TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

„Vilniaus energija“: Kainų komisijos tyrimo išvados – sufabrikuotos

2016 10 14 6:00
„Veolios“ viceprezidentė Vidurio ir Rytų Europai Malika Ghendouri sausį Vilniuje pareiškė: „Puolimas pakenkė mūsų grupės įmonių ir darbuotojų reputacijai bei padarė turtinės žalos." Alinos Ožič nuotrauka

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ kaltina, kad artėjant Vilniaus šilumos ūkio nuomos pabaigai valstybės institucijos didina spaudimą prancūzų investuotojų įmonėms Lietuvoje, persekioja jas ir siekia nusavinti privačias investicijas.

„Valstybės institucijos, kurios daug metų puolė „Vilniaus energiją“, dabar, Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarčiai artėjant prie pabaigos, nutarė suvienyti pajėgas ir suaktyvinti įmonės persekiojimo procesą. Susidaro įspūdis, kad prasidėjo paskutinis spektaklio, kuriuo siekiama nusavinti privačias „Vilniaus energiją“ valdančios Prancūzijos kompanijos „Veolia“ investicijas, veiksmas“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame „Vilniaus energijos“ pranešime.

Sostinės savivaldybės įmonės Vilniaus šilumos tinklų ir UAB „Vilniaus energija“ nuomos sutartis baigs galioti 2017 metų balandžio 1 dieną.

Kaltina investicijų žlugdymu

Prancūzų investuotojų nuomone, suaktyvėjusiam persekiojimui turėjo įtakos koncerno „Veolia“ sprendimas ginti savo investicijas – kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų arbitražą (ICSID) Vašingtone dėl investicinio ginčo prieš Lietuvos Respubliką nagrinėjimo. Prancūzijos verslo grupė „Veolia“ kaltina kai kuriuos Lietuvos politikus dėl keletą metų organizuojamų išpuolių prieš šiai grupei priklausančias bendroves Lietuvoje. „Tai pakenkė mūsų grupės įmonių ir darbuotojų reputacijai bei padarė turtinės žalos“, – dar sausį Vilniuje pareiškė koncerno „Veolia“ viceprezidentė Vidurio ir Rytų Europai Malika Ghendouri.

„Veolia“ reikalauja atlyginti nuostolius, kuriuos mano patyrusi dėl nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų šalyje nusavinimo. Pirminiais vertinimais, jie galėtų siekti apie 100 mln. eurų. „Veolia“ tarptautiniam arbitražui taip pat nurodė, kad Lietuva politiniais tikslais esą tęsia prieš bendroves nukreiptą persekiojimo kampaniją. Beveik 20 metų Lietuvoje dirbanti „Veolia“ yra viena pagrindinių užsienio investuotojų ir didžiausia Prancūzijos investuotoja mūsų šalyje.

Aptiko 24,3 mln. eurų

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) suformuota Tikrinimo komisija prieš pat Seimo rinkimus paskelbė, kad „Vilniaus energija“ į šilumos kainą nepagrįstai įtraukė daugiau kaip 24,3 mln. eurų. Kaip rašė „Lietuvos žinios“, rugsėjo 22 dieną Kainų komisija baigė „Vilniaus energijos“ 2012–2014 metų reguliuojamos veiklos sąnaudų patikrinimą. Auditas nustatė, kad šiuo laikotarpiu bendrovė nepagrįstai į šilumos kainas įtraukė daugiau kaip 24,3 mln. eurų.

Tarp Kainų komisijos aptiktų nepagrįstų sąnaudų nurodomos permokėtos lėšos biokurui įsigyti, darbo užmokesčio, reprezentacijos, konsultacinių paslaugų, labdaros ir kitos išlaidos. Komentuodamas Kainų komisijos įvardytą 24,3 mln. eurų sumą, kurią „Vilniaus energija“ esą nepagrįstai įtraukė į sąnaudas ir taip padarė žalos vartotojams, įmonės atstovas Nerijus Mikalajūnas pareiškė: „Tai – netiesa.“ Pasak jo, „Vilniaus energija“ dirba griežtai laikydamasi tiek Lietuvoje galiojančių įstatymų, tiek bendrovės veiklą reguliuojančios Kainų komisijos nutarimų.

„Būtent todėl Tikrinimo komisijai nepavyko rasti realių įmonės nusižengimų. Juos komisijai teko išrasti – tiek pats tikrinimo procesas, tiek gautos išvados yra sufabrikuoti“, – tvirtino bendrovės atstovas.

Įžvelgia manipuliavimą duomenimis

N. Mikalajūno žodžiais, Tikrinimo komisija tyrimui naudojo tik dalį duomenų, o kita dalimi rodiklių piktavališkai manipuliavo. „Komisija taip pat išrado naują metodologiją, pagal kurią be jokio teisinio pagrindo atgaline tvarka perskaičiavo „Vilniaus energijos“ sąnaudas. Šios Tikrinimo komisijos „analizės“ rezultatas – nesąžiningas bendrovės sąnaudų sumažinimas atgaline data ir žemiau lygio, kurį VKEKK pati nustatė dar 2010 metais, – kalbėjo jis. – Vilniui pritaikytas sąnaudų lygis tapo daugiau nei dukart mažesnis nei analogiškų sąnaudų lygis Kaune. Kyla klausimas – kokios tokio skirtingo elgesio su įmonėmis priežastys?“

Tikrinimo komisija, be kita ko, nusprendė „Vilniaus energijai“ nustatyti išskirtinai jai taikytiną biokuro rinkos kainą. Nutarta, kad ši individuali kaina „Vilniaus energijai“ yra mažesnė nei visoms kitoms įmonėms Lietuvoje taikoma biokuro rinkos kaina.

„Siekdama nukreipti dėmesį nuo fakto, kad išvados buvo sufabrikuotos, Kainų komisija pažėrė „sensacingų“ detalių apie golfą, sporto klubus, egzotiškas keliones, už kurias esą sumokėjo šilumos vartotojai. Tai netiesa. Visos šios išlaidos buvo dengiamos iš koncerno „Veolia“ pelno“, – tikino N. Mikalajūnas.

VKEKK, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymu, iš anksto tvirtina ilgalaikes bazines šilumos kainas 3–5 metų laikotarpiui. Į šilumos kainą, Kainų komisijos patvirtintą penkeriems metams dar 2010-aisiais, „Vilniaus energija“ esą negalėjo įtraukti jokių sąnaudų, patirtų 2012–2014 metais.

„Šilumos tiekimo įmonės pačios negali šilumos kainos nei didinti, nei mažinti – ją reguliuoja Kainų komisija. Lietuvoje galiojanti kainodaros sistema visiškai apsaugo šilumos vartotojus nuo nepagrįstų sąnaudų įtraukimo į šilumos kainas. Jeigu šilumos tiekėjo faktinės sąnaudos yra didesnės negu Kainų komisijos nustatytas lygis ilgalaikiame šilumos tarife, jos turi būti dengiamos iš įmonės pelno. „Vilniaus energija“ ir ją valdanti „Veolia“ kategoriškai nesutinka su Tikrinimo komisijos „išvadomis“. Kompanijos pasirengusios gintis nuo šių „išvadų“ pasekmių visomis prieinamomis teisinėmis priemonėmis“, – pabrėžė N. Mikalajūnas.

Taiso savo klaidas

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, komentuodamas Kainų komisijos sprendimą išieškoti iš „Vilniaus energijos“ 24,3 mln. eurų permoką ir ateinantį šildymo sezoną maždaug 20 proc. sumažinti šildymo kainą, apgailestavo, kad Komisija savo tyrimą įslaptino ir daug detalių neatskleidė. „Sprendimas priimtas remiantis audito išvadomis, kurios nėra viešos. Komisija argumentuoja, kad didelė dalis informacijos yra komercinė ir konfidenciali“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

V. Benkunksas taip pat mano, jog valstybinė prižiūrėtoja taiso savo klaidas. „Gaila, kad Kainų komisija tinkamu laiku tinkamai neatliko reguliatoriaus vaidmens, nes 2012–2014 metais, tai yra laikotarpį, kurį vertino auditas, „Vilniaus energijos“ sąnaudos ir kainų dedamosios buvo pripažintos kaip tinkamos. Neaišku, kodėl tada jos nebuvo išbraukytos, ir gyventojai, kaip dabar teigiama, permokėjo“, – svarstė V. Benkunskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"