TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Swedbank“: ekonomika augs sparčiau nei pernai, bet lėčiau nei galėtų

2014 01 21 13:09
Reuters/Scanpix nuotrauka

„Swedbank“ įžvelgia gerėjančias pasaulio ekonomikos tendencijas, tačiau mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes – šiemet ir 2015 metais BVP turėtų augti atitinkamai 3,7 ir 4,2 proc. Vis tik ekonomistų nuomone, nepaisant lėtėjančio eksporto, Lietuvos ekonomikos augimas bus spartesnis nei pernai, ir tam didžiausios įtakos turės gyventojų vartojimas ir investicijos.

„Swedbank“ ekonomistai teigia, kad pasaulio ekonomikos augimas yra vis tvirtesnis, o išorinė ekonominė aplinka ir toliau stabilizuojasi. Prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimas, pernai nesiekęs 3 proc., šiemet paspartės iki 3,5 proc., o 2014 pasieks beveik 4 procentus. Tačiau nepaisant spartesnio augimo, išlieka nemažai iššūkių ir rizikos šaltinių.

„Pasaulio ekonomikos augimas išlieka labai netolygus – JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija šiemet augs sparčiau nei pernai, o Prancūzijos ir Italijos ekonomikos vis dar bus stagnacijoje. Esant tokiam netolygumui centrinių bankų ir vyriausybių ekonominė politika turės itin didelės įtakos ateities perspektyvoms. Rizikos šaltiniu išlieka ir didžiosios besivystančios rinkos – Brazilija, Rusija, Indija – kenčiančios nuo išorinio disbalanso ir konkurencingumo trūkumo“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Prognozuojama, kad palūkanos ir šiemet išliks žemos, o Europos Centrinis Bankas (ECB) netgi gali ieškoti papildomų priemonių euro zonos ekonomikai paskatinti. „ECB turi daug instrumentų – gali dar sumažinti bazines palūkanų normas, nustatyti neigiamas palūkanas komercinių bankų indėliams centriniame banke, pasiūlyti likvidumo paskolas bankams arba pirkti vertybinius popierius. Labai tikėtina, kad vienas ar net keli šie instrumentai šiemet bus panaudoti. Valstybių skolinimosi kaina nėra pagrindinė problema, o dėmesys greičiausiai bus sutelktas į bankų atsparumo testo rezultatus, nedarbą ir infliaciją – kainų ir atlyginimų mažėjimo rizika gali paskatinti ECB imtis dar agresyvesnės politikos“, – prognozuoja N.Mačiulis.

Lietuvos ekonomikos augimo sulėtėjimas buvo laikinas

Šalies BVP augimas pernai buvo lėtesnis nei 2012 metais. Nepaisant spartesnio namų ūkių vartojimo augimo bei investicijų šuolio, ekonomika greičiausiai augo tik apie 3,3 proc. Pagrindinis ekonomikos augimą slopinęs veiksnys buvo mažesnis naftos ir chemijos produktų eksportas. Nepaisant didesnių pasėlių plotų, žemės ūkio produkcijos kiekis buvo mažesnis nei 2012 metais, todėl taip pat turėjo neigiamos įtakos ekonomikos augimui. Kita vertus, prekybos, apgyvendinimo, maitinimo bei ypač statybų sektoriai turėjo didelės teigiamos įtakos ekonomikos augimui – prognozuojama, kad ši tendencija tęsis ir šiemet.

„Lengvos konkurencingumo didinimo priemonės daugelyje įmonių jau išnaudotos – tai rodo ir beveik sustojęs eksporto augimas prėjusių metų antroje pusėje. Todėl gerėjant lūkesčiams ir mažėjant nerimui dėl euro zonos ateities tikėtinas ir spartus investicijų augimas“, – teigia N.Mačiulis. Prognozuojama, kad investicijų augimas paspartės 2015 metais, kuomet įmonės jau naudosis naujo finansinio periodo ES struktūrinių fondų lėšomis. Investicijas ir užimtumą skatins ir aktyvi daugiabučių renovacija. „Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šios renovacijos 2014 ir 2015 metais Lietuvos BVP augimą kilstels po maždaug 0,3 procentinio punkto.

Toliau sparčiai augantis statybų sektorius turės teigiamos įtakos ir užimtumui – šiemet užimtumas turėtų padidėti maždaug tiek pat kaip ir pernai – 1,4 proc. Tačiau dėl vis akivaizdesnių struktūrinių nedarbo problemų bei darbo rinkos reformų trūkumo „Swedbank“ ekonomistai mano, kad nedarbas mažės lėčiau nei prognozuota anksčiau – šiemet ir 2015 metais jis sumažės iki, atitinkamai, 10,0 ir 9,0 procentų.

Pernai namų ūkių vartojimo augimą, siekusį apie 4,7 proc., paskatino didėję atlyginimai ir užimtumas bei gerėjantys lūkesčiai. Nors 6 proc. viršijęs atlyginimų augimas buvo tiesiogiai susijęs su vienkartinio minimalaus atlyginimo šuoliu, prognozuojama, kad spartus atlyginimų augimas tęsis. Šiemet gyventojų perkamąją galią padidins ir šiek tiek padidintas neapmokestinamas pajamų dydis.

„Tikėtina, kad vyriausybė nuo 2015 metų pradžios maždaug dešimtadaliu padidins ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, ir minimalų mėnesinį atlyginimą. Todėl realus neto darbo užmokesčio augimas 2014 ir 2015 metais sieks, atitinkamai, 3,8 ir 3,0 procento, o namų ūkių vartojimas artimiausius du metus išliks pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu“, – prognozuoja „Swedbank“ ekonomistas. Dėl išliekančios žaliavų kainų mažėjimo tendencijos šių metų infliacijos prognozė mažinama iki 1,5 proc. Tačiau didėjančios darbo sąnaudos jau 2015 metais lems ir spartesnį kainų augimą, todėl ekonomistų nuomone, infliacija turėtų padidėti iki 3,0 proc.

Nepaisant atsigaunančių eksporto rinkų, didžiausias iššūkis bus eksporto augimo tempų išlaikymas. Didėjanti vidaus paklausa užtikrins ekonomikos augimą šiemet ir 2015 metais, tačiau ilguoju laikotarpiu tvari plėtra be eksporto sunkiai įsivaizduojama.

„Panašu, kad įspūdingas pastarųjų trijų metų eksporto augimas – nuo 2009 metais pasiekto dugno jis pakilo net 67 proc. – jau baigėsi. Eksporto augimo sulėtėjimas nebuvo netikėtas, nes įmonių investicijos į gamybinių pajėgumų plėtrą ir technologinį atsinaujinimą šiuo laikotarpiu buvo gana skurdžios, – sako N. Mačiulis. – Be to, produktyvumas pradėjo augti lėčiau nei darbo užmokestis. Siekiant toliau užkariauti naujas rinkas ir neprarasti jau užimtų rinkų naujiems konkurentams, reikės investicijų, kryptingos, skaidrios ir efektyvios ES paramos panaudojimo, o taip pat ir konkurencingumą skatinančių reformų.“

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pastaruosius trejus metus Lietuva Pasaulio Ekonomikos Forumo konkurencingumo reitinge judėjo žemyn. Mokestinė ir reguliacinė aplinka šalyje išlieka nepalanki, tačiau dar svarbiau siekti didesnio švietimo sistemos efektyvumo ir jos veiklos sinchronizacijos su realiais darbo rinkos poreikiais.

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, Lietuva šiuo metu tenkina visus Mastrichto kriterijus ir bus pakviesta nuo kitų metų prisijungti prie euro zonos. „Manome, kad euro įvedimo perspektyva Lietuvoje sulauks didesnio visuomenės palaikymo. Taip manyti leidžia teigiamos tendencijos eurą jau įsivedusioje Latvijoje – prognozuojame, kad infliacija šioje šalyje sieks tik 2,5 proc., o atlyginimai didės 6,5 procento. Kitas svarbus faktorius yra gerėjančios euro zonos ekonominės perspektyvos“, – reziumuoja N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"