TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Swedbank“: infliaciją Lietuvoje lems greitesnis pajamų augimas

2013 06 27 12:52
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kainų augimą praėjusį dešimtmetį daugiausia lėmė realioji konvergencija – prie ES vidurkio artėjantys produktyvumas ir pajamos, atskleidžia „Swedbank“ atliktas tyrimas. Šis procesas išliks svarbus veiksnys ir ateityje, tačiau prieš krizę įsisukusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė pasikartoti nebeturėtų. 

„Swedbank“ ekonomistai skaičiuoja, kad santykinis BVP, tenkantis vienam gyventojui, nuo 1995 iki 2012 m. išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc. ES vidurkio, tuo tarpu namų ūkių galutinio vartojimo išlaidų kainų lygis išaugo nuo 31 proc. iki 66 proc. ES vidurkio. „Iki krizės pajamų ir kainų konvergencija vyko labai panašiu tempu, tačiau, nepaisant santykinai greito BVP augimo, kainų konvergencija pastaraisiais metais buvo minimali – lyginamasis kainų lygis nuo 2010 m. iki 2012 m. padidėjo tik 0,9 procentinio punkto ir dar nepasiekė 2009 m. lygio. Vis dėlto ateityje augantis ir prie ES vidurkio artėjantis pajamų lygis Lietuvoje bus vienas svarbiausių infliacijos veiksnių“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė.

Pasak jos, ateityje tikėtinas greitesnis kainų augimas paslaugų sektoriuje – daugumos eksportuojamų prekių kainos jau beveik siekia ES lygį, tuo tarpu neeksportuojamų paslaugų kainos ar valstybės administruojamos kainos vis dar labai atsilieka nuo vidutinio ES kainų lygio. Taip yra todėl, kad eksportuojamų prekių, tokių kaip, apranga, maistas, alkoholiniai gėrimai, tabakas, namų apstatymo prekės, kainų lygį veikia globalūs rinkos veiksniai, tuo tarpu paslaugų kainos labai priklauso nuo darbo užmokesčio šalyje. Sveikatos, švietimo, transporto bei komunalinių paslaugų kainų lygiai skiriasi nuo ES vidurkio labiausiai, kadangi šiuose sektoriuose neveikia įprasti rinkos mechanizmai – paslaugos neretai yra subsidijuojamos valstybės, siekiant užtikrinti jų prieinamumą didžiausiai visuomenės daliai. Pavyzdžiui, drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje siekia 100,7 proc. ES vidurkio, o švietimo paslaugų kaina sudaro tik trečdalį ES vidurkio – 38,1 proc.

L.Galdikienės teigimu, kainų artėjimą prie ES vidurkio lems ir greitesnis produktyvumo augimas eksportuojančiame sektoriuje, kuris lems greitesnį kainų lygio augimą neeksportuojančiame (paslaugų) sektoriuje ir taip skatins bendro kainų lygio augimą. Augant pajamoms paslaugų svoris vartotojų krepšelyje išaugs – tai dar labiau padidins paslaugų infliacijos įtaką bendram kainų lygio augimui.

Remiantis „Swedbank“ skaičiavimais, konvergencijos procesas Lietuvoje užtruks dar ne vieną dešimtmetį. Lietuvos kainų lygis galėtų pasiekti ES kainų lygį apie 2040 m., tuo tarpu BVP, tenkantis vienam gyventojui, galėtų pasiekti ES lygį maždaug po dviejų dešimtmečių.

Infliacijai įtaką turės darbo sąnaudos ir žaliavų kainos

Kainų lygio augimas trumpuoju laikotarpiu gali vykti dėl įvairių paklausos ir pasiūlos veiksnių: teigiamo gamybos atotrūkio (paklausa viršijanti gamybinius pajėgumus), kreditavimo ir darbo užmokesčio augimo, infliacijos lūkesčių, vienetinių darbo sąnaudų, importo kainų, reguliuojamų kainų ir padidintų vartojimo mokesčių.

Anot „Swedbank“ ekonomistės, neigiamas gamybos atotrūkis Lietuvoje turėtų išnykti 2014-2015 metais. Pakankamai sumažėjus nedarbo lygiui, atsigavus kreditavimui bei ES šalių ekonomikoms, paklausa gali pradėti viršyti gamybinius pajėgumus ir kainų lygio augimas gali įgauti pagreitį. Tačiau tam tinkamos aplinkybės atsiras ne anksčiau nei 2016 metais, o kainų ir atlyginimų augimo spiralės susidarymas yra mažai tikėtinas. Tuo tarpu, krizės metu stipriai susitraukęs paskolų portfelis jau ima atsigauti – 2012 m. vėl pradėjo augti verslo paskolų portfelis. Tikėtina, kad gerėjant lūkesčiams dėl ateities, augant darbo užmokesčiui bei esant rekordiškai žemoms paskolų palūkanoms, namų ūkių kreditavimas netrukus paseks panašia kryptimi. Vis dėlto, artimiausiu laikotarpiu paskolų portfelio ir dėl jo kylančios paklausos augimas bus gana lėtas ir neturės didelio poveikio infliacijai.

„Artimiausiu laikotarpiu darbo užmokesčio augimas greičiausiai bus vienas iš svarbiausių veiksnių lemsiančių kainų augimą. Greičiau nei darbo produktyvumas augantis darbo užmokestis gali paskatinti vienetinių darbo sąnaudų augimą, o išaugusios įmonių gamybos sąnaudos gali būti perkeltos vartotojams padidinant produkcijos kainas. Krizės laikotarpiu mažėjant darbo užmokesčiui ir augant produktyvumui vienetinės darbo sąnaudos traukėsi, tačiau nuo 2011 m. vienetinių darbo sąnaudų augimas atsinaujino. Jei tolesnis atlyginimų augimas nebus paremtas produktyvumo augimu, tai lems spartesnį kainų lygio augimą“, – teigia Laura Galdikienė.

Pasaulinės žaliavų kainos taip pat yra vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių didelę įtaką infliacijai Lietuvoje. Tiesioginis žaliavų kainų svyravimų poveikis infliacijai priklauso nuo su žaliavomis susijusių prekių ir paslaugų svorio šalies vartotojų prekių ir paslaugų krepšelyje bei nuo energijos panaudojimo intensyvumo. Lietuvoje maistas ir energija sudaro net 42 proc. viso vartotojų prekių ir paslaugų krepšelio, tuo tarpu, energijos intesyvumas vis dar išlieka aukštame lygyje. „Swedbank“ ekonomistai apskaičiavo, kad pasaulinių maisto kainų indekso padidėjimas 1 proc. maisto kainas Lietuvos gyventojų vartojimo krepšelyje pakelia 0,32 proc. Tuo tarpu, dėl naftos kainos padidėjimo 1 proc. energijos kaina Lietuvoje išauga 0,2 proc., o degalų – 0,32 proc. Be to, „Swedbank“ ekonomistų skaičiavimais žaliavų kainų svyravimai neturi ilgai išliekančio poveikio infliacijai Lietuvoje – dėl žaliavų kainų padidėjimo išaugusi bendroji infliacija po kurio laiko vėl sumažėja.

Valdymo priemonės ribotos, bet neišsemtos

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, šiuo metu Lietuva tenkina visus Mastrichto kriterijus, išskyrus biudžeto deficito kriterijų, tačiau ir šis rodiklis 2013 metais bus artimas 3 proc. BVP. Tai neturėtų būti priežastis, dėl kurios Lietuva negalėtų įsivesti euro. Tačiau „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įspėja, kad kainų stabilumo kriterijų tenkinsime neilgai, o kitų metų pradžioje jau matysime vidutinės metinės infliacijos augimą, „Šiemet Lietuvos infliaciją prigesino itin palankios tendencijos žaliavų rinkose – pigo ne tik nafta, bet ir dauguma maisto produktų. Tačiau žaliavų pigimas nuolat nesitęs, o jau kitų metų pradžioje, atsigaunant euro zonos ekonomikai, tikėtinos ir jų brangimo tendencijos. Infliaciją kitų metų pradžioje gali kilstelti didesni alkoholio bei tabako akcizai ir naujas akcizas gamtinėmis dujoms. Be to, atsigaunant vidaus rinkai, dalį šiemet padidėjusių sąnaudų įmonės gali nuspręsti perkelti galutiniams vartotojams, dėl ko padidėtų vartotojų kainų indeksas“.

Dėl šių priežasčių „Swedbank“ ekonomistai siūlo neatsipalaiduoti ir toliau ieškoti galimybių, kaip tiek trumpame, tiek ilgame laikotarpyje galėtų būti užtikrinamas kainų stabilumas, o infliaciją lemtų tik reali konvergencija – pajamų augimas. „Bent jau šiemet reikėtų susilaikyti nuo bet kokių vartojimo mokesčių didinimo, nebekelti minimalaus mėnesinio atlyginimo bei toliau ieškoti galimybių sumažinti valstybės reguliuojamas – šildymo, elektros, kitų paslaugų – kainas“, – pataria N.Mačiulis. Ilgame laikotarpyje ekonomistas rekomenduoja skatinti konkurenciją tiek privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose, suteikti pakankamai įgaliojimų Valstybinei kainų ir energetikos komisijai bei Konkurencijos tarybai, atsisakyti konkurenciją ribojančių reguliavimų. „Dirbtinės priemonės, pavyzdžiui, antkainių reguliavimas, retai duoda naudos vartotojams, o kartais dar labiau apriboja konkurenciją. Dėmesį reikėtų sutelkti į darbo rinkos efektyvumo didinimą, užtikrinantį darbo paklausos ir pasiūlos balansą bei užkertantį kelią kainų burbulams. Nuolatinis produktyvumo augimas taip pat reikalingas tam, kad atlyginimų augimas nesukurtų perteklinės infliacijos“, apibendrina ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"