TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Litgas“ akcijos – pavojingas žaisliukas

2016 08 19 6:00
Kainų komisija neįvykdė grasinimo „Amber Grid“ skirti iki 5 mln. eurų siekiančią baudą. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Europos Komisija priekaištauja Lietuvai dėl to, kad Energetikos ministerija iki šiol neatsisakė bendrovės „Litgas“ akcijų, kaip buvo žadėjusi. Dėl ministerijos nenoro klausytis Briuselio nurodymų kitai Lietuvos bendrovei „Amber Grid“ gresia milijoninės baudos ir kyla klausimas, ar ji apskritai veikia teisėtai.

Oficialiame dokumente, kurį Europos Komisijos (EK) vardu pasirašė ES užimtumo, socialinių reikalų, įgūdžių ir darbo jėgos mobilumo komisarė Marianne Thyssen, teigiama, kad Energetikos ministerija gali finansinėmis paskatomis daryti nederamą poveikį pajėgumų paskirstymo, techninės priežiūros ar investicijų klausimais dujų perdavimo sistemos operatorei „Amber Grid“.

Įžvelgusi tokį pavojų EK prieš pusantrų metų paragino Lietuvos valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją (VKEKK), kad ši išduotų dujų perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) licenciją įmonei „Amber Grid“ tik su sąlyga, jog visos „Litgas“ akcijos, kurias turi „Klaipėdos nafta“, bus perleistos kitai įmonei, kurioje Energetikos ministerija akcijų neturėtų. „Jei vykdant tokį procesą reikės perkelti ir darbuotojus, gali būti nustatytas pagrįstas, pavyzdžiui, dvylikos mėnesių, pereinamasis laikotarpis“, – nurodė EK.

Tačiau nei per EK pasiūlytą 12 mėnesių terminą, nei iki šiol Energetikos ministerija savo turimų „Litgas“ akcijų neatsisakė. Kainų komisija savo ruožtu neįvykdė grasinimo „Amber Grid“ skirti iki 10 proc. metinės apyvartos iš dujų perdavimo veiklos dydžio baudą. Dabar VKEKK gąsdina, kad, nurodymo neįvykdžius, ji gali iš naujo pradėti „Amber Grid“ sertifikavimo procedūrą.

Lietuva oficialiai skelbė, kad 2014 metų spalio 31 dieną įgyvendino ES Trečiąjį energetikos paketą, pagal kurį dujų tiekimą, perdavimą ir skirstymą turi valdyti skirtingi akcininkai. Tačiau, Europos Komisijos nuomone, Lietuva net formaliai nėra įvykdžiusi ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų, kol dalis „Litgas“ akcijų priklauso Energetikos ministerijos kontroliuojamai „Klaipėdos naftai“.

Iškėlė konkrečias sąlygas

Kainų komisija padarė išvadą, kad „Amber Grid“ atitinka ES nuosavybės atskyrimo modelio reikalavimus, tačiau EK su šia išvada nesutiko. Briuselis nurodė, kad dar 2013 metais, teikdama ankstesnę nuomonę dėl „Litgrid“ sertifikavimo, EK iškėlė abejonių, kodėl Energetikos ministerijai priklauso ir „Klaipėdos naftos“ (Klaipėdos SGD terminalą stačiusios bendrovės), ir pastarosios tuo metu visiškai patronuotos „Litgas“, kuriai patikėta prekybos dujomis užduotis, dalis akcijų.

Kadangi 2013 metų liepą SGD terminalas dar nebuvo pradėjęs veikti, Kainų komisija patikino EK, kad iškart, kai tik bus pradėta prekybos veikla, „Litgas“ bus veiksmingai atskirta nuo „Klaipėdos naftos“ ir Energetikos ministerija jos nebekontroliuos, todėl interesų konflikto esą bus visiškai išvengta. Tačiau pažado Lietuva netesėjo ir interesų konfliktas, EK vertinimu, iki šiol nėra pašalintas.

2013 metų rugpjūtį Vyriausybė priėmė rezoliuciją dėl naujų „Litgas“ akcijų išleidimo ir įpareigojo Finansų ministeriją užtikrinti, kad jos kompetencijai priklausanti valstybinė energetikos bendrovė „Lietuvos energija“ šias naujas akcijas įsigytų ir taip gautų ne mažiau kaip du trečdalius visų akcijų. Dabar 33,33 proc. „Litgas“ akcijų priklauso „Klaipėdos naftai“, 66,67 proc. – „Lietuvos energijai“. „Klaipėdos nafta“ savo ruožtu 70,63 proc. nuosavybės teise priklauso Energetikos ministerijai, o „Lietuvos energija“ – 100 proc. Finansų ministerijai.

Kainų komisija manė, kad netiesiogiai 23,52 proc. „Litgas“ akcijų ir balsų valdančiai bei „Amber Grid“ kontroliuojančiai Energetikos ministerijai tokia padėtis nesuteikia tiesioginės arba netiesioginės „Litgas“ kontrolės ar teisių, nes tai draudžia ES Dujų direktyva. Tokią kontrolę esą eliminuoja ir 2013 metų gruodžio 23 dieną pasirašytas „Klaipėdos naftos“ ir „Lietuvos energijos“ akcininkų susitarimas, pagal kurį „Klaipėdos nafta“ atsisakė teisės dalyvauti bendrovės „Litgas“ valdyme ir balsuoti jos akcininkų susirinkime ar valdyboje.

Tačiau EK tokia Vyriausybės priimta „Klaipėdos naftos“ ir „Litgas“ nuosavybės teisių koncepcija neįtikino. EK netenkino, kad nebuvo atliktas nuodugnus kitų Energetikos ministerijos netiesioginių teisių į „Litgas“ vertinimas pagal Dujų direktyvą. Be to, EK neaišku, kodėl dvi valstybės įstaigos atskirtos tik iš dalies.

„Lietuvos žinių“ duomenimis, Energetikos ministerija 2015 metais VKEKK raštiškai patvirtino, kad atliks reikiamus veiksmus dėl „Klaipėdos naftos“ turimų „Litgas“ akcijų perleidimo. Taip pat ir Finansų ministerija informavo Kainų komisiją, kad „dės visas pastangas ir ieškos atitinkamų priemonių“ siekdama užtikrinti tinkamą „Klaipėdos naftos“ turimų „Litgas“ akcijų perleidimo įgyvendinimą per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį.

Savo ruožtu Kainų komisija tų pačių metų balandžio 10 dieną konstatavo, kad „Amber Grid“ gali būti paskiriama perdavimo sistemos operatore „tik su sąlyga, kad Energetikos ministerija per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą atliks veiksmus dėl „Klaipėdos naftos“ turimų „Litgas“ akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos“, kaip nurodė EK.

Kartu Kainų komisija „Amber Grid“ išdavė neterminuotą PSO licenciją su sąlyga, kad Energetikos ministerija per ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą nuo „Amber Grid“ paskyrimo įsigaliojimo dienos atliks veiksmus dėl „Klaipėdos naftos“ turimų „Litgas“ akcijų perleidimo ūkio subjektui, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai nėra valdomas Energetikos ministerijos. Priešingu atveju pagrasinta „Amber Grid“ skirti baudą iki 10 proc. metinių pajamų iš dujų perdavimo veiklos. „Lietuvos žinių“ skaičiavimu, pagal 2015 metų įmonės finansinius rezultatus, ši suma siektų iki 5–5,5 mln. eurų.

Grasinimas nepadėjo. 2016 metų balandžio 22 dieną Kainų komisija konstatavo, kad „Amber Grid“ neįvykdė nustatyto įpareigojimo ir todėl neatitinka Gamtinių dujų įstatyme įtvirtintų perdavimo sistemos operatoriaus veiklos nepriklausomumo ir veiklos atskyrimo reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai nacionalinis reguliuotojas suteikė papildomą 2 mėnesių terminą ištaisyti reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimą bei pateikti Komisijai su Energetikos ministerija suderintą veiksmų planą, susijusį su „Klaipėdos naftos“ turimų „Litgas“ akcijų perleidimu. Šis reikalavimas taip pat liko be atsako.

Kalta aplinka

Energetikos ministerija „Lietuvos žinioms“ teigė, kad įvykdyti Komisijos nurodymą sutrukdė aplinkybės. Esą apie akcijų pardavimą paskelbta daugiau kaip prieš metus – 2015 metų gegužės 21 dieną.

„Tačiau dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip „Litgas“ reorganizavimas, SGD įstatymo keitimas, „Litgas“ derybos su SGD tiekėju „Statoil“ ir Kainų komisijos sprendimų keitimas, procesas užsitęsė. Šių metų balandžio 29 dieną buvo atnaujintas kvietimas įsigyti „Klaipėdos naftai“ priklausančias „Litgas“ akcijas. „Klaipėdos nafta“ deda maksimalias pastangas įvykdyti procesą per optimalų laiką, atliekant visus procesinius veiksmus“, – „Lietuvos žinioms“ atsiųstame laiške teigė ministerijos atstovai.

Tarp kitko, „Litgas“ savo puslapyje skelbia, jog aplinkybė, kad Energetikos ministerijos valdoma „Klaipėdos nafta“ valdo 33,33 proc. įmonės akcijų, tačiau nedalyvauja įmonės valdyme ir yra atsisakiusi visų balsavimo teisių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, „žymi energijos tiekimo ir infrastruktūros valdymo veiklų pabaigą pagal Europos Sąjungos Trečiąjį energetikos paketą“.

„Lietuvos žinios“ paklausė, ar Energetikos ministerija sutinka su tokia įmonės interpretacija, ar palaiko Europos Komisijos nuomonę, kad formalaus veiklų atskyrimo pagal ES Trečiojo paketo reikalavimus nėra, kol trečdalį „Litgas“ akcijų valdo Energetikos ministerijos žinioje esanti bendrovė, ir kad dėl to kyla interesų konfliktas bei lieka galimybė „Amber Grid“ daryti nederamą poveikį.

„ES Trečiojo paketo įgyvendinimo kontekste aplinkybė, kad „Klaipėdos nafta“ pagal akcininkų sutartį yra atsisakiusi balsavimo teisių akcininkų susirinkime ir nedalyvauja „Litgas“ valdyme, taip užtikrindama interesų konflikto nebuvimą, yra labai svarbi. Energetikos ministerijos pavedimu „Klaipėdos nafta“ deda visas pastangas, kad EK Trečiojo paketo reikalavimai būtų įgyvendinti ir formaliai, t. y. perleidžiant turimas „Litgas“ akcijas ūkio subjektui, kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas Energetikos ministerijos“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Valstybės valdomos energetikos įmonės dujų sektoriuje. /Šaltinis: Kainų komisija

Teisėta, neteisėta?

Kainų komisijos narys Vygantas Vaitkus „Lietuvos žinioms“ teigė, kad šiuo metu VKEKK nurodymas yra tebevykdomas. „Energetikos ministerija VKEKK yra pateikusi su suinteresuotomis šalimis suderintą veiksmų planą, kaip minėtą nurodymą įvykdyti“, – tvirtino jis.

Kai kurių „Lietuvos žinias“ konsultavusių ekspertų vertinimu, per nurodytą terminą neįvykdžius ES iškeltų sąlygų, „Amber Grid“ išduota PSO licencija tapo neteisėta. Tačiau V. Vaitkus pabrėžė, jog susidariusi situacija jokiu būdu nereiškia, kad „Amber Grid“ sertifikavimo procesas ar jai išduota neterminuota gamtinių dujų PSO licencija negalioja ar yra neteisėti, kol Kainų komisija nėra priėmusi kitų atitinkamų sprendimų. „Šiuo metu VKEKK sprendžia, ar yra tikslinga taikyti poveikio priemones „Amber Grid“, kokios jos turėtų būti, taip pat dėl kitų priemonių, įskaitant dialogą su Europos Komisija, reikalingumo“, – dėstė V. Vaitkus.

Į „Lietuvos žinių“ klausimą, ar Kainų komisija ketina vykdyti savo grasinimą už reguliavimo veiklos pažeidimą pagal Energetikos įstatymą „Amber Grid“ skirti baudą iki 10 proc. metinių pajamų, V. Vaitkus atsakė: „ Minėta bauda nėra paskirta. Nors bendrovė ir buvo įpareigota atlikti „Klaipėdos naftos“ turimų „Litgas“ akcijų perleidimą, VKEKK, remdamasi gaunama informacija iš susijusių šalių, sprendžia dėl baudos tikslingumo bei analizuoja, ar tikslinga skirti baudą ar kitą sankciją „Amber Grid“, kai pati „Amber Grid“ neturi galimybės tiesiogiai įgyvendinti „Litgas“ akcijų perleidimo.“

Pasak V. Vaitkaus, tai padaryti gali tik „Amber Grid“ akcininkai. „Taip pat šiuo metu vyksta diskusijos dėl „Litgas“ akcijų paketo vertės nustatymo“, – teigė jis.

V. Vaitkus pabrėžė, kad Kainų komisijai labai svarbus veiklų atskyrimo pagal ES Trečiojo paketo reikalavimus įgyvendinimas, bet jis atkreipė dėmesį, jog vien baudos skyrimas „Amber Grid“ neužtikrina fakto, kad „Klaipėdos naftos“ turimų „Litgas“ akcijų perleidimas būtų įgyvendintas. „VKEKK deda visas pastangas, kad esama situacija būtų išspręsta iš esmės per trumpiausiai įmanomą terminą. Akcentuotina, jog visgi suinteresuotoms šalims neįgyvendinus šio reikalavimo VKEKK turi teisę kreiptis į Europos Komisiją ir iš naujo pradėti AB „Amber Grid“ sertifikavimo procedūrą“, – teigė jis.

Faktai: energetika grįžo į valstybės rankas

Seimas 2008 metais nusprendė neprašyti Europos Komisijos išimties dėl Trečiojo energetikos paketo, todėl Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, neprašė Komisijos atidėti terminą, iki kurio turi būti įgyvendinta direktyva.

2012 metų rudenį Lietuva baigė įgyvendinti šio paketo reikalavimus elektros sektoriuje. Paketą įgyvendinant dujų sektoriuje, 2013 metais nuo „Lietuvos dujų“ buvo atskirta dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“, o 2014-aisiais – tiekimo įmonė „Lietuvos dujų tiekimas“.

Trečiasis ES energetikos paketas numato, kad dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklos turi būti atskirtos. Pertvarkos metu Lietuva iš „Gazprom“ ir E.ON išpirko „Amber Grid“ ir „Lietuvos dujų“ akcijas.

E.ON ir „Gaprom“ pasitraukimas iš Lietuvos, įskaitant iš E.ON už 34,14 mln. eurų išpirką 11,76 proc.“Lesto“ akcijų paketą bei „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ smulkiesiems akcininkams sumokėtas lėšas, valstybei kainavo 277,6 mln. eurų.

Kai kurie ekspertai skeptiškai vertina Trečiojo paketo įgyvendinimą Lietuvoje, nes beveik visas energetikos sektorius grįžo į valstybės rankas. Šių įmonių valdymas tik perskirstytas tarp Energetikos ir Finansų ministerijų, tad iš esmės jas visas kontroliuoja Vyriausybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"