TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Šešėlis“ – niekaip neįveikiamas priešas

2013 11 05 6:00

Dėl šešėlinės ekonomikos valstybės biudžetas kasmet netenka milžiniškų įplaukų. Ne viena Vyriausybė kovą su „šešėliu“ buvo paskelbusi savo veiklos prioritetu, bet skaudžiai prispausti uodegos jam taip ir nepavyko.

Tyrimų duomenimis, šešėlinė ekonomika mūsų šalyje gali siekti ir ketvirtadalį bendrojo vidaus produkto (BVP). O tai reiškia, kad nelegalioje rinkoje cirkuliuoja milijardai litų. Ištraukti dalį jų į dienos šviesą bandoma nuolat. Tačiau ekspertai pažymi, kad pasiekti proveržio šioje srityje kol kas nepavyko.

„Šešėliui“ mažinti siūlomi įvairūs receptai, kurių esą svarbiausias – mažesni mokesčiai ir paprastesnė jų sistema. Akcentuojama ir tai, kad šešėlinės ekonomikos mastai gali mažėti tik augant gyventojų sąmoningumui.

Kodėl egzistuoja „šešėlis“?

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas aiškina, kad šešėlinė ekonomika – labai plati sąvoka, apimanti tokią juodosios rinkos veiklą kaip prostitucija, prekyba narkotikais ar ginklais, taip pat „pilkąją“ ekonomiką: mokesčių slėpimą, vokelius, kontrabandą. Ji atsiranda dėl kokio nors ekonominės veiklos suvaržymo. Pavyzdžiui, darbo apmokestinimas lemia, kad darbdaviui ir darbuotojui tampa palanku susitarti dėl nelegalaus atlyginimo mokėjimo, o mokesčių skirtumą pasidalyti. Europos Sąjungoje (ES) taikomi dideli akcizai lemia cigarečių, degalų arba alkoholinių gėrimų kainų skirtumą Lietuvoje ir šalia esančiose Baltarusijoje bei Rusijoje. Todėl atsiranda kontrabanda bei šių prekių padirbinėjimas. Daugiau „šešėlio“ lemia ir prasta ekonominė padėtis, žemas pragyvenimo lygis, neefektyvi valstybinių institucijų veikla, tai, kad žmonės pateisina šešėlinę veiklą.

Anot V.Žukausko, „šešėlis“ mūsų šalyje daugiausia susijęs su akcizu apmokestinamomis prekėmis ir darbo rinka. „Taip yra todėl, kad mokesčiai – akcizas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM) – sudaro daugiau nei pusę šių prekių kainos: apie 80 proc. cigarečių ir apie 50 proc. degalų kainos. Panaši situacija ir darbo rinkoje – visi darbo jėgai taikomi mokesčiai Lietuvoje sudaro apie 40 proc. uždirbtų pajamų. Dėl tokio didelio apmokestinimo atsiranda ekonominis motyvas šių mokesčių vengti ir veikti šešėlyje“, - sakė ekspertas.

Prioritetinės kryptys

Vyriausybė kovą su "šešėliu" yra paskelbusi vienu iš savo veiklos prioritetų. Premjero A.Butkevičiaus teigimu, išskirtos svarbiausios kovos su „šešėliu“ veiklos kryptys. „Tai akcizais apmokestinamų prekių kontrabandos ir nelegalios apyvartos vidaus rinkoje kontrolė, mokesčių įstatymų pažeidimų ir nusikaltimų atskleidimas, nelegalaus darbo ir vokelių kontrolė. Nors visuomenėje kai kurie šešėlinės ekonomikos reiškiniai nėra matomi ar tiesiogiai jaučiami, kaip antai prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis ar darbo užmokestis vokelyje, tačiau jie padaro didžiulę žalą valstybės finansams. Todėl šiems pažeidimams skiriame išskirtinį dėmesį“, - sakė Vyriausybės vadovas.

A.Butkevičius taip pat aiškino, kad sustiprintas analitinis darbas. Remiantis jo išvadomis, numatytos kriminalinės žvalgybos ir baudžiamojo persekiojimo priemonės, kurias bendradarbiaudamos įgyvendina teisėsaugos institucijos, muitinė, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir Generalinė prokuratūra. „Tai jau padeda atskleisti itin sudėtingas, tarp jų ir tarptautines PVM, akcizų ar kitas sukčiavimo schemas“, - pažymėjo premjeras.

Kovoti su „šešėliu“, A.Butkevičiaus nuomone, padėtų ir juridinių bei fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimai. / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Reikalinga ne tik kontrolė

Kovoti su „šešėliu“, A.Butkevičiaus nuomone, padėtų ir juridinių bei fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimai. Tokios įstatymų pataisos netrukus bus svarstomos. „Įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet ir skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti i mokesčių prievolės arba ją sumažinti, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai“, - mano premjeras.

Turėdamas galvoje, kad ketverius metus buvo mažinami asignavimai teisėsaugos ir kontrolės institucijoms, jų veiklos rezultatus A.Butkevičius vertina teigiamai. Jis nurodė, kad per pastarąjį pusmetį papildomai priskaičiuota daugiau nei 90 mln. litų nesumokėtų mokesčių, pradėta per 200 ikiteisminių tyrimų, nustatyti 67 galbūt neteisėtai praturtėję asmenys. „Skaičiuojama, kad Lietuvoje sulaikoma 19 proc. tabako gaminių kontrabandos, o ES sulaikymo vidurkis - tik 6 procentai“, - pridūrė premjeras.

A.Butkevičius pabrėžė, kad vien kontrolės priemonėmis esminio rezultato kovoje su šešėline ekonomika nepavyktų pasiekti. Todėl esą bendradarbiaujama su verslininkais ugdant mokestinę moralę, daug dėmesio skiriama verslo aplinkai gerinti.

Milijardo atkovoti nepavyko

Daug dėmesio kovai su šešėline ekonomika sakė skyrusi ir buvusi Vyriausybė. 2011 metais ji rengėsi iš „šešėlio“ į valstybės biudžetą atkovoti 1 mlrd. litų. To padaryti nepavyko. „Tačiau galėjome konstatuoti, kad surinkome apie 600 mln. litų. Priemonės, kurias įgyvendinome, buvo labai konkrečios. Prisiminkime vien tą faktą, kad prieš ketverius metus turguose prekiaujant maistu, pramoninėmis prekėmis nebuvo naudojami kasos aparatai. Juos teko įvesti mums, nepaisant viso skepticizmo ir pasipriešinimo. Tai tik vienas pavyzdys iš to, ką darėme ir padarėme“, - tikino buvęs premjeras Andrius Kubilius.

Jis pažymėjo, kad šešėlinės ekonomikos reiškinių paūmėjimą (pajamų slėpimą, kontrabandos srautų padidėjimą), prieš keletą metų lėmė didelė krizė ir nepritekliai. Tačiau A.Kubilius teigė, kad rimta problema „šešėlis“ išlieka ir dabar, ekonomikai atsigaunant. Seimo opozicijos lyderis apgailestavo nematantis Vyriausybės pastangų jį sumažinti. Tam, jo manymu, būtina didinti darbo santykių lankstumą, siekti, kad kontrabandinių prekių problemos sprendimo ieškotų visa Europos Sąjunga.

Teigiamos tendencijos

VMI viršininko pavaduotojo Artūro Klerausko teigimu, atsižvelgiant į atliekamus lyginamuosius šešėlinės ekonomikos tyrimus, pastaruosius kelerius metus pastebimos teigiamos – „šešėlio“ mažėjimo – tendencijos. Pavyzdžiui, prof. dr. Friedricho Schneiderio tyrimų duomenimis, šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje 2011-2013 metais mažėjo po 0,5 proc. kasmet. Stokholmo ekonomikos mokyklos tyrimai parodė, kad 2009-2012 metais šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje smarkiai nepakito ir siekia 18,2 proc. BVP.

Nepaisant teigiamų tendencijų, A.Klerausko nuomone, džiaugtis anksti. Pasak jo, ryškesni teigiami pokyčiai bus įmanomi tik tada, kai piliečiai pritars valstybės vykdomai politikai – valstybės teikiamos paslaugos jiems atrodys vertingos, viešasis sektorius nebus laikomas neefektyviu ir korumpuotu. „Tik tuomet galima tikėtis, kad gyventojai savo veiksmais nustos auginti „šešėlį“, pavyzdžiui, vartodami kontrabandines prekes, mokesčiai bus laikomi teisingais ir neiššvaistomais, o paskatos veikti šešėlinėje ekonomikoje sumažės. Siekiant sumažinti šešėlinę ekonomiką, kartu ir mokestinius nuostolius dėl to, ne mažiau svarbu, kad formuojama valstybės politika būtų stabili ir kryptinga, o atskirose srityse įgyvendinami principai neprieštarautų vienas kitam“, - aiškino A.Klerauskas.

Jis pažymėjo, kad įgyvendindama jai keliamus biudžeto pajamų surinkimo uždavinius VMI prioritetą skiria sisteminėms problemoms - teikia visapusišką pagalbą mokesčių mokėtojams, skatina juos sąžiningai mokėti mokesčius.

Kovos priemonės

LLRI ekspertas V.Žukauskas tvirtina, kad įvertinti nuostolius, kuriuos valstybė patiria dėl šešėlinės veiklos, yra sunku. Žala dažniausiai skaičiuojama tik atsižvelgiant į nesurenkamas biudžeto pajamas. Tačiau tai esą tik viena medalio pusė. „Reikia suprasti, kad "šešėlyje" taip pat yra kuriama pridėtinė vertė, kurios nebūtų, jei "šešėlio" nebeliktų. Ir tai nėra tik tos „nuodėmingos“ prekės – cigaretės ir alkoholis. "Šešėlyje" atliekama ir kitų paslaugų, tokių kaip statyba, remonto darbai. Kiekvienas suprantame, kad jei visos paslaugos turėtų būti atliktos visiškai legaliai, sumokant visus mokesčius ir tenkinant visus reguliavimus, dalis jų tiesiog neapsimokėtų, nebūtų suteiktos, - dėstė V.Žukauskas. – Galvojant apie mokesčių sistemos pakeitimus ar naują reguliavimą, būtina užtikrinti, kad jie neskatintų žmonių pereiti į „šešėlį“. Todėl šešėlinės ekonomikos žalą biudžetui galime vertinti tik tuomet, kai lygiagrečiai vertinama mokesčių ir reguliavimo žala žmonėms ir ekonomikai."

Nors „šešėlio“ tramdymas – beveik visų valdžių prioritetas, didelio proveržio šioje srityje, pasak V.Žukausko, nepasiekta. Esą valstybės institucijų veikla paprastai būna labiau orientuota į kovą su „šešėlio“ pasekmėmis, t. y. svarstoma, kaip griežčiau kontroliuoti ir bausti, o jo atsiradimo priežastys pamirštamos. „Geriausios priemonės kovoje su „šešėliu“ yra tokios, kurios ne grasina ir baudžia, o skatina žmones veikti legaliai: mokesčių mažinimas, mokestinės paskatos žmonėms įsigyti prekes legaliai“, - įsitikinęs ekspertas.

Kenčia viešųjų paslaugų kokybė

Rimta problema „šešėlį“ vadina ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Nors mokesčių tarifai Lietuvoje panašūs kaip ir kai kurių gretimų valstybių, į biudžetą surenkame santykinai gerokai mažiau nei kitos šalys. „Tai didelė problema, nes dėl to kenčia mūsų viešųjų paslaugų kokybė. Daug viešųjų paslaugų, deja, nesame pajėgūs finansuoti tiek, kiek reikėtų. Todėl negalime pasigirti sveikatos, tvarkos priežiūros paslaugomis“, - aiškino jis.

Kalbėdamas apie kovą su „šešėliu“ G.Nausėda priminė, kad ankstesnė Vyriausybė veikė krizės metais, kai daliai verslo egzistavo motyvacija sąmoningai trauktis į „šešėlį“, nes tai buvo vertinama kaip paskutinis būdas išsilaikyti rinkoje. „Toks šešėlinės ekonomikos paūmėjimas buvo natūralus, su juo buvo sunkoka kovoti. Dabar turime kitokią makrosituaciją. Ar iš tikrųjų „šešėlio“ tapo mažiau? Bijočiau daryti tokią išvadą, nes matome, kad tiesiogiai su tuo susiję mokesčiai – PVM, akcizai – palyginti su planu, šiemet surenkami blogiausiai. Čia nemažai šešėlinės ekonomikos kaltės“, - pabrėžė jis.

G.Nausėdos teigimu, sunku laukti, kad „šešėlis“ susitrauks savaime, nededant pastangų, ypač mokesčių politikos srityje. „Kuo mokesčių sistema paprastesnė, tarifai mažesni, tuo mažiau pagundų ir motyvacijos yra stengtis apeiti legalią mokesčių sistemą“, - paprastą receptą siūlo ekonomistas. Akcizus jis siūlo nustatyti minimalius, kokie tik įmanomi pagal ES reikalavimus, nes bet koks jų didinimas kelia didesnį kontrabandos pavojų.


***

Šešėlinės ekonomikos lygis Baltijos šalyse

pagal prof. dr. F.Schneiderio tyrimų duomenis

________2009 m._ 2010 m._ 2011 m._ 2012 m._ 2013 m. (prognozuojama)

Lietuva 29,6 proc. 29,7 proc. 29,0 proc. 28,5 proc. 28,0 proc.

Latvija 27,1 proc. 27,3 proc. 26,5 proc. 26,1 proc. 25,5 proc.

Estija 29,6 proc. 29,3 proc. 28,6 proc. 28,2 proc. 27,6 proc.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"