TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Lietuvos energijai“ – išskirtinės privilegijos

2016 01 12 6:00
Lietuvos elektros vartotojai 2016 metais padengs 31,744 mln. eurų SGD terminalo eksploatavimo sąnaudų. Ši suma teks Lietuvos elektrinei už teikiamas VIAP ir sistemines paslaugas. LŽ archyvo nuotrauka

2016 metais beveik 32 mln. eurų suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo eksploatavimo sąnaudų padengs Lietuvos elektros vartotojai. Jie terminalui išlaikyti skirs 10 kartų didesnę sumą negu 2015-aisiais.

SGD terminalo sąnaudas elektros vartotojai padengs mokėdami į kiekvienos kilovatvalandės kainą įtrauktus mokesčius – viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) ir sisteminių paslaugų dedamąsias. Teikti šias paslaugas Vyriausybė ne konkurso tvarka paskyrė valstybinę įmonę.

Tai ne vienintelė energetikos grupės „Lietuvos energija“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) suteikta valdžios privilegija. LEG padalinys Lietuvos elektrinė, kitaip nei visi kiti šalies dujų vartotojai, nustatytą dujų tiekimo saugumo dedamosios mokestį SGD terminalui išlaikyti mokės ne iš savo pajamų, o iš elektros vartotojų surinktų VIAP lėšų.

Pirmąją sausio savaitę, kai Vilniaus TE-3 sustojo, „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektros kaina pakilo 16 procentų./LŽ archyvo nuotrauka

Našta vartotojams didėja

Kainų komisijos duomenimis, LEG remti 2016 metais iš VIAP biudžeto iš viso skirta 28,522 mln. eurų. Dalis šių lėšų (16,549 mln. eurų) skirta SGD saugumo dedamosios mokesčiui sumokėti, likusi dalis – „kitoms veiklos sąnaudoms padengti“.

„SGD terminalo mokestis šiemet bus taikomas „Lietuvos energijos“ bendrovei „Lietuvos energijos gamyba“, kurios padalinys Lietuvos elektrinė turi gamtinių dujų vartojimo pajėgumus ir kuri elektros energijos vartotojams teiks VIAP ir sistemines paslaugas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Kainų komisijos Veiklos valdymo skyriaus patarėja Aistė Griškonytė.

Lietuvos elektrinės SGD sąnaudos, pasak Kainų komisijos, įtrauktos į 2016 metų sisteminių paslaugų ir VIAP kainą, kurią moka elektros energijos vartotojai. „Mokestis apskaičiuotas kaip nustatyto dujų tiekimo saugumo dedamosios mokesčio (510,16 EUR/MWh) ir Lietuvos elektrinės vartojimo pajėgumų (62,223 MWh.) sandauga“, – teigė ji. Pasak Kainų komisijos, ne konkurso būdu, o Vyriausybės sprendimu, 2016 metais bus remiama šalies energetiniam saugumui strategiškai svarbi Lietuvos elektrinės pajėgumų dalis.

Visi kiti dujų perdavimo sistemos naudotojai, kurie gamtines dujas vartoja savo reikmėms, Kainų komisijos nustatytą saugumo dedamąją mokės iš savo veiklos pajamų.

Iš viso LEG elektros vartotojų lėšomis 2016 metais padengs 31,744 mln. eurų SGD terminalo eksploatavimo sąnaudų. Pernai ši suma siekė tik 3,2 mln. eurų. Juos į terminalo operatoriaus „Klaipėdos nafta“ kasą įnešė ne tik valstybinė LEG, bet ir privačios termofikacinės elektrinės.

Perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ užsakymu Lietuvos elektrinė taip pat teiks sistemines paslaugas, konkrečiai tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugą. „Tretinis aktyviosios galios rezervas – tai rezervuota Lietuvos elektrinės pajėgumų dalis, kuri netikėto elektros energijos sistemoje atsijungimo atveju (įvykus gedimui tarptautinėse elektros energijos jungtyse), būtų aktyvuojama ne ilgiau kaip per 12 valandų ir galėtų pradėti gaminti elektros energiją, kol likviduojama avarija. Tretinis aktyviosios galios rezervas reikalingas siekiant užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos aktyviosios galios balansą bei sistemos veikimo patikimumą ir saugumą“, – aiškino A. Griškonytė.

Kainų komisijos duomenimis, šiemet „Litgrid“ planuoja užsakyti 505 megavatų (MW) tretinį aktyviosios galios rezervą, kurio poreikį lėmė ir į eksploataciją įvestos elektros energijos jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“.

Linas Samuolis: „Litgrid“ buvo gerai žinoma, jog Vilniaus TE-3 blokai gali pradėti gaminti elektros energiją per 7 valandas.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Be paramos – „nepatikima“

„Lietuvos žinios“ disponuoja Energetikos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) ir Vilniaus trečiąją termofikacinę elektrinę (TE-3) valdančios bendrovės „Vilniaus energija“ (VE) tarpusavio susirašinėjimo dokumentų kopijomis. Jos rodo, kad „privilegija“ teikti VIAP ir sistemines paslaugas valstybinei įmonei paskirta neaiškiomis aplinkybėmis.

Energetikos viceministro Roko Baliukovo pasirašytame rašte „Dėl galios rezervo“ bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ informuojama, kodėl VIAP paslaugą elektrinėse, kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti, šiemet teikia vienintelis LEG padalinys Lietuvos elektrinė. „Vienas iš reikalavimų sistemos rezervą užtikrinančioms elektrinėms yra galimybė užtikrinti elektros gamybos pradžią per 12 valandų. Remiantis perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ pateikta informacija, toks reikalavimas Vilniaus 3-iojoje elektrinėje negali būti išpildomas dėl technologinių priežasčių“, – rašė energetikos viceministras. R. Baliukovas priduria, kad VIAP netekusi Vilniaus TE-3 „negali būti traktuojama kaip patikimai prieinama galia dėl reikalavimo užtikrinti elektros gamybos pradžią per nustatytą laiką“.

„Lietuvos žinių“ turimos dokumentų kopijos rodo, kad „Litgrid“ disponavo informacija, jog veikianti Vilniaus TE-3 turėjo visas galimybes užtikrinti elektros gamybos pradžią per reikalaujamas 12 valandų. Nepaisydama to, „Litgrid“ 2015 metų spalio 7 dieną pateikė informaciją, kad toks reikalavimas Vilniaus TE-3 dėl technologinių priežasčių neva negali būti įvykdomas. Tą pačią dieną Vyriausybė priėmė Energetikos ministerijos parengtą nutarimą, kuriuo VIAP kvotos termofikacinėms elektrinėms panaikinamos.

Tuo metu „Vilniaus energijos“ prezidentas Linas Samuolis tvirtina, kad „Litgrid“ buvo gerai žinoma, jog Vilniaus TE-3 blokai gali pradėti gaminti elektros energiją per 7 valandas. Per 10,5 valandos – pasiekti 90 MWh/h, o per 12 valandų – 115 MWh elektros gamybos apimtį. Ši informacija, L. Samuolio teigimu, išdėstyta galiojančioje „Vilniaus energijos“ ir „Litgrid“ sisteminių paslaugų sutartyje dėl galios rezervo.

Kaltina Vyriausybę

Vilniaus miesto savivaldybės narys buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas tvirtina, kad panaikindama VIAP kvotas termofikacinėms elektrinėms, o antrinį ir tretinį galios rezervą be konkurso užsakiusi LEG, Vyriausybė elgiasi neteisėtai.

„Kaip žinoma, tiek antrinis (nuo 200 MW iki 400 MW), tiek tretinis (nuo 270 MW iki 505 MW) galios rezervai didėja dėl nuo 2016 metų į eksploataciją įvedamų elektros energijos jungčių „LitPol Link“ ir „NordBalt“. Nei visai, nei išaugusiai galios rezervo daliai nebuvo vykdomas galios aukcionas, todėl nebuvo užtikrinti skaidrumo ir konkurencijos reikalavimai. Esu įsitikinęs, kad tokiu būdu yra pažeidžiami konkurencijos teisės reikalavimai bei nepagrįstai suteikiamos išskirtinės teisės vienam, valstybės kontroliuojamam ūkio subjektui“, – ant Vilniaus savivaldybės tarybos oficialaus blanko Seimo opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui rašo A. Sekmokas.

Buvęs energetikos ministras negali suvokti, kodėl Vyriausybė remia gerokai brangesnių įrenginių išlaikymą. „Palyginimui, vidutinės 1 MW galios išlaikymo Vilniaus 3-iojoje, Kauno ir Panevėžio termofikacinėse elektrinėse kartu kaina – apie 24 tūkst. eurų per metus, tuo tarpu vartotojai už 1 MW galios išlaikymą Lietuvos elektrinėje moka apie 37 tūkst. eurų per metus. Akivaizdu, kad galios rezervo kaštai termofikacinėse elektrinėse yra daugiau kaip 30 proc. mažesni už Lietuvos elektrinės kaštus“, – skaičiuoja A. Sekmokas. Jo skaičiavimu, dėl Vyriausybės sprendimo Vilniaus TE-3 nebegalės veikti ir gaminti šilumos ir elektros energijos ir patirs apie 7,442 mln. eurų nuostolį, o visos, įskaitant Kauno ir Panevėžio, termofikacinės kartu – apie 14 mln. eurų nuostolį per metus.

„Nepaisant to, kad TE3– yra naujesnė bei žymiai efektyvesnė veikti šildymo sezono metu ir net vasarą galinti dirbti palyginamu našumu kaip ir Lietuvos elektrinės veikiantys blokai, Vyriausybė be jokio konkurso skyrė lėšų pastarajai išlaikyti, o 563 MW elektros galios termofikacines jėgaines faktiškai pasmerkė uždarymui, nors teisiškai tokio sprendimo Vyriausybė negalėjo priimti“, – tvirtina buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.

Arvydas Sekmokas: „Esu įsitikinęs, kad pažeidžiami konkurencijos teisės reikalavimai bei nepagrįstai suteikiamos išskirtinės teisės vienam, valstybės kontroliuojamam ūkio subjektui.“/Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Politikai apsikeitė vietomis

„Lietuvos žinios“ primena, kad būtent A. Sekmoko vadovaujama Energetikos ministerija VIAP remiamas elektros gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms nuo 2011 metų kasmet planingai mažino.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas ir dabartinis Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius dėl to tuometį energetikos ministrą „kalė prie stulpo“. Mat A. Sekmokas 2011 metų spalio pradžioje žadėjo sumažinti šilumos kainas ir padidinti kvotas termofikacinėms elektrinėms taip, kad dalis tos elektros, kurią gamina Elektrėnų jėgainė, kartu šildanti Elektrėnų marias, būtų perduota gaminti šiluminėse elektrinėse. Tačiau spalio 14 dieną ministras pasielgė priešingai – VIAP lėšomis remiamas elektros gamybos kvotas termofikacinėms jėgainėms sumažino. A. Butkevičius tuo metu viešai protestavo ir tvirtino, kad toks ministro sprendimas didins šilumos kainą ir dėl to „suplonės žmonių piniginės“.

Dabar politikai apsikeitė vietomis: A. Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė VIAP paramą termofikacinėms elektrinėms iš viso panaikino ir tuo itin papiktino A. Sekmoką, teigiantį, kad dėl to termofikacinės elektrinės užsidarys ar patirs nuostolių.

Skuboti sprendimai

Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas Rymantas Juozaitis kritiškai vertina tai, kad valstybei reikšmingų paslaugų teikimas be konkurso patikėtas vienai valstybinei įmonei, o tokias pat paslaugas galinčios teikti privačios bendrovės tos pačios valdžios sprendimu privestos prie žlugimo ribos. „Strategija teisinga, o į daugelį taktikos klausimų neatsakyta“, – „Lietuvos žinioms“ teigė R. Juozaitis. Jo nuomone, valdžia iki šiol neapsisprendė, kokios galios elektros generacijos Lietuvai reikia. Į tai, pasak energetiko, turėtų atsakyti Energetikos strategija, kuri, vadovaujantis kaštų ir naudos analize, pateiktų vienų ar kitų energetikos sprendimų įtaką valstybės makroekonomikai.

„Tik po to, kai vieną ar kitą strateginį variantą pasirinktų Seimas, Vyriausybė turėtų vykdyti taktinius uždavinius. Dabar sprendimai priimti per anksti. Naujos strategijos dar nėra. Kita vertus, mūsų skaičiavimai rodo, kad, kai vietinė gamyba sumažėja, elektros rinkos kaina pakyla. Dėl to sumažėja energetinis saugumas ir rinkoje brangsta elektra“, – aiškino pašnekovas.

R. Juozaitis priminė, kad Vyriausybė be diskusijų priėmė vienašališką sprendimą, argumentuodama, esą jau 2012 metais visos elektrinės buvo įspėtos, kad nuo 2016 metų VIAP parama joms nebus teikiama. „Taip, bet tas pats A. Sekmokas, kuris tuomet darė šiuos sprendimus, dabar sako, kad neturėjo omeny, jog nuo šių metų šios elektrinės negaus net paramos už teikiamas galios rezervavimo paslaugas. Juk taip paprasta, – jeigu būtų padengiamos šių elektrinių pastoviosios išlaidos, jos tam tikrais momentais, kai rinkoje kainos pakyla, ypač atšalus orams, galėtų gaminti elektrą“, – su buvusiu ministru sutinka R. Juozaitis. Energetiko nuomone, dabar ne tik Vilniaus, bet ir Kauno bei Panevėžio elektrinės savo pastoviųjų sąnaudų nepadengs ir tik stengsis sumažinti neišvengiamus nuostolius.

„Vilniuje dėl būsimų nuostolių iš viso nuspręsta elektrinę uždaryti. O reikėjo bent palaukti, kol pradės visu pajėgumu veikti „NordBalt“ jungtis. Dar negauname elektros iš Švedijos. Ir matome, kad nuo sausio 1 dienos, kai Vilniaus TE-3 sustojo, „Nord Pool Spot“ (NPS) biržos Lietuvos kainų zonoje elektros kaina pakilo“, – sakė pašnekovas.

Sumažėjus pasiūlai vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ elektros energijos biržos Lietuvos kainų zonoje sausio 9 dieną šoktelėjo net iki 83,48 euro už megavatvalandę (Eur/MWh). Praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina NPS Lietuvos prekybos zonoje siekė 54,4 Eur/MWh – 50,7 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 36,1 Eur/MWh. Vidutinė NPS kaina pakilo 63 proc. iki 27,5 Eur/MWh. Tokį staigų elektros brangimą lėmė regione užfiksuotas elektros energijos deficitas ir kainos augimas Šiaurės šalyse.

„Vyriausybės sprendimai nutraukti paramą termofikacinėms elektrinėms padaryti per anksti“, – konstatavo R. Juozaitis.

Pažadai neištesėti

Energetikos ministras Rokas Masiulis pernai žadėjo, kad dėl naujų jungčių su Švedija ir Lenkija elektros kaina Lietuvos vartotojams šiemet mažės bent 7 proc. Tačiau nuo Naujųjų elektra, Kainų komisijos sprendimu, daugeliui gyventojų atpigo tik 1,5 proc., arba 0,2 cento. Tai iš dalies lėmė ir valdžios sprendimai SGD terminalo veiklos sąnaudas apmokėti šalies elektros vartotojų lėšomis.

Kainų komisijos skaičiavimu, vidutiniškai 1 mln. eurų VIAP biudžeto lėšų padidina elektros kainą vartotojams apie 0,01 ct/kWh. Tad vien 28 mln. eurų VIAP lėšų, skirtų Lietuvos elektrinės sąnaudoms dėl SGD terminalo mokesčio apmokėti, elektros kainą padidino 0,28 ct/kWh.

2015 metų gruodžio 30 dieną Kainų komisija patvirtino 3,8 karto didesnes negu šiemet sisteminių paslaugų kainas. „Lesto“ nurodė, kad šios paslaugos kainos augimas yra viena priežasčių, dėl ko kitąmet buitiniams vartotojams elektros tarifai smuks mažiau nei planuota. „Naujai pakeista sisteminių paslaugų kaina ir VIAP kaina, o dėl šių dedamųjų pasikeitimų, natūralu, keitėsi ir galutinė elektros kaina“, – komentavo „Lesto“ Visuomeninio tiekėjo departamento direktorius Ramūnas Kiaulėnas.

DIDĖJA DEDAMOSIOS

Elektros vartotojai šiemet mokės 1,577 cento už kiekvieną kilovatvalandę (ct/kWh), o gamintojai, vartojantys pasigamintą elektros energiją savo reikmėms, – 1,709 ct/kWh VIAP mokestį (60 proc. didesnį negu pernai).

„Litgrid“ sisteminių paslaugų kaina pakilo 3,8 karto – iki 0,353 cento už kilovatvalandę (kWh).

Šaltinis: Kainų komisija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"