TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

2009-aisiais skolinimąsi keis taupymas

2008 12 22 0:00
Savo gyvybę ir sveikatą draudimo klientai įvertina tik 60 proc. reikalingos sumos, o vidutinė išmoka kliento mirties atveju siekia 12,6 tūkst. litų.
LŽ archyvo nuotrauka

Kaip išsaugoti įgytą finansinę padėtį ir sukauptą turtą kitąmet? Kokių klaidų nekartoti? Pagal kokį taupymo planą gyventi 2009 metais? To LŽ klausia šalies asmeninių finansų ekspertų.

Dar neseniai bankininkai - asmeninių finansų patarėjai rekomendavo turėti atsidėjus juodai dienai trijų atlyginimų dydžio santaupų. Šiandien, kai juoda diena jau atėjo, jie rekomenduoja turėti tiek pinigų, kiek užtektų pragyventi ir vykdyti finansinius įsipareigojimus mažiausiai pusmetį.

Didžiųjų šalies komercinių bankų ekspertai jau nebepataria skolintis. Apie gyvenimą ateities sąskaita jie siūlo pamiršti, santaupas prašo dėti į bankų indėlius, o investuoti kitur - tik užtikrinus pajamų gavimo saugumą ir jau sukaupto turto apsaugą.

Finansinis saugumas - svarbiausias prioritetas

Siekiant išsaugoti sukauptą turtą, kitąmet laikyti pinigus banke bus saugiausia ir patikimiausia, tikina SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. "Palūkanos už indėlius litais kitąmet gali labai priartėti prie infliacijos rodiklių. Taigi ir kitąmet banko indėlio sąskaita gali būti bene tinkamiausia vieta pinigams saugoti. Juolab kad beveik iki pat kitų metų pabaigos - lapkričio mėnesio, galioja didelė indėlių draudimo suma", - sako ekspertė. Ji žada, kad palūkanos už indėlius eurais ir doleriais bus gerokai mažesnės nei litais.

Pasak J.Varanauskienės, anksčiau, iki 2007 metų pabaigos, padarytų investicijų į akcijų rinkas pardavinėti nereikėtų, jei nėra kokių nors asmeninių aplinkybių. "Tie, kurie yra investavę į akcijų rinkas - per investicinius fondus, pagal gyvybės draudimo sutartis, pensijų kaupimo sutartis - kitąmet jau gali laukti stabilesnio laikotarpio. Nors 2007 metų pabaigoje buvęs kainų lygis greičiausiai nebus pasiektas, vertybinių popierių rinka išlieka tinkama tiems, kurie investuoja ilgam", - sako ji.

Finansinis saugumas - sukaupta pakankama pinigų atsarga, kuri leistų pragyventi ir vykdyti įsipareigojimus nenaudojant vertybinių popierių rinkai skirtų lėšų, ekspertės teigimu, ir 2009 metais bus prioritetas numeris vienas.

Atsargai - draudimas

Ekspertė rekomenduoja turėti pinigų atsargą ir tiems, kuriuos slegia kreditai, be to, patariama laikytis saugaus skolinimosi.

"Kalbant apie būsto kreditus, taip pat reikėtų turėti pinigų atsargą pusmečiui. Neturint santaupų, gelbėtų kredito įmokų draudimas, netekus vieno iš šeimos maitintojų pajamų - gyvybės draudimas. Išgelbėti galėtų ir turimas finansinis ir nefinansinis turtas, kurį

esant reikalui pardavus būtų galima grąžinti kreditus", - kalbėjo ji.

Klaida ar nepalankios aplinkybės?

Paklausta, iš kokių šiemet padarytų klaidų reikėtų ypač pasimokyti, J.Varanauskienė pabrėžė, kad klaidos atsirado nesilaikant pagrindinių asmeninių finansų valdymo taisyklių, o daugelio lūkesčius sugriovė tiesiog nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės.

"Sumažėjusios akcijų, valiutų, nekilnojamojo turto kainos, paskolų palūkanų pokyčiai - sėkmės arba nesėkmės dalykas. Tačiau atmesti tokių pokyčių galimybę ir nebūti jiems pasiruošus - štai kur būtų buvusi klaida. Pasiruošimas - tai pakankamas "buferis" tokiems galimiems pokyčiams: pakankama pinigų atsarga, numatyti įvairūs skolos grąžinimo variantai, paskirstytos investicijos", - dėstė pašnekovė.

Jos manymu, kad ir buvo daroma klaidų, t. y. neįvertintas saugumo poreikis, laiku nesiimta veiksmų ir rizikuojama vienintelėmis turimomis santaupomis, tai jos buvo padarytos dar ankstesniais metais, o šiemet buvo pradėtos jausti pasekmės.

Taupyti ne gėda

Kalbėdama apie taupymą 2009 metais, J.Varanauskienė sako, jog svarbiausia, kad trumpuoju laikotarpiu, t. y. vienus dvejus metus, būtume saugūs. "Iškilusias finansines problemas kiekvienu atveju bandyti spręsti naujomis skolomis būtų klaida. Nauja skola padėtų tik tada, kai yra aiškus planas ne tik kaip išbristi iš finansinių problemų, bet ir kaip grąžinti skolą. Kasdienybėje verta kontroliuoti išlaidas ir laiku pastebėti, kad poreikiai pradeda nebeatitikti galimybių. Taupyti ne gėda", - sako ekspertė.

Ji linkusi perfrazuoti Charleso Dickenso romano "Deividas Koperfyldas" herojaus žodžius, kad uždirbti 100 litų ir išleisti 99 - džiaugsmas, uždirbti 100 litų, o išleisti 101 - vargas.

Nepasiduokite iliuzijoms

Valdant asmeninius finansus krizės metu svarbu nepasiduoti iliuzijoms, apriboti skolinimąsi, atsidėti santaupų juodai dienai, pasirūpinti "saugikliais", o turint galimybių - investuoti, mano "Swedbank" Asmeninių finansų valdymo ekspertė Odeta Čičkauskaitė.

"Žinoti, kokius įsipareigojimus turite ir kiek siekia įskola, dabar nepakanka. Būtina detaliau įvertinti įsipareigojimus - ypač tuos, kurių dydis per mėnesį nėra fiksuotas, pavyzdžiui, būsto arba vartojamoji paskola su kintamomis palūkanomis. Planuodami savo asmeninius finansus ir kurdami artimiausius finansinius planus, žmonės turi numatyti ar bent jau įvertinti galimą įmokų pasikeitimo riziką. Tam pirmiausia reikia žinoti savo įsipareigojimų valiutą ir kada bus artimiausia palūkanų keitimosi diena. Todėl, tarkime, jei suplanavote įsigyti brangų pirkinį, o jūsų paskolos litais palūkanos bus perskaičiuojamos po poros savaičių - verta palaukti ir įsitikinti, kaip pasikeis jūsų to mėnesio finansiniai įsipareigojimai", - sako O.Čičkauskaitė.

Specialistė primena, kad ekonomikos nuosmukio metu skolinimasis gali būti pražūtingas asmeniniam biudžetui. Pasak jos, dabar reikėtų stengtis išvengti vartojimo būsimų pajamų sąskaita, nes didėja rizika, kad įsigiję prekę ar paslaugą išsimokėtinai vėliau nebeturėsite galimybių vykdyti finansinių įsipareigojimų.

"Lėtėjant ekonomikai vartotojas turėtų ne tik kritiškai įvertinti savo finansinę situaciją, bet ir pirmenybę teikti taupymui, o ne skolinimuisi ir vartojimui", - sako ji.

"Jauno žmogaus (25-30 m.), dar nesukūrusio šeimos, santaupos turėtų siekti 1-3 mėnesių darbo užmokestį, vyresnių ir ypač turinčių finansinių įsipareigojimų gyventojų santaupos turėtų būti ne mažesnės kaip 3-6 mėnesių darbo užmokestis", - skaičiuoja O.Čičkauskaitė.

Tačiau asmeninių finansų valdymo specialistė nepataria kaupti pinigų "spintose, po pagalvėm ar kojinėse", o siūlo juos įdarbinti bankuose.

Draudimo parama - metų pajamos

Statistika rodo, kad savo gyvybę ir sveikatą draudimo klientai įvertina tik 60 proc. reikalingos sumos, o vidutinė išmoka kliento mirties atveju siekia 12,6 tūkst. litų. Pasaulinė praktika rodo, kad šeimai finansiškai atsitiesti po nelaimės reikia 1-2 metų.

Šiandien vidutinis atlyginimas Lietuvoje, atskaičius mokesčius, yra 1773,7 lito, tad rekomenduotina, kad klientai apdraustų savo gyvybę bent 21,3 tūkst. litų, t. y. metų vidutinių pajamų suma. Tačiau jei žmogus ar šeima turi finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolą, vartojamąją paskolą, gyvybės draudimo sumą reikėtų didinti turimų įsipareigojimų suma.

Žmonės, kurie investavo trumpam, tikėdamiesi sulaukti teigiamos grąžos, bet išgirdę apie finansų krizę nieko su savo investicijomis nespėjo padaryti, nes laukė aiškesnių perspektyvų, pasak O.Čičkauskaitės, dabar turi dvi išeitis. Žinoma, jie gali prisiimti riziką, apie kurią sužinojo prieš investuodami, t. y. smukus rinkai atsiimti likusią dalį investuotų lėšų ir konstatuoti nuostolį. Tačiau jei žūtbūtinio lėšų stygiaus nėra, patariama būti kantriems ir tapti ilgalaikiais investuotojais. "Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje investicijų vertė bus atkurta", - viliasi ekspertė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"