TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

2012-ųjų biudžetas: laikas apsivalyti

Vyriausybė pademonstravo tvirtą ryžtą, atsispyrusi pagundai didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). PVM didinimas, nors ir lengviausias kelias, tuo pačiu metu būtų buvęs ir pats žalingiausias, tad yra gera proga pagirti Vyriausybę ir palinkėti iki galo laikytis savo linijos.

Prasivėrusią 2012 metų biudžeto projekto skylę, kuri atsirado Finansų ministerijai pabloginus kitų metų ūkio augimo prognozę, sutarta lopyti mažinant išlaidas. Nors valdžios sektoriaus išlaidų mažinimas net buvo palygintas su "nugremžtu kaulu", iš kurio nedaug beišpeši, šaltinių biudžeto išlaidų mažinimui tikrai yra.

Ar tikrai finansavimas niekam nedidėja?

Atidžiau panagrinėjus biudžeto projektą matyti, kad diržus susiveržti priverstos toli gražu ne visos institucijos ir biudžeto programų vykdytojai. Pavyzdžiui, lėšos Valstybės saugumo departamentui bus didinamos nuo 56 iki 64 mln. litų, t. y. bus skirta 8 mln. litų daugiau. Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomai Visuomenės sveikatos stiprinimo programai numatytos lėšos didės nuo 37 mln. iki 65 mln. litų - kone 30 mln. litų daugiau nei šiemet. Užsienio reikalų ministerijos vykdomos Diplomatinės tarnybos administravimo programai skirtos lėšos didės nuo 162 mln. iki 170 mln. litų.

Tai viso labo tik keli išlaidų didinimo pavyzdžiai, kurių 2012 metų biudžeto projekte yra ir daugiau. Galima pateisinti prioritetinių sričių išlaidų didėjimą, bet tokiu atveju turėtų mažėti išlaidos neprioritetinėse.

Vyriausybei nusprendus nedidinti PVM, ministrai turėjo tik parą pateikti siūlymus, kaip mažinti ministerijų išlaidas po 4 procentus. Kaip ir 2008 metų pabaigoje ar 2009-ųjų viduryje, taip ir dabar turime dar vieną skubotą išlaidų mažinimą, kai trūks plyš ieškoma, kur ir ką nukirpti. Tenka apgailestauti, kad vėl nepasiruošta galimam išlaidų mažinimui.

Pagal iš anksto numatytus prioritetus

Išlaidų mažinimas būtų kryptingesnis ir mažiau chaotiškas, jeigu Lietuvoje būtų įgyvendintas "sąlyginio biudžeto" principas, kurį taikyti Lietuvos laisvosios rinkos institutas siūlo jau daugelį metų. Šio principo esmė - smunkant pajamoms, išlaidos mažinamos pagal iš anksto nustatytus kriterijus ir prioritetus. Taikant "sąlyginio biudžeto" principą, kiekvienai biudžeto programai būtų priskiriamas prioritetas, pavyzdžiui, "labai svarbi", "svarbi" ir "mažiau svarbi".

Tuo atveju, kai trūksta pajamų, išlaidos mažiau svarbioms programoms automatiškai mažėtų, o jei tokio sutaupymo neužtektų - šių programų veikla būtų stabdoma. Jei lėšų trūktų net ir atsisakius mažiau svarbių programų, būtų taupoma svarbiose programose. Esminis šio principo pranašumas - išlaidų mažinimas būtų aiškus ir nuspėjamas, o apie galimą finansavimo mažinimą ar nutraukimą iš anksto žinotų ir programos vykdytojai, ir jiems paslaugas teikiantis privatus sektorius.

Valstybės kontrolei - naujas vaidmuo

Aktyvesnis Valstybės kontrolės įtraukimas į biudžeto projekto rengimo procesą leistų protingai taupyti valdžios sektoriuje, atsisakant neefektyvios veiklos. Šiuo metu Valstybės kontrolė teikia Seimui savo išvadą dėl biudžeto projekto, tačiau šioje išvadoje pagrindinis dėmesys skiriamas pajamų ir išlaidų plano pagrįstumui, t. y. nagrinėjamas pats planavimo procesas.

Valstybės kontrolės darbuotojai turi daug patirties atliekant institucijų ir programų veiklos auditą, todėl šiai institucijai reikėtų suteikti naują funkciją: prieš biudžeto tvirtinimą įvertinti įvairių programų veiklos būtinumą ir valstybės vykdomų funkcijų pagrįstumą. Nebūtinos programos turėtų būti naikinamos.

Kartu su Finansų ministerija, Valstybės kontrolė gali būti tuo stabdžiu, kuris ne tik sulaiko valdžios sektoriaus pūtimąsi, bet ir naikina nereikalingas programas.

Vyriausybei nusprendus dar kartą mažinti biudžeto išlaidas, galimas scenarijus, kad tam nebus pritarta Seime. Jau pasigirdo siūlymų biudžeto skylę lopyti naujais mokesčiais už nekilnojamąjį turtą ir automobilius, taigi vietoje vieno mokesčio didinimo siūloma taikyti naujus. Mitas, kad siūlomi mokesčiai paliestų tik turtinguosius: ilgainiui šie mokesčiai paliestų daugumą gyventojų.

Netyla ir siūlymai turėti didesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto deficitą. Šis siūlymas yra tolygus mokesčių didinimui, tik dar labiau amoralus, nes mokesčiai didinami kitai kartai, kuri kartu su teise balsuoti įgis ir riebių skolų kraitį. Būtina nustoti ant esamų ir būsimų mokesčių mokėtojų pečių krauti išsipūtusio valdžios sektoriaus naštą. Laikas mažinti išlaidas, laikas apsivalyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"