TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Swedbank“: būstui gyventojai skolinasi aktyviau nei tikėtasi

2015 05 04 10:03
LŽ archyvo nuotrauka

Pirmąjį šių metų ketvirtį būsto paskolų rinka pasižymėjo aktyvumu. Per pirmuosius tris metų mėnesius „Swedbank“ šalies gyventojams iš viso suteikė 49 mln. eurų būsto paskolų arba 5,5 mln. eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pasak „Swedbank“ ekspertų, dėl euro įvedimo prognozuoto sąstingio būsto finansavimo rinkoje fiksuota nebuvo.

„Būsto finansavimo rinkoje galioja sezoniškumo tendencijos, kai metų pradžia tradiciškai būna rami, ir besiskolinančių gyventojų aktyvumas išauga vėliau. Šiais metais buvo ruoštasi ir euro įvedimo efektui – prognozuota, kad dalis gyventojų sprendimą skolintis gali atidėti, laukdami, kaip į naująją valiutą reaguos nekilnojamojo turto rinka. Tačiau pirmojo metų ketvirčio skolinimosi būstui apimtys paneigė visas prognozes – „Swedbank“ pasirašytų būsto paskolų vertė beveik siekia pernai metų visų ketvirčių vidurkį, kuris sudaro 50,6 mln. eurų“, – naujausius būsto finansavimo rinkos duomenis komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė.

Sumažėjo pajamų dalis, skiriama paskolai mokėti

Pasak J. Gumuliauskienės, lyginant šių ir praėjusių metų būsto finansavimo rinkos duomenis, labiausiai į akis krintantis pokytis yra didėjančios skolinamos sumos. Pernai Lietuvos gyventojai vidutiniškai būstui pasiskolindavo 44,8 tūkstančius eurų, šiemet vidutinės būsto paskolos dydis siekia 46,2 tūkst. eurų.

„Nors gyventojai skolinasi daugiau, tačiau nuolatinių pajamų dalis, skiriama paskolai grąžinti, šiemet neaugo, atvirkščiai – ji sumažėjo. Praėjusiais metais vidutinės būsto paskolos įmokoms mokėti gyventojai kas mėnesį skirdavo 28 proc. savo pajamų, šiemet – 27 procentus. Šiems pokyčiams didžiausios įtakos galėjo turėti šalyje augantis darbo užmokestis ir istorines žemumas pasiekusi bazinė palūkanų norma“, – pažymi „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvos gyventojai vidutiniškai skolinosi 75 proc. perkamo būsto vertės, planuodami būsto paskolą išsimokėti vidutiniškai per 21 metus.

Jūratė Gumuliauskienė.

Tradiciškai aktyviausi – vilniečiai

Daugiau nei 70 proc. būsto paskolų šiemet išduota didžiųjų šalies miestų gyventojams. Akivaizdžiai pagal skolinimąsi būstui pirmauja sostinė Vilnius, čia pasirašyta 32 proc. visų per pirmąjį ketvirtį sudarytų būsto paskolų. Toliau žengia Klaipėda ir Kaunas, kuriems tenka atitinkamai 15 proc. ir 14 proc. pasirašytų būsto paskolų. Didžiųjų miestų penketuko gale ‒ Šiauliai (7 proc.) ir Panevėžys (3 proc).

Daugiau nei pusė arba 60 proc. pirmąjį metų ketvirtį pasirašytų būsto paskolų buvo skirta butui įsigyti. Antras pagal populiarumą buvo namo įsigijimas ‒ šiam tikslui skolinosi 18 proc. paskolos gavėjų. Mažiausiai populiari paskolos paskirtis ‒ žemės sklypo įsigijimas (1 proc.).

Pasak „Swedbank“ atstovės, besiskolinančiojo būstui portretas išlieka kone nepakitęs. Aktyviausiai būstui Lietuvoje skolinasi 35-erių metų amžiaus miestų gyventojai, turintys šeimą, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gaunantys didesnes nei vidutines pajamas.

Optimistiniai lūkesčiai

Pasak J. Gumuliauskienės, stiprėjanti šalies ekonomika ir augantis darbo užmokestis prisideda prie optimistinių gyventojų lūkesčių. Todėl yra prielaidų manyti, jog būsto finansavimo rinkoje ir toliau bus fiksuojamos nuosaikaus ir tvaraus augimo tendencijos.

„Skolinimosi būstui aplinka šiuo metu yra palanki. Stebime rekordines žemumas pasiekusios palūkanų normas ir didėjančias naujos statybos būsto pasiūlos apimtis, be to, brangsta būsto nuoma, kuri yra pagrindinė alternatyva nuosavam būstui. Šie pagrindiniai veiksniai – palankios skolinimosi sąlygos, platus būsto pasirinkimas bei optimistiškai gyventojų vertinamos asmeninės finansinės galimybės – turėtų būti pagrindinis būsto finansavimo rinkos augimo variklis“, – sako J. Gumuliauskienė.

Atsakingas skolinimasis

Apibendrindama rinkos duomenis ir tendencijas, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė taip pat primena ir pabrėžia, kad būsto paskola yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas. Todėl gyventojai, kurie svarsto galimybę skolintis, turėtų asmenines finansines galimybes įsivertinti ne tik „čia ir dabar“ principu, bet ir žvelgdami į ateities perspektyvą.

„Šiuo metu palūkanų normos yra pasiekusios rekordines žemumas, tačiau vėliau ar anksčiau jos turėtų augti – tą rodo istorinė patirtis. Palūkanų normos ilguoju laikotarpiu yra linkusios augti, o jų svyravimo skalė gali būti labai didelė. Prisiminkime neseną metą – prieš pat ekonominę krizę kintanti būsto paskolos litais palūkanų dalis Vilibor buvo perkopusi 8 proc., o paskolos eurais kintanti dalis Euribor buvo pasiekusi kone 5 procentų ribą“, – atkreipia dėmesį J. Gumuliauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"