TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Šešėlį" vys bausdami ir šviesdami

2015 05 19 6:00
Akcizinių prekių - degalų, cigarečių, alkoholio - rinkose pastebimas nuosaikus "šešėlio" mažėjimas. LŽ archyvo nuotrauka

Šešėlinė ekonomika tebėra didesnė nei prieš finansų krizę, o su tokia veikla kovojama vien bausmėmis ir griežtesne kontrole. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog problema - ydingas reguliavimas, o mokesčių inspektoriai kalba apie tai, kad visuomenę reikia šviesti. "Šešėlis" Lietuvoje vis dar sudaro maždaug ketvirtadalį visos ekonomikos.

Lietuvoje ketvirtą kartą paskelbus akciją „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ ekspertai priminė, kad valstybė neišnaudoja turimų priemonių mažinant šešėlinę ekonomiką. "Šešėlio" kasmet mažėja, tačiau, analitikų teigimu, tai lemia atsigaunanti ekonomika.

Ne Vyriausybės nuopelnas

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas, akcentuoja faktą, kad nors šešėlinės ekonomikos lygis kasmet mažėja, jis vis dar aukštesnis nei prieš krizę – tai rodo ne vienas tyrimas. LLRI vertinimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro maždaug ketvirtadalį (25 proc.) visos ekonomikos, o prieš krizę ji siekė 18 proc. bendrojo vidaus produkto. Akcizinių prekių - degalų, cigarečių, alkoholio - rinkose pastebimas nuosaikus "šešėlio" mažėjimas. Taip pat ir darbo rinkoje, kuri yra antra pagal "šešėlio" dydį, yra šioks toks nelegalios veiklos mažėjimas. Tai pasireiškia visuose segmentuose“, – vardijo V. Žukauskas.

Kur kas sudėtingiau atsakyti į klausimą, kas Lietuvoje lėmė šešėlinės ekonomikos mažėjimą: kiek tai priklauso nuo valdžios sprendimų, o kiek - nuo ekonominės situacijos gerėjimo. V. Žukauskas laikosi nuomonės, kad Lietuvos šešėlinės ekonomikos traukimąsi derėtų sieti su gerėjančia žmonių finansine padėtimi, pajamų augimu, nedarbo mažėjimu ir kur kas mažiau nuopelnų skirti konkrečioms kovos su "šešėliu" priemonėms.

LLRI eksperto teigimu, pasirinktos kovos su "šešėliu" priemonės ir būdai Lietuvoje kelia daugiausia klausimų. „Šešėlinė ekonomika yra matoma tik kaip nelegali veikla: ką sugauti ir kaip nubausti, ir visos priemonės yra kovos priemonės: užkardomojo ir baudžiamojo pobūdžio. Tačiau "šešėlis" neatsiranda iš nieko – tai yra noras pabėgti nuo apmokestinimo ir reguliavimo. Tai susiję su ta veikla, kuri sureguliuota ir suvaržyta mokesčiais“, – įsitikinęs V. Žukauskas.

Planuose - kontrolė ir ribojimai

Lietuvoje jau kurį laiką diskutuojama dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo, svarstomi ir Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos kredito įstaigos mokesčių institucijoms turėtų teikti duomenis apie asmenų sąskaitas. LLRI analitiko nuomone, šie du ginklai ir atspindi požiūrį, kad reikia tik bausti ir kontroliuoti. „Reikia žiūrėti į ekonominę veiklą, į tos veiklos atsiradimo priežastis, o tai lemia apmokestinimas ir reguliavimas. Kovojama tik per kontroliuojamąsias ir baudžiamąsias institucijas. Kova prasideda nuo Seimo ir Vyriausybės, kurie sprendžia, kiek bus reguliuojama“, – apibendrino V. Žukauskas.

Tiesa, kalbant apie šešėlinę ekonomiką, dažnai painiojamasi ir vartojami skirtingi jos apibrėžimai. Kai kuri veikla, kai siekiama išvengti mokesčių arba apeiti reguliavimą, gali nepažeisti įstatymų. Kaip įvertinti, pavyzdžiui, atvejus darbo rinkoje, kai asmuo, dirbantis visu etatu, tegauna 100 eurų ir mažiau draudžiamųjų pajamų?

Prieš kurį laiką skelbta, kad šiemet „Sodra“ kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) skirs daugiau dėmesio darbdaviams, kurie savo darbuotojams moka mažesnę nei minimalią algą. Asmenų, kurie gauna mažiau nei minimali alga, Lietuvoje yra apie 150 tūkst., o minimalią algą gauna beveik perpus mažiau darbuotojų – 90 tūkstančių. VMI analizė parodė, kad daugiausia gaunančiųjų mažiau nei minimalią algą yra tarp vadovų, rinkodaros specialistų, buhalterių, padavėjų, kambarinių. VMI duomenimis, 10 tūkst. vadovų gauna mažiau nei minimumą ir neturi kitų oficialių pajamų

„Kartais mes esame linkę vadinti "šešėliu" tai, kas nėra šešėlinė ekonomika. Šiuo atveju tai nėra įstatymo pažeidimas. Pavyzdžiui, vadovai savo atlygį išsimoka dividendais - įstatymas to nedraudžia. O darbo jėga Lietuvoje yra apmokestinama 40 procentų. Taigi, verslas renkasi tokį kelią, kur mokesčiai yra mažesni“, – svarstė V. Žukauskas.

Tačiau Romas Lazutka, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas, tai įvardijo kaip pilkąją zoną, kur daugelis linkę pažeidimų nematyti ir prieš juos užsimerkti. Jis priminė piktnaudžiavimo motinystės išmokomis istoriją ir tai, kaip ji buvo sustabdyta.

„Sodros“ darbuotojai jau prieš 20 metų pasakodavo, kad yra "nėščiųjų firmos", mokančios didžiules algas, kad gautų dideles išmokas kelerius metus, tačiau nieko negalėjo padaryti, nes pagal įstatymo raidę - viskas gerai. Tačiau reikalo ėmėsi prokurorai ir jį sutvarkė. Daug yra dalykų, kur popieriuje viskas sutvarkyta, o realiai – ne. Reikia vertinti ne įstatymo raidę, o kaip yra iš tikrųjų“, – kalbėjo R. Lazutka ir svarstė, kad šis kovos su piktnaudžiavimais ir spragomis modelis galėtų būti pritaikytas ir kitose srityse.

SKAIČIAI

*Stipriųjų nelegalių alkoholinių gėrimų rinka yra palyginti didelė ir panaši į nelegalią cigarečių rinką Lietuvoje. Nuo 2012 iki 2014 m. nelegalių stipriųjų alkoholinių gėrimų rinka sumažėjo nuo 36 iki 27 procentų.

*28 proc. cigarečių rinkos – "šešėlyje", tai rodo vadinamasis tuščių pakelių tyrimas.

*Mokesčiai Lietuvoje sudaro 67 proc. degtinės, 78 proc. - cigarečių ir 49 proc. - benzino kainos.

*2013 m. bent 20 proc. Lietuvos gyventojų dirbo samdomąjį darbą neoficialiai arba dirbdami samdomąjį darbą dalį atlyginimo gaudavo „vokeliuose“ (2014 m. sausio apklausos duomenys).

*2013 m. pabaigoje 29 proc. gyventojų teigė, kad jie arba jų šeimos nariai buvo įsigiję nelegalių degalų per 2012 metus.

2014 m. sausį atliekant apklausą ši gyventojų dalis kiek sumažėjo: 26 proc. apklaustųjų teigė, kad per 2013 m. jie buvo įsigiję šių prekių nelegaliai.

Šaltinis: Lietuvos laisvosios rinkos institutas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"