TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Lietuvos energija“ slepia informaciją apie rusiškas dujas

2016 05 20 6:00
Vilniečiai iš permokėtų už dujas 19,4 mln. eurų atgavo apie 10 proc., klaipėdiečiai iš 2,5 mln. eurų – tik apie 6 proc. permokos. Reuters/Scanpix nuotrauka

Valstybės valdomos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovai neišsklaido į viešąją erdvę iškilusių abejonių, kad koncerno „Gazprom“ suteiktą gamtinių dujų kainos nuolaidą Lietuvos vartotojams jie galėjo perleisti Estijos įmonėms. „Lietuvos žinios“ jau ne kartą rašė, kad Europos Komisijos dujų rinkos apžvalgoje pateikta informacija, jog Lietuva 2015 metais pirko rusų dujas brangiau nei Estija, neatitinka valstybinės įmonių grupės vadovų teiginių, esą dujos Lietuvoje kainavo pigiau negu Estijoje dėl šalims taikytos skirtingos kainodaros.

Po „Lietuvos žinių“ publikacijų, kuriose buvo viešai iškelti klausimai, kaip Lietuvos valstybės valdoma įmonių grupė sugebėjo iš rusų dujas pirkti brangiai, o estams jas parduoti pigiai, ir ar šio skirtumo nepadengė Lietuvos vartotojai, „Lietuvos energijos“ įmonių grupės vadovai suskubo kategoriškai neigti, kad perleido estams Lietuvos vartotojams suteiktą „Gazprom“ nuolaidą už 2013–2014 metais permokėtas gamtines dujas.

Tačiau iki šiol visuomenei nepateikta įtikinamų ir skaičiais pagrįstų atsakymų.

„Lietuvos energijos“ įmonių grupės vadovai apsiriboja propagandiniais tikinimais, kad valstybės įmonės esą nepažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų.

Šilumos vartotojams priklausančios permokos iki šiol negrąžintos - skola šilumos vartotojams sudaro daugiau kaip 30 mln. eurų. /LŽ archyvo nuotrauka

Į oficialų Seimo Energetikos komisijos paklausimą „Lietuvos energijos“ grupės įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ taip pat atsakė deklaratyviu pareiškimu, o patį atsakymą įslaptino.

„Lietuvos žinioms“ oficialiai paprašius leidimo susipažinti su „Lietuvos energijos“ atsakymu Seimo Energetikos komisijai, Seimo kanceliarijos sekretoriatas atsiuntė laišką, kuriame pranešė, kad prašoma informacija, gauta iš UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, įmonės yra pažymėta kaip „konfidenciali“. „Todėl neturiu teisės šio dokumento kopijos jums persiųsti“, – elektroniniu laišku laikraščiui atsakė Seimo kanceliarijos Komisijų sekretoriato patarėja Živilė Rožėnaitė.

Seimo nariai „Lietuvos žinioms“ teigė, kad „Lietuvos energijos“ įmonės „Lietuvos dujų tiekimas“ atsakyme Seimo Energetikos komisijai nepateikta skaičių ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų, jog „Gazprom“ Lietuvos vartotojams suteikta nuolaida nebuvo perleista Estijai. Politikų nuomone, abejonėms išsklaidyti reikia papildomo tyrimo, tačiau jam atlikti dabartiniam Seimui gali neužtekti laiko, mat jis netrukus eis atostogų, o spalio mėnesį rengiami nauji Seimo rinkimai.

„Tikėjimo klausimas“

Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas sako „neturintis pagrindo netikėti“ stambių valstybinių įmonių vadovų atsakymais Seimui, tačiau pripažino, kad iš esmės tai „tikėjimo klausimas“, nes komisijai atsiųstas „Lietuvos energijos“ įmonės „Lietuvos dujų tiekimas“ raštas jo abejonių neišsklaidė.

„Jie pateikė informaciją, kad estams dujas pardavė šiek tiek didesne kaina, negu pirko iš rusų. Bet kad galėtume dabar pasakyti, kad taip iš tikrųjų buvo, trūksta informacijos, nes į kai kuriuos klausimus neatsakyta. Tirsime toliau šią istoriją“, – teigė Energetikos komisijos pirmininkas.

R. Sargūno nuomone, pagrįstoms išvadoms padaryti trūksta „techninio pagrįstumo“. Jis tikino, kad Energetikos komisija kvies į Seimą „Lietuvos energijos“ įmonių grupės vadovus paliudyti, ar tai, ką jie parašė, yra tiesa.

„Mes tarsi neturėtume teisės netikėti valstybės valdomų įmonių vadovų atsakymais. Kaip tikime valstybe, turime tikėti ir tų žmonių atsakymais. Tačiau tai yra tikėjimo klausimas. Nes ne viskas iki galo aišku“, – sakė R. Sargūnas.

„Lietuvos energijos“ įmonės raštu Seimo Energetikos komisijai stebisi ir parlamentaras Kęstutis Daukšys: „Gavome atsakymą, kad jie nuolaidos estams neperleido, bet tai pagrindžiančių skaičių – kam, kiek ir už kokią kainą parduota – aš nemačiau. Kur nuolaida „nuėjo“, duomenų nėra.“

Kęstutis Daukšys: „Tegul man skaičiais parodo, kad jie nuolaida neprekiavo. Iš tikrųjų jais noriu pasitikėti, bet kol kas skaičių, kad to nebuvo padaryta, nematau.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

K. Daukšys tvirtino, kad jo abejonės dėl to, ar „Lietuvos energijos“ įmonė Lietuvos vartotojams skirtą nuolaidą perleido Estijai, iki šiol neišsklaidytos. „Neteigiu, kad jie nuolaidą perdavė estams, bet ir priešingai teigti negaliu. Man jie neįrodė, kad viskas buvo švaru“, – tvirtino buvęs ūkio ministras K. Daukšys.

Jo nuomone, Europos Komisijos duomenys patvirtina, kad iš Rusijos pirktos dujos 2015 metais Lietuvoje kainavo panašiai kaip ir Estijoje. Tačiau pritaikius „Gazprom“ nuolaidą už tai, kad Lietuva permokėjo rusams apie 4 mlrd. litų, jos tapo pigesnės. Šias pigesnes dujas esą ir galėjo nupirkti estai.

K. Daukšys žadėjo, kad „Lietuvos energijos“ vadovai bus kviečiami į Seimą. „Tegul man skaičiais parodo, kad jie nuolaida neprekiavo. Iš tikrųjų, aš noriu jais pasitikėti, bet kol kas skaičių, kad to nebuvo padaryta, nematau“, – dėstė politikas.

Naudojasi dominuojančia padėtimi?

„Manęs tas atsakymas neįtikino, nes jis neišsamus ir paviršutiniškas. Įrodančių duomenų jie nepateikė, todėl atsakymą vadinčiau politiniu, reikalaujančiu išsamesnio tyrimo. Vadovai turi būti kviečiami liudyti į Energetikos komisiją“, – kalbėjo Seimo Energetikos komisijos narys Artūras Skardžius.

Jo teigimu, komisija linkusi toliau tirti, ar „Gazprom“ nuolaida nebuvo perleista estams, tačiau politikas pabrėžė, kad laiko liko nedaug, nes Seimo pavasario sesija baigsis birželio 30 dieną. „Reikia skaičių ir argumentų, o sausas paaiškinimas, kurio laukėme bemaž mėnesį, manęs tikrai neįtikina“, – sakė jis.

A. Skardžių nustebino ne tik įtarimai dėl galimos prekybos „Gazprom“ nuolaida, bet ir Europos Komisijos dujų rinkos apžvalgoje pateikiamii duomenys, kad Lietuva suskystintas gamtines dujas (SGD) 2015 metais pirko brangiausiai Europoje. „Suskystintas dujas pirkome 34 proc. brangiau negu Prancūzija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, pagal kurios formulę esą skaičiuojama mums parduodamų dujų kaina“, – pabrėžė A. Skardžius.

Artūras Skardžius: „Išeitų, kad vien per 2015 metus už SGD permokėjome 50 mln. eurų. Net čia mus išdūrė.“ /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Lietuvos žinios“ primena, kad Klaipėdos terminalui SGD perkančios „Lietuvos energijos“ įmonės „Litgas“ sutarties su Norvegijos koncernu „Statoil“ kainodara yra susieta su Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ (NBP) indekso verte. Europos Komisijos duomenimis, 2015 metų antrąjį ketvirtį SGD Ispanijoje kainavo 20,84 euro už megavatvalandę (Eur/MWh), Jungtinėje Karalystėje – 20,27 Eur/MWh, Belgijoje – 20,52 Eur/MWh, Prancūzijoje – 20,88 Eur/MWh. Lietuvoje SGD kaina buvo trečdaliu didesnė – 29,65 euro.

„Lietuva 2015 metais pirko daugiau kaip 500 mln. megavatvalandžių SDG. Jų kaina buvo apie 10 eurų už megavatvalandę didesnė, negu pirko Jungtinė Karalystė. Išeitų, kad vien per 2015 metus permokėjome 50 mln. eurų. Net čia mus išdūrė„, – piktinosi A. Skardžius.

Jo nuomone, teisės aktai įpareigoja valstybės įmones teikti informaciją vartotojams, ypač energetikos sektoriuje. „Juk tai reguliuojamas sektorius, viešosios paslaugos. Šių įmonių veikla turi būti vieša, skaidri ir niekam nekelti abejonių. Tačiau vietoj to matau piktnaudžiavimą, naudojimąsi dominuojančia padėtimi ir vartotojų smegenų plovimą prisidengus galvą trispalve ir nepriklausomybės šūkiais“, – kalbėjo politikas.

Nesąžiningai paskirstė nuolaidą

„Kodėl pas mus dujos pernai buvo pigesnės negu Estijoje? Todėl, kad gavome „Gazprom“ nuolaidą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ekonomistas Vidmantas Jankauskas. Jo manymu, ši „Gazprom“ nuolaida iš pat pradžių buvo paskirstyta neteisingai ir dėl to kyla ši painiava.

Kaip žinoma, Lietuvos dujų komerciniai ir buitiniai vartotojai iki šiol neatgavo pinigų, kuriuos permokėjo Rusijos koncernui „Gazprom“, nes Vyriausybė patvirtino jų atžvilgiu diskriminacinę permokos grąžinimo tvarką. Pagal ją permoką gauna tik tie vartotojai, kuri dujas perka dabar, nepriklausomai nuo to, ar jie pirko jas 2013–2014 metais, taigi ir tie, kurie „Gazprom“ nėra permokėję nė cento. Tuo metu vartotojai, kurie brangias dujas iškeitė į biokurą, pinigų neatgauna.

Lietuvos vartotojų asociacija teigia, kad valstybės valdoma įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“ šilumos vartotojams yra skolinga daugiau nei 30 mln. eurų kompensaciją.

Kaip žinoma, Rusijos koncernas „Gazprom“ pritaikė 20,95 proc. dydžio nuolaidą gamtinių dujų, vartotų Lietuvoje 2013 metais ir 2014 metų pirmąjį ketvirtį, kainai. Šilumos vartotojams priklausančios permokos buvo pervestos tuometei bendrovei „Lietuvos dujos“, tačiau iki šiol negrąžintos. Skaičiuojama, kad įmonei „Lietuvos dujų tiekimas“ perėmus gamtinių dujų tiekimo veiklą iš „Lietuvos dujų“ jos skola šilumos vartotojams sudaro daugiau kaip 30 mln. eurų.

Vilniečiai iš permokėtų 19,4 mln. eurų atgavo apie 10 proc., klaipėdiečiai iš 2,5 mln. eurų – tik apie 6 proc. permokos. Panaši padėtis ir kituose miestuose.

Vidmantas Jankauskas: „Lietuvos dujos“ aiškiai žinojo, kas tuomet dujas pirko ir kiek permokėjo. Bet dėl kompensacijos buvo nuspręsta labai populistiškai." /Romo Jurgaičio nuotrauka

„Teisingiausia būtų suskaičiuoti, kas kiek už dujas permokėjo, ir pinigus per tam tikrą laiką grąžinti. Prisimenu, kad „Lietuvos dujos“ tokius skaičiavimus buvo atlikusios. Bet politikai nusprendė kitaip. Girdėjome nusiskundimų, kad „Kauno energija“ neatgavo ir neatgaus kelių milijonų eurų, nes nustojo naudoti dujas. Ir daugiau tokių įmonių buvo. O įmonės, kurios nepermokėjo, bet dabar pradėjo naudoti dujas, pasipelnė, nes gauna nuolaidą, kuri joms nepriklauso. Juk „Gazprom“ aiškiai pasakė, kad nuolaida suteikiama už dujas, kurios pirktos 2013 metais ir 2014 metų pirmąjį ketvirtį. „Lietuvos dujos“ aiškiai žinojo, kas tuomet dujas pirko ir kiek permokėjo. Bet buvo nuspręsta labai populistiškai – duosime ateityje pigesnes dujas. Manyčiau, kad jie tas pigesnes galėjo parduoti estams“, – kalbėjo V. Jankauskas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad nuolaida pirmiausia turėjo būti grąžinta Lietuvos vartotojams, kurie permokėjo už dujas. Pasirinkus kitą modelį, atsirado prielaidų nuolaida prekiauti. „Čia viskas sumaišyta, ir kas dabar atskirs, kur ta nuolaida nukeliavo? Tačiau akivaizdu, kad tvarka, pagal kurią už dujas permokėję vartojai negavo jiems pritaikytos nuolaidos, yra neteisinga. Kodėl aš permokėjau, o permoką atsiima kaimynas? Nuolaida padalyta labai nesąžiningai“, – įsitikinęs ekonomistas.

V. Jankausko nuomone, „Lietuvos energijos“ grupės įmonės neturėtų prisidengdamos konfidencialumu slėpti informacijos nuo Seimo narių ir visuomenės. „Bet tai jau tapo įprasta. Prisiminkime, kad informacija buvo slepiama ir apie SGD terminalo statybą, neva ji konfidenciali. Manau, kad čia yra netvarka“, – sakė buvęs Kainų komisijos pirmininkas.

Nesutampa skaičiai

„Lietuvos žinios“ jau rašė, jog Lietuva 2015 metais pirko rusiškas dujas brangiausiai iš Rytų Europos valstybių, tačiau jas rinkoje „atpigino“ tiek, kad įsiūlė Estijos verslininkams, kurie įprastai dujas įsigyja tiesiogiai iš „Gazprom“. Šaltinių teigimu, Estijos energetikos įmonės rusiškas dujas Lietuvoje pirko 10–12 proc. pigiau, nei už jas mokėjo rusams savo šalyje.

Europos Komisijos viešai skelbiami duomenys rodo, kad vamzdžiu tiekiamos rusiškos dujos Lietuvos pasienyje 2015 metų pirmus devynis mėnesius kainavo brangiau negu Estijoje. Pirmąjį ketvirtį dujų kaina buvo 0,43 proc., antrąjį ketvirtį – 12 proc., o trečiąjį ketvirtį – 9,21 proc. didesnė negu Estijoje.

Estų verslininkai teigia, kad rusiškų dujų kaina Lietuvoje buvo konkurencinga visus praėjusius metus ir šių metų pradžioje. Jie mano, jog Lietuva jiems galbūt pritaikė „Gazprom“ nuolaidą, skirtą Lietuvos vartotojams.

Gamtinių dujų tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ tvirtina, kad dujų su nuolaida nei Estijos bendrovėms, nei iš Lietuvos į Estiją gamtines dujas tiekiančioms bendrovėms nepardavė, o kainos nuolaidą taikė tik tiems vartotojams, kurie jas pirko vartojimo Lietuvoje tikslais.

„Lietuvos energijos“ įmonė „Litgas“ dujas pernai tiekė Estijos įmonėms „Eesti Energia“, „Reola Gaas“ ir „VKG Energia“. Iš viso Lietuvos bendrovė Estijos įmonėms 2015 metais pardavė apie 30 mln. kubinių metrų „Gazprom“ dujų, kurias ji rinkoje įsigijo iš kitos „Lietuvos energijos“ įmonės „Lietuvos dujų tiekimas“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"