TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„NordBalt“ užtikrins didesnį energetinį saugumą

2015 10 12 11:15
„Litgrid“ nuotrauka

Vos du mėnesiai liko iki didžiausio bendro Švedijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimo pabaigos – šių metų gruodį pirmą sykį istorijoje Lietuvą tiesiogiai pasieks elektra, pagaminta Skandinavijoje. 

Baigiamo įgyvendinti projekto statybų pažangą savo akimis įvertino ir Lietuvoje viešėję Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. Kartu su jais Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklio statybų aikštelėje Klaipėdoje lankėsi ir Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šiuo metu „NordBalt“ nuolatinės srovės keitiklyje montuojama pagrindinė įranga – baigiamos įrengti nuolatinės srovės, vožtuvų ir reaktorių salės.

„Pirmoji Lietuvos jungtis su Švedija reiškia naują erą Lietuvos energetikos sektoriuje. Galinga infrastruktūra užtikrins didesnį energetinį saugumą šešiems milijonams lietuvių, latvių ir estų, o „NordBalt“ jau tapo sėkmės sinonimu Lietuvoje“, –sakė Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, pristatydamas projektą aukštiems svečiams.

Prognozuojama, kad pradėjus veikti „NordBalt“ elektra tekės iš Švedijos į Lietuvą – iš pigesnės elektros rinkos prekybos zonos į brangesnę – ir didmeninėje rinkoje elektros kaina kris maždaug penktadaliu. Lietuva ir Latvija šiuo metu už elektrą moka daugiausiai iš visų Šiaurės Europos elektros rinkoje veikiančių šalių.

453 kilometrų ilgio „NordBalt“ kabelio galuose Švedijoje ir Lietuvoje stovi po du beveik identiškus nuolatinės srovės keitiklius. Keitiklis Klaipėdoje yra prijungtas prie 330 kV transformatorių pastotės, o keitiklis Nybru – prie 400 kV transformatorių pastotės.

Didžiuliuose, septynių aukštų namui prilygstančiuose pastatuose vyks itin svarbūs procesai – elektra, perduodama tarp dviejų skirtingose sinchroninėse zonose veikiančių Lietuvos ir Švedijos sistemų, bus konvertuojama iš nuolatinės srovės į kintamą, kad galėtų tekėti elektros perdavimo tinklais.

„Ši Lietuvos ir Švedijos jungtis yra ne tik didžiausia bendra investicija energetikos sektoriuje, tai ir įkvepiantis bendradarbiavimo pavyzdys ateičiai. Nauja patirtis, įgūdžiai ir žinios mums priartino ir prie skandinaviškų standartų energetikos ir statybų sektoriuje“, – sakė D. Virbickas.

Preliminari „NordBalt“ vertė siekia 550 milijonų eurų, iš jų 131 mln. skyrė Europos Sąjunga, likusias investicijas per pusę dalijasi Lietuva ir Švedija. 700 megavatų galios jungtis Lietuvai atvers didžiausią elektros rinką Europoje, o skandinaviškos elektros pasiūla Baltijos šalyse išaugs 70 procentų. „NordBalt“ jungtį bendrai valdys „Litgrid“ ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnät“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"