TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

500 hektarų žemės po plūgu

2013 02 22 7:13
Vasario pradžioje Lietuvoje buvo 15 įmonių, kurios nuosavybės teise valdė didesnius kaip 500 ha žemės plotus, o dar 30 ūkių yra netoli šios ribos. /LŽ archyvo nuotrauka

Valstybės valdžios vyrai jau beveik pusmetį svarsto, kaip dar sugriežtinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarką. Tuo metu kai kurie žemdirbiai baiminasi priverstinio ūkių susmulkėjimo, jeigu negalės įsigyti ir valdyti didesnių kaip 500 ha žemės ūkio sklypų.

Pernai spalį parengtas Žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektas galų gale perduotas nagrinėti Vyriausybės darbo grupei, bet jo rengėjai nėra tikri, kad Seimas pradės jį svarstyti pavasarį.

Stabdys žemės spekuliantus

"Mūsų parengto įstatymo svarbiausia nuostata, kad apie siūlymą parduoti žemę žinotų visi kaimynystėje esantys ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės. Tik tada, kai jie nesutiks mokėti pardavėjui tinkančios kainos, pasiūlymu galės naudotis kiti pirkėjai", - LŽ teigė Seimo narys, buvęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.

Jo teigimu, įstatymu siekiama sukelti papildomų nepatogumų asmenims, perkantiems žemę iš spekuliacinių paskatų. Kaip ir anksčiau, išlieka ribojimas vienam savininkui pirkti daugiau kaip 500 ha žemės. Be to, bus griežčiau paisoma žemės pirkimo teisių bendraturčiams, valstybei, asmenims, kurių turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu sklypu, ir parduodamo žemės sklypo naudotojams.

"Šio įstatymo projektą kritikuojame dėl kelių priežasčių", - LŽ teigė vienos didžiausių žemės valdytojų ir pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų AB "Agrowill Group" generalinis direktorius Marius Žutautas ir pirmiausia atkreipė dėmesį, kad net įstatymo rengėja Žemės ūkio ministerija užklausta nepaaiškino pačios spekulianto sąvokos.

"Ar spekuliantas yra, pavyzdžiui, žmogus, kuris nuomoja savo nusipirktą žemės sklypą? Turbūt. O tą sklypą paveldėjęs ir taip pat nuomojantis ūkininkui? Matyt, ne", - gūžčiojo pečiais grupės, vienijančios 40 bendrovių, vadovas.

Neišvengiamai smulkins ūkius

Tačiau labiausiai "Agrowill Group" piktinasi paliktu ir dar labiau sugriežtintu draudimu per susijusius asmenis valdyti didesnį kaip 500 ha dirbamos žemės plotą, nes tai esą ne tik toliau stabdys didžiųjų bendrovių ir ūkininkų ūkių plėtrą, mažins konkurenciją, bet ir per ilgesnį laikotarpį neišvengiamai smulkins ūkius.

Pasak M.Žutauto, uždraudus žemės įsigijimą, kai jau valdomas dirbamos žemės plotas viršija 500 ha, sudaromos nevienodos sąlygos ūkininkauti. "Pavyzdžiui, vienas ūkininkas valdo 100 ha žemės, kurios dalį nuomojasi iš savininko. Jis turi pirmumo teisę nuomojamą žemę nusipirkti. O stambus ūkis, kuris dirba, pavyzdžiui, 2000 ha, to negalės, nes nuosavybės teise galės valdyti tik 500 ha, arba iki 25 proc. savo dirbamos žemės, o kitą dalį privalės nuomotis ir už nuomą mokėti tiek, kiek reikalaus nuomotojas, kad šis nesudarytų nuomos sutarties su kitu ūkininku", - aiškino žemės ūkio įmonių grupės vadovas.

Kitu atveju, anot jo, didiesiems žemvaldžiams nebelieka racionalios priemonės, kaip išspręsti laikinas finansines problemas, kurių atsiranda, pavyzdžiui, nederliaus metais. "Buvo nemažai atvejų, kai žemės ūkio bendrovė arba stambus ūkininkas, patiriantis finansinių sunkumų, parduoda savo žemę investuotojui ir su juo sudaro žemės nuomos sutartį. Reikalams pasitaisius, žemdirbys galėtų tą žemę vėl išpirkti, tačiau bendrovė, kuri jau valdo daugiau nei 500 ha, tokios galimybės netenka. Vadinasi, įstatymu varžoma verslo teisė rinktis", - aiškino M.Žutautas.

Todėl "Agrowill Group" siūlo pirkėjų, kurie nedirba žemės, veiksmus varžyti kitaip - riboti žemės įsigijimą, pavyzdžiui, iki 20 proc. per metus nuo jau dirbamo žemės ploto, o žemės nedirbantiems investuotojams parduoti tik šiems prieš tai sudarius ilgalaikės (ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui) nuomos sutartis. "Taip žemdirbys neprarastų savo dirbamos žemės, o investuotojas gautų grąžą", - LŽ teigė M.Žutautas.

Jo teigimu, pastaruoju metu žemės rinka sparčiai keičiasi. Mat žemės paveldėtojus keičia nauja karta, kuri, apimta vartotojiškų interesų, nenori žemės dirbti ir skuba ją parduoti.

Pavėlavo 20 metų

"Tokie įstatymai galėjo būti priimami prieš 20 metų, o dabar viskas susigulėjo. Niekas tos žemės nei labai parduoda, nei labai perka. Visi, kam reikėjo, seniai prisipirko, ir aš nesakau, kad tie, kurie tai galėjo, elgėsi neteisingai", - sako ūkininkus konsultuojančios įmonės savininkas biržietis Ruslanas Kolomakas.

Jis 200 procentų neigia, kad jaunimas nenori ūkininkauti, ir tai, anot jo, rodo statistika, kad iš kaimo emigruoja daug mažiau jaunimo negu iš miesto. Tačiau ir jis mano, kad riboti dirbamos žemės nuosavybę nėra teisinga. "Vis kalbama apie žemės ūkio specializaciją, bet jei ūkininkas nori auginti 500 karvių bandą, pažadų joms ant liežuvio nepadės - reikės užsiauginti pašaro. O neturėdamas žemės ką jai paduosi? Kai žemės mažai, neapsimoka ir padoresnės technikos pirkti", - argumentus dėstė konsultantas.

M.Žutauto teigimu, yra apskaičiuota, kad kombainą turėti optimaliausia yra tada, kai žemės plotas yra ne mažesnis kaip 500 hektarų. "Koks čia ūkis, jei vienam savininkui apsimoka turėti ne daugiau kaip vieną kombainą, kuriam sugedus nebūtų pakaitinio", - ironizuoja "Agrowill Group" vadovas. Jo įsitikinimu, įstatymų leidėjams nederėtų ignoruoti stambiųjų žemvaldžių interesų bent dėl to, kad jie, valdydami 15 proc. visos dirbamos Lietuvos žemės, sumoka 30 proc. visų mokesčių.

Statistikos duomenimis, vasario 1 dieną Lietuvoje buvo 15 įmonių, kurios nuosavybės teise valdė didesnius kaip 500 ha žemės plotus. Dar 30 ūkių yra netoli šios ribos.

"Dėl žemės plotų jau vyksta įnirtinga kova, kai savininką spaudžia ir žemės ūkio bendrovės, ir smulkieji ūkininkai. Priėmus įsigijimus griežtinantį įstatymą, bendrovės bus beginklės ir praras plotus, - konstatavo įmonių grupės vadovas. - Didieji ūkiai, netekę dirbamos žemės, skaldysis į smulkiuosius, ir tai bus ne konkurencingumo skatinimas, o stiprių ūkių susinimas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"