TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

"Sodros" pajamos didėja sparčiau nei algos

2015 05 28 6:00
Pajamas "Sodros" biudžetui šiemet suneša 1,278 mln. dirbančių Lietuvos gyventojų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Statistikos departamento paskelbta informacija apie vidutinio darbo užmokesčio ir laisvų darbo vietų kitimą uždavė mįslę: Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos didėja sparčiau negu vidutinės gyventojų pajamos, nuo kurių mokamos įmokos "Sodrai".

Praėjusią savaitę "Sodra" pranešė, kad pirmus keturis šių metų mėnesius jos biudžeto pajamos buvo didžiausios nuo pat fondo įkūrimo. Iš viso sausį-balandį į "Sodros" biudžetą gauta 945,7 mln. eurų įplaukų. Tai 6,7 proc. (59 mln. eurų) daugiau negu tą patį 2014 metų laikotarpį, nors 1,1 proc. (10,7 mln. eurų) mažiau nei planuota. Anksčiau didžiausios biudžeto įplaukos buvo fiksuotos 2008-aisiais. Tais metais per keturis mėnesius surinkta 920,9 mln. eurų.

Statistikos departamentas pranešė, kad šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (neatskaičiavus mokesčių) Lietuvos ūkyje buvo tik 4,3 proc. didesnis negu prieš metus, arba maždaug 2,4 procentinio punkto mažesnis už "Sodros" pajamų augimą.

Nors krizė baigėsi

SEB banko vyriausioji ekonomistė Vilija Tauraitė, komentuodama atlyginimų statistiką, atkreipė dėmesį, kad vidutinis realusis darbo užmokestis Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį dar daugiau kaip 5 proc. atsilieka nuo buvusio 2008-aisiais, nors dabartinis Lietuvos ekonomikos lygis jau senokai pasiekė ikikrizinį.

Kaip LŽ aiškino "Sodros" atstovas ryšiams su visuomene Martynas Žilionis, fondo biudžeto pajamos gali didėti tik dėl dviejų priežasčių – didesnio dirbančių žmonių skaičiaus ir didesnių jų pajamų. Pasak jo, apdraustų darbuotojų dabar yra maždaug 30 tūkstančių, arba 2,3 proc., daugiau nei prieš metus (atitinkamai 1,278 ir 1,25 milijono), tačiau gerokai mažiau, negu buvo 2008 metais (1,47 milijono - beveik 200 tūkst., arba 15 proc., daugiau negu dabar).

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje 2008 metais siekė 623,3 euro, o šių metų pirmąjį ketvirtį – 699,8 euro. Vidutinės draudžiamosios pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos "Sodrai", per metus padidėjo nuo 555,2 iki 578,6 euro.

Erdvė interpretuoti

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad "Sodros" pajamos sparčiau augo dėl didesnio apdraustųjų skaičiaus ir didesnių jų pajamų. Jis sutiko, kad daugiau erdvės interpretuoti sukuria tai, jog statistika pirmiausia atspindi apibendrintas tendencijas. Akivaizdu, kad vidutinio darbo užmokesčio rodiklis neatspindi daugumos gyventojų realių pajamų, nes didžiausias pajamas gauna tik keliuose ūkio sektoriuose (finansų, informacinių technologijų ir pan.) dirbantys žmonės, o didesnė dalis gyventojų gauna mažas pajamas, tad nežinia, kurių sektorių sąskaita apdraustųjų skaičius padidėjo labiausiai. Dėl to ir nematyti, pavyzdžiui, kas gausiausiai pildo "Sodros" biudžetą ir kas labiausiai prisideda prie fondo išlaidų.

Pasak N. Mačiulio, iš tikrųjų didžioji bėda yra tai, kad vienų sričių darbuotojų atlyginimai kyla dešimtadaliu, o kai kurių kitų visiškai neauga arba net mažėja. Analitikas neatmetė, jog ir "Sodros" pajamos, ir vidutinis darbo užmokestis iš dalies gali sparčiau didėti ne vien dėl natūralaus algų augimo, bet ir dėl didesnio jų skaidrumo, atsisakant algų „vokeliuose“.

Analitikai statistikų skelbiamas vidutinio darbo užmokesčio ir "Sodros" pajamų didėjimo tendencijas laiko tik nuosaikiai optimistiškomis, juolab kad kaimynystėje - Latvijoje ir ypač Estijoje - teigiamos tendencijos daug ryškesnės. V. Tauraitė paminėjo Estijos statistikos departamento pranešimą, kuriame nurodoma, kad metinis realaus darbo užmokesčio didėjimas šioje šalyje fiksuojamas jau 15 ketvirčių iš eilės, Lietuvoje – 9 ketvirčius, taigi 1,5 metų trumpiau. Be to, Estijoje darbo užmokestis 2011–2014 metais kilo vidutiniškai po 6,2 proc. kasmet, Latvijoje – 4,9 proc., o Lietuvoje – 3,6 procento. „Iš dalies mažesnį atlyginimų vidurkį galima paaiškinti ir minimalios mėnesio algos (MMA) skirtumais. Lietuvoje MMA šiuo metu yra 300 eurų, Latvijoje – 360, o Estijoje – 390 eurų.

N. Mačiulis atkreipė dėmesį ir į Lietuvoje "įstrigusį" bei gyventojų atskirtį didinantį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). „Kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia sparčiau didėtų ir artėtų prie ES vidurkio, ne viską padarė ir valdžios atstovai, – svarstė ekonomistas. – Minimalus mėnesio atlyginimas keliamas nuolat, o NPD užmirštamas. Šiuo metu mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms jis siekia tik 166 eurus per mėnesį, arba 1992 eurus per metus. Vidutinis pritaikytas NPD yra vis dar mažesnis, negu buvo 2007 metais, ir maždaug 7,5 karto mažesnis nei, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje. 1992 eurai neapmokestinamųjų pajamų per metus būtų buvę adekvatu 1992-aisiais, tačiau 2015 metais šios kartelės kėlimas turi tapti vienu svarbiausių prioritetų.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"