TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Swedbank“: ūkio plėtrą kitąmet planuoja kone pusė šalies ūkininkų

2013 10 01 14:35
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Per artimiausius metus Lietuvoje ūkį planuoja plėsti apie 41 proc. šalies ūkininkų. Maždaug ketvirtis jų (25 proc.) ketina įsigyti dirbamos žemės, penktadalis (19 proc.) – reikalingos technikos, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta ūkininkų apklausa. 

Dauguma apklausos dalyvių nurodė, kad jų veiklos plėtrą stabdo lėšų trūkumas, tačiau banko specialistai pastebi, kad jį įveikti padėtų efektyvesnis ūkių finansų valdymas.

„Pernai ūkininkai skaičiavo rekordinio dydžio grūdų derliaus pajamas, kurias galėjo sėkmingai investuoti į tolimesnę plėtrą. Dalis tai padarė, tačiau dauguma ūkininkų kol kas neišnaudoja visų savo investavimo galimybių. Pastebėjome, kad Lietuvoje savo ūkio plėtrą ateityje įprastai planuoja tie ūkininkai, kurie praėjusiais metais taip pat plėtėsi – pirko dirbamos žemės ar ūkio įrengimų, atnaujino ar statė ūkio pastatus. Manome, kad ūkininkai savo veiklą galėtų plėsti intensyviau – jiems tereiktų pagilinti finansines žinias ir veiklos rezultatus planuoti ilgesniam laikotarpiui“, – sako „Swedbank“ Smulkaus verslo klientų departamento vadovė Jurgita Blazgienė.

Erdvės plėtrai yra

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos ūkis siekia apie 14 hektarų. Žemės ūkyje 2012 m. Lietuvoje dirbo apie 8 proc. dirbančiųjų, kurie kasmet sukuria apie 4 mlrd. litų pridėtinės vertės. Du trečdaliai jos įprastai tenka augalininkyste užsiimantiems ūkininkams.

Pasak J.Blazgienės, lyginant su kaimynine Baltijos valstybe Estija, Lietuvos ūkis dar nėra pakankamai išplėtotas. „Estijoje ir Lietuvoje vidutiniškai vienam gyventojui žemės ūkis sukuria beveik tiek pat pridėtinės vertės, tačiau vadovaujantis „Eurostat“ duomenimis, Estijoje žemės ūkyje dirba beveik 6 kartus mažiau žmonių. Tai rodo, kad Estijos žemės ūkio sektorius yra efektyvesnis nei Lietuvos“, – tęsia „Swedbank“ Smulkaus verslo klientų departamento vadovė.

Pasaulio banko duomenimis, Estijoje vidutinis ūkis yra apie 48 ha ploto, o žemės ūkio sektoriuje dirbančių šalies gyventojų skaičius siekia 4 procentus.

Trūksta ne tik pinigų, bet ir finansinių žinių

Apklausoje dalyvavę Lietuvos ūkininkai dažniausiai teigė, kad ūkio plėtrai jiems pritrūksta lėšų. Tyrimo duomenimis, pusei (53 proc.) šalies ūkininkų trūksta pinigų stambiems pirkiniams, o 39 proc. trūksta pinigų moderniems sprendimams ūkyje.

Ūkininkai linkę galvoti, kad plėtrai trukdo prasti finansiniai ūkių rodikliai, tačiau plėtrą paskatinti galėtų ne tik geresni veiklos rezultatai, bet ir efektyvesnis finansų valdymas. Kas ketvirtas šalies ūkininkas apie finansų valdymą norėtų žinoti daugiau. „Įdomu tai, kad naujų finansinių žinių dažniau nori didieji šalies ūkininkai. Bendrai tokių žinių trūkumą mini 8 proc. visų žemės ūkio veikla užsiimančių šalies gyventojų. Tačiau tai dar nereiškia, kad likusiai daliai minėtų žinių iš tiesų pakanka“, – teigia J.Blazgienė.

Pasak jos, žinių trūkumą rodo ūkininkų finansinės veiklos planavimas. Pusė šalies ūkininkų savo veiklą planuoja metams į priekį. Tačiau norint suplanuoti savo finansines galimybes ir efektyviai pasinaudoti turimomis lėšomis, tinkamiausia būtų sekti Švedijos pavyzdžiu ir ūkio finansų srautus planuoti 2-3 metams į priekį. „Tada būtų galima efektyviai pasinaudoti ne tik savo nuosavais pinigais, bet ir gauti didžiausią grąžą iš investicijų, kurias teikia papildomi finansavimo šaltiniai. Šiuo metu, deja, 2-3 metams planuoja tik kas dešimtas šalies ūkininkas, dažniausiai turintis didesnį nei 50 hektarų ūkį“, – pasakoja J.Blazgienė.

Planuose – nauji žemės sklypai bei įrengimai

Tyrimo duomenimis, didžioji dalis plėtrą planuojančių ūkininkų kitąmet norėtų įsigyti dirbamos žemės bei reikalingų technikos įrengimų. Apie 14 procentų apklaustųjų kitąmet norėtų statyti naujus namus ar renovuoti senus ūkio pastatus, o kas dešimtas (11 proc.) – išsinuomoti dirbamos žemės.

Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 81 proc. ūkininkų ketina vykdyti plėtrą savomis lėšomis. Pusė (48 proc.) ruošiasi pasinaudoti lėšomis, skolintomis bankų ar kredito unijų, o dar 21 proc. plėtrai planuoja naudoti ES paramos pinigus.

Šalies ūkininkų apklausą „Ūkininkų finansinio išsimokslinimo bei naudojamų ir planuojamų naudoti finansinių instrumentų tyrimas“ 2013 m. liepos mėnesį „Swedbank“ užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"