ susitarimas, kuriam pritarė energetikos ministras, buvo pažeistas nepateikus jokių paaiškinimų. Juolab kad memorandumo tekstas suderintas miesto savivaldybės ir valstybės įmonės advokatų“, – sakė vicemeras.

Politikui „Lietuvos energijos“ pozicija atrodo keista. Viena vertus, savivaldybė vertinama kaip partnerė, nes būsima elektrinė šilumą gamins vilniečiams. Kita vertus, Vyriausybės proteguojama įmonė demonstruoja šiurkščią jėgą. „Negi taip elgdamasi „Lietuvos energija“ tikisi Vilniaus savivaldybės nuoširdaus palaikymo ir geros valios savo projektui?“ – stebėjosi vicemeras.

V. Benkunskas tikino, jog savivaldybė suinteresuota, kad Vilniuje atsirastų šaltinių, kurie pigintų šilumą vartotojams, bet visomis įmanomomis priemonėmis kovos, kad vartotojai neturėtų mokėti už sprendimus, kuriuos priėmė Vyriausybė.

„Nei pjaustyti sėkmingai galinčios veikti elektrinės, nei vartotojams permesti nuostolių, kurie susidaro dėl Vyriausybės nepamatuotų sprendimų, Vilnius tikrai nesirengia. Tai neteisinga vartotojų atžvilgiu, ir Vyriausybė, Energetikos ministerija atsakomybės tikrai neišvengs“, – kalbėjo vicemeras.

Politikui atrodo nesąžininga, kad valstybinė monopolininkė, pasinaudodama europine parama, stato sau naują elektrinę, su kuria ketina užsidirbti pelną pardavinėdama vilniečiams elektrą ir šilumą, o sostinės gyventojams paliekama nacionalinės reikšmės elektrinė, iš kurios atimta valstybės remiamos elektros gamybos kvota ir galimybė konkuruoti rinkoje dabartinėmis sąlygomis. „Dėl tokių Vyriausybės sprendimų susidarantys nuostoliai ir kitos neigiamos pasekmės permestos sostinės šilumos vartotojams“, – piktinosi vicemeras.

M. Burokas: TE-3 reikalinga Lietuvai

AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) generalinis direktorius Mantas Burokas teigė, kad sostinės savivaldybės įmonė TE-3 perims kartu su visu išnuomotu šilumos ūkio turtu pasibaigus nuomos sutarčiai. Šiuo metu, pasak jo, vyksta UAB „Vilniaus energija“ išnuomoto turto techninės būklės vertinimo parengiamieji darbai. „Netrukus prasidės intensyvus nuomojamo turto vertinimo procesas. Ne išimtis ir TE-3 techninės būklės vertinimas“, – sakė jis.

VŠT vadovas patvirtino, kad šiuo metu tebevyksta derybos su „Lietuvos energija“ dėl galimo TE-3 perdavimo šiai grupei („Lietuvos energija“ šią informaciją patvirtinti atsisakė – aut.). „Derybos tęsiasi. Šiuo metu derinamas galimas susitarimas dėl bendradarbiavimo“, – tvirtino jis.

M. Buroko teigimu, bendrovė VŠT yra pasiūliusi TE-3 pirkti su visais jos pajėgumais, tačiau Vilniuje naujas kogeneracines elektrines besiruošianti statyti „Lietuvos energija“ savo apsisprendimo oficialiai nėra išsakiusi. „Nauji šilumos pajėgumai galėtų būti prijungti prie esamų tinklų, jei Vilniaus kogeneracinė elektrinė įvykdytų UAB „Vilniaus energija“ jai išduotas technines sąlygas“, – sakė jis.

Jeigu „Lietuvos energija“ nuspręstų perimti TE-3 iš VŠT, procesas, savivaldybės įmonės vertinimu, neužtruktų. „Juolab, darant prielaidą, kad darbus pradėjęs techninis ekspertas pateiks šios elektrinės techninį vertinimą“, – pridūrė M. Burokas.

VŠT vadovo teigimu, jokie specialūs reikalavimai šiai elektrinei nebus keliami. „Vertinant, kad nuo 2020 metų Vilniaus regione prognozuojamas elektros energijos pajėgumų trūkumas (tai įvardijo ir perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“), tikėtina, kad šios elektrinės veiklos tęstinumas bus užtikrintas, valstybei suteikus atitinkamą paramą, skirtą elektros energijai gaminti“, – sakė M. Burokas. Papildomų investicijų TE-3 veiklai naujomis sąlygomis tęsti, jo nuomone, neprireiktų.

M. Burokas įsitikinęs, kad „Lietuvos energijos“ statomos būsimosios Vilniaus kogeneracinės elektrinės pajėgumai užtikrintų tik nedidelę Vilniaus TE-3 elektros energijos pajėgumų dalį, todėl naujosios elektrinės atėjimas į rinką iš esmės negalės daryti įtakos TE-3 veiklos galimybėms.

Į „Lietuvos žinių“ klausimą, ar svarstomas scenarijus TE-3 „supjaustyti“, o įrenginius utilizuoti, M. Burokas atsakė, kad toks klausimas nesvarstomas. „Juk tai – viena naujausių kogeneracinių elektrinių. Ji turi didžiulius bei galinčius efektyviai veikti pajėgumus ir naudota tik kiek daugiau nei pusę jai numatyto laiko. Be to, apie kogeneracinės elektrinės ateitį kalbame išvakarėse, kai valstybės energetikos politika ketina būti orientuota į kogeneraciją (bendrą šilumos ir elektros gamybą)“, – teigė M. Burokas.

Vyriausybė neišgirdo energetikų

Vyriausybė 2015 metų spalio 7 dieną priėmė nutarimą, kuriuo kaip ankstesniais metais nenustatė viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotos termofikacinėms elektrinėms. Vyriausybė nepaisė šalies energetikų perspėjimų, kad tokiais sprendimais pažeidžiami įstatymai, o didžiuosiuose miestuose augs šilumos kaina vartotojams.

Žinomi šalies energetikai įspėjo, kad Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3) nebegalės veikti ir gaminti šilumos bei elektros energijos ir patirs apie 11 mln. eurų, o visos termofikacinės elektrinės, įskaitant Kauno ir Panevėžio, – 14 mln. eurų nuostolį per metus.

Iš tikrųjų TE-3 nuo šių metų pradžios veiklą nutraukė bei atleido daugiau kaip 100 aukštos kvalifikacijos darbuotojų, o Panevėžio jėgainė buvo ne kartą stabdoma.

Maža to, Vyriausybė be konkurso „Lietuvos energijos“ elektrinei Elektrėnuose paskyrė 28,522 mln. eurų VIAP lėšų teikti rezervo palaikymo ir sisteminėms paslaugoms. Tai padaryta nesurengus aukciono, nors Vyriausybei nebuvo paslaptis, kad paslaugą pigiau gali teikti ir didžiųjų miestų kogeneracinės elektrinės.

Energetikos ministerija – prieš TE-3 griovimą

Į „Lietuvos žinių“ klausimus atsakė energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas:

– Ar, Energetikos ministerijos nuomone, Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė (TE-3) reikalinga Lietuvos energetikos sistemai, o gal ją racionaliau būtų nugriauti, o įrangą – utilizuoti?

– Energetikos ministerija niekada nėra sakiusi, kad TE-3 „racionaliau būtų nugriauti“. Ministerijos pozicija šiuo klausimu yra nepasikeitusi.

– Kaip ministerija vertina galimybę šią elektrinę perduoti „Lietuvos energijai“?

– Dėl šio klausimo pirmiausia turi kalbėtis „Lietuvos energija“ ir Vilniaus miesto savivaldybė. Energetikos ministerijos žiniomis, pokalbiai šia tema vyksta, vertinamos įvairios galimybės. Ministerija šiame procese tiesiogiai nedalyvauja, todėl negalėtų komentuoti pokalbių turinio („Lietuvos energija“ į raštu pateiktus „Lietuvos žinių“ klausimus neatsakė – aut.).

– Ar, ministerijos požiūriu, TE-3 galėtų gaminti šilumą ir elektros energiją negaudama valstybės subsidijų?

– TE-3 savininkas, įvertinęs įrenginių techninę būklę, turėtų atsakyti, ar TE-3 galėtų veikti be subsidijų.

– Kokia būtų TE-3 vieta energetikos sistemoje pradėjus veikti naujajai Vilniaus kogeneracinei elektrinei?

– Tai priklauso nuo energijos poreikio ateityje ir nuo Vilniaus miesto savivaldybės pasirinkto šilumos ūkio plėtros scenarijaus (kokie šilumos gamybos šaltiniai užtikrins šilumos gamybos rezervą ir pan.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"