TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Nord Balt“ kabelio apsaugai skirs papildomus milijonus

2015 11 09 6:00
Į tarpsisteminės elektros jungties „NordBalt“ su Švedija kabelio apsaugą Baltijos jūros dugne numatoma papildomai investuoti daugiau kaip 17 mln. eurų. „Ligtrid“ nuotrauka

Į tarpsisteminės elektros jungties „Nord Balt“ su Švedija kabelio apsaugą Baltijos jūros dugne numatoma papildomai investuoti daugiau kaip 17 mln. eurų.

Jungties projektą įgyvendinanti Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė bendrovė „Litgrid“ šias investicijas su Kainų komisija privalo suderinti iki šių metų 31 dienos. Tačiau 17,36 mln. eurų papildomas investicijas į jūrinio kabelio apsaugą Kainų komisija spalio 30 dieną iš anksto įtraukė į 2016 metų perdavimo paslaugos tarifą, kuris kitąmet didėja 28 procentais.

Pavojingi jūros ruožai

„Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas LŽ teigė, daug labiau apsimoka investuoti į papildomą apsaugą, nei rizikuoti, kabelį pažeistų Baltijos jūroje plaukiojančių laivų įranga ar inkarai. Staiga nutrūkus elektros tiekimui, elektros energijos kaina rinkoje staiga pašoktų, o milijonus eurų galintis kainuoti kabelio remontas užtruktų kelis mėnesius.

„NordBalt“ kabelio apsaugai, pasak D. Virbicko, taikomi du metodai: įgilinimas aukšto slėgio vandens srove arba užpylimas skalda. „Pirmiausia kabelį siekiama apsaugoti įgilinant aukšto slėgio vandens srove. Tokiu būdu kabelis gali būti apsaugotas po jūros dugnu vieno metro gylyje. Ten, kur laivai plaukioja itin intensyviai ir todėl didėja tikimybė, kad gali būti išmetami inkarai, įgilinimas siekia iki 1,5 metrų“, – pasakojo „Litgrid“ vadovas.

Tačiau jau projektuojant trasą buvo numatytos zonos, kuriose įgilinimas sunkiai įmanomas dėl jūros dugno grunto savybių. Mat vietose, kur Baltijos jūros dugnas akmenuotas, įgilinimas yra neįmanomas. Tokiose vietose kabelis užpilamas skalda.

2014 metais klojant „NordBalt“ tokios priemonės taikytos keliuose ruožuose, kur intensyvi laivyba, arba kabelis buvo klotas kitų, pavyzdžiui, telekomunikacinių kabelių sankirtose.

Rizikuoti neapsimoka

„Išorinius kabelio pažeidimus dažniausiai lemia žvejybinė įranga ir inkarai. Pavyzdžiui, dugniniai tralai, kurie velkami jūros dugnu jį gremžia (jais gaudomi krevetės, skumbrės, šprotai, silkės), giliau įsmigę gali užkabinti ir pažeisti kabelį. Intensyvios laivybos vietose taip pat pavojingi laivų inkarai, ypač didžiųjų laivų, kurių inkarai yra sunkūs, todėl ir jų smūgis į kabelį būtų pavojingesnis. Šių metų pavasarį vykę rusų laivų manevrai taip pat skatino atsižvelgti į galimas rizikas“, – tvirtino D. Virbickas.

Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska Kraftnat“ ir kitų povandeninių jungčių operatorių patirtimis rodo, kad kabelio pažeistos vietos remonto sąnaudos gali svyruoti nuo nuo 4 iki 15 mln. eurų.

„Remontas gali trukti iki trijų mėnesių, o tai reiškia, kad tiek laiko jungtis neveiktų. Įvertinant, kad „NordBalt“ kabeliu perduodama elektros energija gali patenkinti beveik visą dienos elektros energijos poreikį Lietuvoje, tokia remonto trukmė neišvengiamai turėtų didelės įtakos kainoms elektros rinkoje“, – pabrėžė „Litgrid“ generalinis direktorius.

Pažeisto kabelio remonto sąnaudos, pasak D. Virbicko, priklausytų nuo pažeidimo vietos, galimybės greitai gauti tinkamą remontui laivą ir įgulą, metų laiko, oro sąlygų. Vidutiniškai tai užtruktų apie porą mėnesių.

„Įvertinus visus šiuos veiksnius, tampa akivaizdu, kad daug labiau apsimoka investuoti į papildomą apsaugą, nei rizikuoti“, – apibendrino jis.

„NordBalt“ projekto sąnaudas (530 mln. eurų) maždaug lygiomis dalimis finansuoja Švedija, Lietuva ir Europos Sąjunga. 2011 metais Kainų komisija nusprendė, kad Lietuvos dalis (138 mln. eurų) 2010–2016 metais bus finansuojama iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų fondo, kurį surenka visi šalies elektros energijos vartotojai.

Dėl „NordBalt“ projekto investicinių išlaidų ir eksploatacinių sąnaudų 2016 metus „Litgrid“ gaus 27,2 mln. eurų pajamų, iš jų 19,5 mln. eurų įmonei atiteks iš VIAP biudžeto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"