TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

2009 metai: Lietuva ekonomikos dugne

2009 12 28 0:00
Statistikai skaičiuoja, kad per dešimt šių metų mėnesių emigravo apie 18,2 tūkst. žmonių.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Šie metai buvo labai sunkūs verslui, o kitais sunkmečio naštą temps gyventojai. Taip teigia analitikai, gąsdinantys, kad kitąmet pragiedrulių nesulauksime. Ar kas nors tikisi? Užtektų, jeigu galėtume tikėtis - blogiau būti jau negali!

Niūriomis nuotaikomis prasidėję 2009 metai nė vienos giedros dienos taip ir neatnešė. Nuo pirmųjų šių metų dienų verslą visu svoriu užgriuvo per dvi naktis išaugę mokesčiai. Kartu su pasauline krize tai daug kam tapo nebepakeliama našta. Nusirito mirtina banga - įmonės žlugo viena po kitos, tūkstančiai žmonių neteko darbo, pajamų, namų. Galvojome - tai primena kažką jau patirtą. Juk gilioje duobėje atsidūrėme ne pirmą kartą. Ar paskutinį?

Mokesčių akmuo po kaklu.

Ypač skaudų smūgį verslui sudavė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų panaikinimas, mat kai kurioms verslo sritims PVM per naktį išaugo net 14 proc., t. y. nuo 5 iki 19 proc., o rudenį mokestis buvo pakeltas antrą kartą - iki 21 procento. Palyginti su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių PVM, Lietuvoje jis vienas didžiausių.

Lengvatų neteko ir viešasis transportas, viešojo maitinimo paslaugos, alkoholinių gėrimų gamintojai, šviežios bei šaldytos mėsos perdirbėjai, periodiniai leidiniai ir kt.

Verslininkai visus metus valdžiai tvirtino, kad esant tokiems mokesčiams jie praranda konkurencingumą su kitomis pasaulio šalimis.

Antai pustuščiai viešbučiai, kad pajėgtų išgyventi, pradėjo nuomoti kambarius studentams ilgam laikotarpiui. Statistikos duomenimis, viešbučiai iki rudens sulaukė apie 22 proc. mažiau svečių nei pernai ir prarado didžiules pajamas.

Be to, metų pradžioje neliko nacionalinio vežėjo "flyLAL", kuris turėjo atgabenti srautus turistų į Europos kultūros sostinę - Vilnių. Neliko nei turistų, nei keleivių: Lietuvos oro bendrovės šių metų sausio-lapkričio mėnesiais skraidino beveik 42 proc. mažiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu. O Vilnius tapo atkirstas nuo pasaulio ir nepasiekiamas nei saviems, nei užsieniečiams. Tik prieš metų pabaigą verslui bei valdininkams pavyko susitarti su keliomis aviakompanijomis dėl tiesioginių skrydžių į Vilnių.

Kitas naktinis mokesčių eksperimentas - padidinti degalų akcizai - išvijo iš šalies vežėjus ir pirkėjus. Valdžia didžiavosi akcizais "perspjovusi" visus kaimynus ir tuščiai tikėjosi pripildyti biudžetą su kaupu. Degalų kainos nuo sausio pašoko tiek, kad vežėjų vilkikai ir gyventojai, ypač pasienio, būriais traukė apsipirkti į Lenkiją, kur degalai didžiąją metų dalį buvo tiek pigesni, jog vertėjo važiuoti vien jų prisipilti, o dėl nuvertėjusio Lenkijos zloto prekių buvo galima įsigyti gerokai pigiau nei Lietuvoje. Vilkikų vairuotojai visai nebesipylė dyzelino šalies degalinėse - tik užsienyje, ir tol maitino kitų šalių biudžetus, kol valdžia rugsėjį dyzelino akcizą sumažino iki 947 litų už 1000 litrų degalų, vietoj anksčiau taikytų 1140 litų.

Vyriausybės pasiūlyti didesni mokesčiai prismaugė verslą, bet nepripildė biudžeto. Per 10 mėnesių į valstybės biudžetą surinkta 12,43 mlrd. litų, t. y. 102 mln. litų daugiau nei planuota. Vien PVM surinkimo planas viršytas 6,8 proc. - suma siekia 5,887 mlrd. litų. Daugiau surinkta ir akcizų - 2,691 mlrd. litų, arba 1,5 proc. daugiau nei planuota.

Šalyje augant nedarbui neįvykdytas ir gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planas. Šio mokesčio surinkta 855 mln. litų - 7,5 proc. mažiau.

Prakeikti pinigai...

Ar tikrai pinigų kiekis lemia laimę? Šiemet dėl jų kentėjo visi - ir tie, kurie jų buvo pasiskolinę, ir tie, kurie pasiskolinti negavo. Nors kai kuriose verslo srityse nuo metų pradžios apyvarta krito net 50 proc., verslininkai teigia, kad labiausiai jų padėtį apsunkino apyvartinių lėšų trūkumas. Įmones smaugia ekonomikos pakilimo metu iš bankų paimti kreditai, nėra lėšų atsiskaityti su tiekėjais bei darbuotojais.

Didžiausias skaudulys verslui visus metus buvo santykiai su bankais - net tie, kurie dirbo stabiliai ir laikėsi stebuklingai gerai negalėjo gauti kreditų. Bankai šaukė apie išaugusią įmonių bankrotų riziką, apie nemokius klientus ir užsuko kreditų čiaupą. O tie, kuriems "įlašindavo", susiimdavo už galvos, išgirdę palūkanų dydį.

Įsisuko skolų verpetas: neturintieji apyvartinių lėšų, negavusieji kreditų negalėjo atsiskaityti su partneriais, šie neatgaudami lėšų už paslaugas ar prekes patys įklimpdavo į skolas savo partneriams.

Iki gruodžio pradelstų verslo skolų portfelis išaugo iki 2,9 mlrd. litų.

Pradelstos gyventojų skolos gruodį pasiekė 1,2 mlrd. litų.

Keletą metų bankų lengva ranka dalyti būsto kreditai ir vartojamosios paskolos tapo virve po kaklu gyventojams, praradusiems pajamas. Be to, stipriai pakilo ir pasiskolintų litais pinigų kaina - vasaros pradžioje palūkanos buvo perkopusios net 10 procentų. Tiesa, dabar jos kuris laikas krinta. Tuo tarpu pasiskolinę eurais gyventojai džiaugėsi beveik visus metus kritusiomis palūkanomis, jos buvo pasiekusios mažesnį nei 1 proc. žemumų rekordą.

Bedarbių armijos palieka šalį

Iš sunkios finansinės padėties verslininkai sukosi mažindami darbuotojų skaičių ir jų atlyginimus. Antai per "Swedbank" užsakymu atliktą apklausą 43 proc. Lietuvos gyventojų nurodė, kad per šiuos metus jų nuolatinės pajamos sumažėjo iki 20 proc., 17 proc. apklaustųjų pajamos mažėjo daugiau nei 20 proc., o nepakitusias pajamas išlaikė 45 proc. apklaustųjų.

Pirmuosius šių metų mėnesius kiekvieną savaitę darbo biržas užguldavo beveik po 10 tūkst. naujų bedarbių. Žmonės duso eilėse prie valdininkų kabinetų. Padėtis truputį pagerėjo po to, kai kėdės neteko senasis darbo biržos vadovas. Bet problemos esmės tai neišsprendė.

Dabar, metų gale, per savaitę oficialiai užregistruojama vidutiniškai po 6-7 tūkst. darbo netekusių žmonių, o laisvų darbo vietų, gruodžio mėnesio duomenimis, biržoje būna užregistruota vos per 1000. Oficialiai užsiregistravusių bedarbių skaičius seniai perkopė 250 tūkst. ir tebedidėja.

SEB banko duomenimis, šiais metais nedarbo lygis išaugs iki 14 proc., o kitais metais padidės iki 15,5 procento. Daugiausia atleidžiama darbuotojų iš didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonių, pramonės ir statybų. Daugiausia laisvų darbo vietų buvo pramonėje, viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darbe.

Mažiausiai laisvų darbo vietų siūloma statybose bei nekilnojamojo turto (NT) operacijų įmonėse.

Įdarbinimo agentūrų duomenimis, šįmet vėl pasiektas emigracijos rekordas, mat šalį palieka tūkstančiai darbo netekusių žmonių. Žmonės važiuoja ten, kur siūloma darbo, arba kur patys tikisi jo rasti. Paklausiausios šiemet Skandinavijos šalys. Tačiau dažno viltys tuščios: tiek Vakarų, tiek Šiaurės šalyse apstu savų bedarbių, tad dėl kiekvienos laisvos darbo vietos verda kova. Daug emigrantų lietuvių užsienio kraštuose dabar gyvena iš socialinių pašalpų.

NT burbulas vis dar bliūkšta

Sprogęs NT rinkos burbulas vis dar bliūkšta - kainos iš aukštybių krinta neapsakomu greičiu. Kokia pasaulinė "šlovė": Lietuvą šiemet šiuo rodikliu aplenkė tik Dubajus! Kada bus pasiektas šių kainų dugnas, ekspertai spėlioja atsargiai. Manoma, ateinančiais metais dėl brangsiančios šilumos ir elektros tiek nuomos, tiek pardavimo kainos kris dar labiau, bet vasarą padėtis turėtų stabilizuotis.

Per metus gyvenamojo būsto nuomos ir pardavimo kainos smuko apie 30-50 proc., vyrauja ryški tendencija derėtis. Galutinio sandorio metu pirkėjas ar nuomininkas nusidera apie 10 proc. prieš tai siūlytos kainos.

Tokiam kainų mažėjimui įtakos turi išaugusi pasiūla, mat, palyginti su pernai, butų nuomos pasiūlymų yra padaugėję daugiau nei dvigubai - nebegalėdami arba nenorėdami parduoti dažnai už skolintas lėšas įsigyto būsto žmonės metė jį į nuomos rinką.

Panaši situacija ir su komercinių patalpų nuoma. Pastebima, kad šių patalpų nuomos įkainiai per metus sumažėjo apie 30-40 procentų. Išaugusi pasiūla ir dabar daro įtaką kainoms.

Tokia NT rinkos padėtis neleidžia atsitiesti statybų verslui.

Vyriausybė buvo pažadėjusi atriekti didžiąją dalį lėšų, skirtų verslui skatinti, daugiabučiams ir viešiesiems pastatams renovuoti. Tačiau žadėti milijardai vis dar guli komercinių bankų sąskaitose nepajudinami, mat reikalingi įstatymai pasiklydo biurokratiniuose koridoriuose. Šiek tiek juda tik viešųjų pastatų renovacija, tačiau statybininkai teigia, jog norint dalyvauti konkurse, tenka susidurti su neįveikiamomis kliūtimis.

Rytojaus duonai - pinigai iš kojinės

Nors metų pabaigoje pasirodė ekonomikos atsigavimo ženklų, ekonomistai perspėja, kad ateinantys metai gyventojams bus dar sunkesni, tad patikimiausia finansinė parama bus iš anksto sukauptos asmeninės santaupos "juodai dienai". Analitikai prognozuoja, jog gyventojų santaupų suma kitąmet sumažės maždaug puse milijardo litų.

Apskaičiuota, kad kitais metais vidutiniškai atlyginimai mažės 75 litais, todėl specialistai pataria gyventojams toliau atidžiai stebėti savo pajamas ir išlaidas bei skaičiuoti šeimos biudžetą ilgesniam laikotarpiui. Finansininkai perspėja, kad pinigų skolinimasis siekiant atiduoti ankstesnes skolas tik perkelia problemas ateičiai, be to, jas dar labiau didina.

Paslaugų ir prekių kainos kitais metais gali kilti dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. Šiuo metu dar tik kuriama elektros rinka, tad elektros kainos paaiškės po gero pusmečio. Pasak Gitano Nausėdos, elektros energijos kainų padidėjimas gali atimti iš Lietuvos BVP maždaug 1-1,5 proc., tačiau jis nepajėgus sustabdyti šalies išėjimo iš recesijos.

Tuštesnėmis piniginėmis ateinančius metus pasitiks ir šalies pensininkai - jiems, gelbėjant kelių milijardų deficitą turintį "Sodros" biudžetą, valdžia nurėžė dalį pensijos. Visų senatvės pensininkų, gaunančių daugiau negu 650 litų, pensijos bus mažinamos pagal proporcinę formulę - nuo 2,1 proc. iki 12,3 procento. Nuo kitų metų mažės ir tėvų, auginančių vaikus, išmokos, taip pat bedarbių pašalpos.

Bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis sudarys 21 mlrd. 270 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai - 26 mlrd. 200 mln. litų. Planuojama, kad valstybės biudžeto deficitas ateinančiais metais sieks 4,93 mlrd. litų, arba 5 proc. BVP.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"