TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Natūralų“ medų pakeitė „mišiniai“

2015 08 08 6:00
Prekybos centruose parduodamas „lietuviškas“ medus gali būti atvežtas iš Kinijos. Arvydo Jockaus (LŽ) nuotraukos

Šiemet Lietuvoje pirmą kartą per medunešį į rinką nebetiekiama nei „natūralaus“, nei „dirbtinio“ medaus. Prekybos centruose ir turgavietėse dabar pavyks rasti tik tokio medaus, kurį apibūdina kitos savybės, pavyzdžiui, nektaro, lipčiaus, išsuktas, išspaustas ar savitakis.

Laikantis naujų reikalavimų bičių produkto indeliai žymimi visiems suprantamu žodžiu „medus“. Tai reiškia, kad parduodamas medus yra tikras ir be priemaišų. Buvęs „dirbtinis“, nors lentynose išdėliotas kartu su tikru medumi, dabar vadinamas „medaus skonio mišiniu“ arba „sirupu“.

Vis dėlto patyrę bitininkai pataria pirkėjams nepatingėti ir atidžiau perskaityti ant etiketės smulkiomis raidėmis surašytą informaciją. Mat gali pasirodyti, kad lietuviško bičių produkto norėjęs įsigyti vartotojas iš parduotuvės parsineš Ukrainoje ar Kinijoje pagaminto medaus, kurio saugos reikalavimai nėra tokie griežti kaip Europos Sąjungoje.

Maišo su kinų medumi

Parduotuvėse parduodamo „lietuviško“ medaus etiketėse neretai galima aptikti užrašą „EB ir ne EB šalių medaus mišinys“. Tai reiškia, kad pakuotėje galbūt tėra maža dalis vietinio medaus, sumaišyto su atvežtu iš Kinijos ar Ukrainos.

„Dažnai vartotojams kyla minčių, kad „mišinys“ gal nėra medus. Iš tikrųjų tai medus, tik fasavimo metu sumaišytas su medumi, stambiomis pakuotėmis įvežtu iš skirtingų šalių“, – LŽ sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistas Jonas Stanius.

Pareigūnas pateikė tokių mišinių pavyzdžių. Antai „ES medaus mišinyje“ gali būti sumaišytas medus, pagamintas Vokietijoje, Latvijoje ir Lietuvoje; „Ne ES medaus mišinys“ – tai medus, pagamintas Kinijoje ir Ukrainoje; „ES ir ne ES medaus mišinys“ – pakuotėje yra sumaišytas medus, pagamintas Kinijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje.

Maišyti lietuvišką medų su atvežtiniu apsimoka. Kaip LŽ aiškino Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas doc. dr. Algirdas Amšiejus, verslininkai perka Kinijoje bambukų medų po 1 dolerį už kilogramą, o Lietuvoje įlašinę šaukštą vietinio medaus, parduoda po 6 eurus. Toks medus, pasak jo, į Lietuvą vežamas šimtais tonų. Be to, verslininkai dar turi didžiulį kiekį ukrainietiško medaus su antibiotikais, ir jis tebeparduodamas turguje bei prekybos tinkluose.

„Tokiame mišinyje yra 5 proc. lietuviško ir 95 proc. ukrainietiško ar kiniško medaus. Niekam nepatarčiau jo pirkti, – kalbėjo veteranas bitininkas. – Siūlyčiau pirkti medų, ant kurio etiketės parašyta, kad jo kilmės šalis yra Lietuva arba nurodytas konkretus Lietuvos ūkis ar ūkininkas.“

Vis dėlto A. Amšiejus pripažino, kad ir parduotuvėse, ir turgavietėse galima rasti puikios kokybės medaus, nes bitininkai jį tiekia ir į prekybos tinklus. Turgavietėse medų perkantiems miestiečiams bitininkas patarė teirautis, kuriame ūkyje jis pagamintas, ar galima į tą ūkį atvykti. „Gali pasirodyti, kad bitynas „įsikūręs“ daugiabučio 12-ame aukšte“, – ironizavo pašnekovas.

A. Amšiejaus teigimu, pas Lietuvos ūkininkus galima įsigyti net išskirtinės kokybės medaus. Jį gaminant nenaudojami plastikiniai indai ir polistirolo aviliai, medus sukamas nerūdijančio plieno įrenginiu, laikomasi itin griežtų higienos normų. „Aš asmeniškai nepasitikiu plastiku, nes jis gaminamas iš atliekų. Manau, dar sulauksiu mokslininkų verdikto plastmasei“, – pažymėjo bitininkas.

Algirdas Amšiejus tikino, kad ir patys bitininkai siekė, jog būtų draudžiama medų skirstyti į natūralų ir dirbtinį./Lž archyvo nuotrauka

Uždraudė klaidinantį terminą

Europos Komisija dar 2013-aisiais patarė nebevartoti sąvokos „natūralus“ medaus etiketėse. Lietuvoje prekiauti tokiomis etiketėmis paženklintu medumi uždrausta nuo šių metų pradžios.

„Vartojant terminą „natūralus“ klaidinamas vartotojas – daroma užuomina apie ypatingas produkto savybes, nors tokias pat jas turi visi panašūs produktai. Taip pat mano ir Lietuvos bitininkams atstovaujanti Lietuvos bitininkų sąjunga. Tenkindama šios organizacijos pageidavimą ir siekdama, kad tokiu būdu ženklinę medų Lietuvos bitininkai išvengtų nuostolių, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba suteikė pereinamąjį laikotarpį iki 2014 metų gruodžio 31 dienos, kai prekiauti „natūraliu“ medumi dar buvo leidžiama. Tačiau nuo šių metų sausio 1-osios taip paženklino medaus į rinką negalima tiekti“, – LŽ aiškino VMVT vyr. specialistas J. Stanius.

Pasak jo, žodžiu „medus“ pavadintas produktas, kuris tiekiamas rinkai ar dedamas į kokį nors produktą, skirtą žmonėms vartoti, negali turėti jokių maistinių sudedamųjų dalių, tarp jų – maisto ar kitų priedų. „Prieš keletą metų prekyboje buvo galima rasti gaminių, įvardytų kaip „Dirbtinis medus“. Tačiau nuo 2013-ųjų Lietuvos gamintojams nurodyta nevartoti produkto, pagaminto iš gliukozės sirupo ar cukraus, pavadinime termino „medus“, nes tai klaidina vartotojus ir prieštarauja teisės aktams, nustatantiems maisto produktų ženklinimą“, – teigė specialistas.

A. Amšiejus tikino, kad ir patys bitininkai siekė, jog būtų draudžiama medų skirstyti į natūralų ir dirbtinį. „Koks gi dar medus gali būti? Tai kam rašyti? – klausė jis. – Jeigu medus kitoks, taip ir reikėtų rašyti: „cukrinis“, „netikras“ medus.“

Anot mokslininko, verslininkai, kurie vadino medų „natūraliu“, tiesiog norėjo įsiteikti pirkėjui. Kita vertus, bitininką ir dabar piktina tai, kad medaus sirupas iš gliukozės parduotuvių lentynose pastatomas greta tikro medaus. Esą taip klaidinami užsieniečiai, jie per klaidą gali nusipirkti pigesnio „medaus skonio mišinio“, kuriame medaus nėra nė kvapo – tik perdirbtas cukrus.

Iš „Maximos“ pašalintas nesaugus medus

VMVT, vykdydama į rinką tiekiamo medaus kontrolę, per praėjusius dvejus metus paėmė 20 gamintojų medaus mėginių. Juos ištyrus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute buvo nustatyta, kad visi atitiko sudėties ir kokybės reikalavimus. Tačiau 2014 metais užfiksuotas vienas saugos reikalavimų neatitinkančio medaus atvejis.

Paėmusi mėginius ir juos ištyrusi laboratorijoje VMVT nustatė, kad prekybos tinklas „Maxima LT“ prekiavo medumi „Maxima Favorit“, kuriame aptikta antimikrobinės medžiagos sulfametokszolo likučių. Paskui buvo atliktas šį medų fasavusios UAB „Medaus pirkliai“ ir bitynų, iš kurių gauta medaus žaliava, patikrinimai, o nesaugaus medaus „Maxima Favorit“ partija pašalinta iš prekybos ir sunaikinta.

„Nustačius, kad produktas nesaugus, jis kiekvienu atveju šalinamas iš rinkos ir sunaikinamas. Nekokybiškas medus irgi pašalinamas iš rinkos. Medaus gamintojams ar pardavėjams, patiekusiems į rinką nesaugų ar nekokybišką produktą, taikomos nuobaudos“, – sakė J. Stanius.

Parduotuvėse karaliauja mišiniai

Viename didžiųjų mažmeninės prekybos centrų apsilankęs žurnalistas suskaičiavo, kad ant lentynos buvo maždaug vienodomis proporcijomis sudėlioti tiek medaus, kurio kilmės šalis – Lietuva, tiek „EB ir ne EB šalių mišinių“ stiklainiai. Greta medaus lentynoje puikavosi ir pigesnių „Medaus skonio mišinių“, tai yra sirupo, indeliai.

Prekybos tinklų atstovai savo ruožtu teigia, jog daugiausia parduoda lietuviškos kilmės medų. „Norfos mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis LŽ tvirtino, kad 95 proc. viso šiame prekybos tinkle parduodamo medaus yra lietuviškas. „Tik maža dalis – „EB ir ne EB medaus mišiniai“. Prekiaujame ir „Medaus skonio cukraus sirupu“. Jis gana populiarus, nes kainuoja daugiau kaip du kartus pigiau negu tikras medus“, – kalbėjo D. Ryliškis.

„Maximos LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė pabrėžė, kad šio tinklo parduotuvėse galima rasti net 20 skirtingų pavadinimų medaus, o 90 proc. jo tiekia lietuvių gamintojai ir bitininkai. Nors įvežtinio medaus kaina, pasak jos, vidutiniškai penktadaliu mažesnė nei lietuviško, pirkėjai renkasi vietinį produktą. 2014 metais lietuviško medaus buvo parduota 186 tonos, o atvežto iš kitur – vos 13,5 tonos.

„Didžioji dalis parduodamo medaus – surinktas Lietuvos bitininkų savo ūkiuose. Taip pat turime medaus mišinių, į kuriuos dedama riešutų ar kitokių įmantresnį skonį suteikiančių priemaišų. Mišiniai maždaug trečdaliu pigesni už gryną medų, tad suprantama, kad ir klientai, ypač tie, kuriems itin svarbi kaina, gana dažnai juos renkasi. Vien pernai medaus mišinių nupirkta 70 proc., o gryno medaus 30 procentų. Taip pat parduodame vadinamąjį dirbtinį medų arba cukraus sirupą“, – vardijo R. Saulytė.

„Rimi“ prekybos centruose taip pat galima įsigyti tiek lietuviško medaus, tiek medaus mišinių iš EB ir ne EB šalių, tačiau tinklo viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė neatskleidė, kokią dalį sudaro lietuviškos kilmės medus. „Turime AB „Actas“ medaus gaminio produktų, kuriuos gyventojai daugiausia perka prieš šventes kepiniams. Dirbtinis medus mūsų prekybos centre 1,5 karto pigesnis už natūralų“, – sakė ji.

MEDAUS ŽENKLINIMAS

Medaus rūšis pagal kilmę:

lipčiaus medus – medus, gaunamas iš augalais mintančių vabzdžių išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių, arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų;

nektaro medus – medus iš augalų nektaro.

Medaus ženklinimas pagal gamybos būdą:

filtruotas medus – medus, iš kurio filtru pašalintos neorganinės ir organinės priemaišos, su jomis pasišalina ir didelė dalis žiedadulkių;

išspaustas medus – medus, gaunamas presuojant nepašildytus arba pašildytus korius be perų;

išsuktas medus – medus, gaunamas sukant medsukyje atakiuotus korius be perų;

konditerinis medus – medus, kurį galima naudoti pramonėje arba kaip sudedamąją kitų maisto produktų dalį;

korinis medus – šviežiai pasiūtuose be perų koriuose bičių sukauptas medus, parduodamas užakiuotais koriais ar tokių korių sekcijomis;

medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus;

savitakis medus – medus, kuris savaime išteka iš atakiuotų korių be perų.

Nektaro, lipčiaus, išsukto, išspausto, savitakio medaus pavadinimus galima pakeisti tiesiog vienu žodžiu „medus“.

Konditerinio medaus etiketėje prie pavadinimo turi būti nurodyta, kad „skirtas tik konditeriniams gaminiams“.

Šaltinis: Medaus technninis reglamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"